Menininkai, tarpukariu kūrę Marijampolei

Nemažai menininkų savo skulptūros, tapybos ir kitokių žanrų kūrinius paskyrė Marijampolei. Vieni iš jų čia mokėsi arba dirbo, kiti, gyvendami įvairiuose miestuose, papuošė miesto erdves, rengė parodas.

Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje, dar būdamas paaugliu, menines lauko iškabas kūrė žydų tautybės dailininkas Maksas Bandas. Maždaug vienerius metus jis mokė piešimo žydų gimnazijos moksleivius ir jau tuomet atsiskleidė kaip perspektyvus portretų kūrėjas.

1919–1922 m. valstybinėje gimnazijoje piešimą dėstė skulptorius Antanas Aleksandravičius, kuris pažinojo miesto inteligentus ir kai kuriuos įamžino gipso bareljefuose. Čia pradėjo kurti ir J. Basanavičiaus biustą, 1923 m. užbaigtą Kaune.

Pas įvairių sričių menininką, labiausiai išgarsėjusį altorių gamyba, Vytautą Karalių 1920–1921 m. mokėsi meniško medienos apdirbimo amato skulptorius Matas Menčinskas.

1925 m., advokatui A. Bulotai užsakius, skulptorius Petras Rimša sukūrė bareljefinį portretą Žemaitės kapui.

1926 m. į Rygiškių Jono gimnaziją mokytojauti atvyko Kauno meno mokyklos auklėtinis Juozas Jasiukynas. Jis tapė eskizus, liejo akvarelę, ketvirtame dešimtmetyje tobulinosi Italijoje. Labiausiai savo kraštą išgarsino darbų ciklu „Marijampolės apylinkės pašešupiuose“, parodytu 1937 m. Marijampolėje.

1930 m. kapinėse iškilo monumentalus vienuolės, skulptorės Marijonos Šmulkštytės paminklas ateitininkams, kuris tarnauja ir kaip kapo paminklas karininkui, Seimo nariui Antanui Matulaičiui bei ateitininkui, mokytojui Jurgiui Steponaičiui.

Ketvirtojo dešimtmečio viduryje dailininkė Zofija Šukutytė Šv. Vincento bažnyčios viršutinėse erdvėse nutapė kelias freskas ir paveikslus.

1937 m. dailininkas Adomas Varnas įteikė Rygiškių Jono portretą jo vardu pavadintos gimnazijos vadovybei. Šioje gimnazijoje 1924–1927 m. mokėsi Juozas Olinardas Penčyla, tapęs garsiu šaržistu ir karikatūristu. Jo giminaitis Vincas Penčyla iš medžio drožė gero meninio lygio skulptūras, religinio turinio figūras ir ornamentus, gamino bažnyčių suolus.

Pagrindinėje miesto gimnazijoje 1937 m. dirbti pradėjo dailininkė Emilija Idzelevičiūtė, baigusi Kauno meno mokyklą. Jos diplominis „Senos moters portretas“ yra saugomas Marijampolės krašto muziejuje. Būdama vienuole tapė religine tematika. Eksperimentavo ir miniatiūrinėje skulptūroje – sukūrė Marijampolės miesto herbe pavaizduoto Šv. Jurgio skulptūrėlę.

Marijampolės kareivinėse tarnavo ir skulptorius Gabrielius Stanulis, kurio skulptūra Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Vyteniui buvo atidengta 1938 metais (1940 m. nugriauta, bet 2009 m. atstatyta; skulptorius Julius Narušis). Tai aukščiausias tarpukario Marijampolės paminklas.

Net keletą Jono Jablonskio paminklų projektų parengė skulptorius Vincas Grybas, bet daugiausia dėl valdininkų biurokratinių žaidimų jie taip ir nebuvo realizuoti. Rygiškių Jono gimnazijos kiemas taip ir liko „plikas“. 1935 m. pavasarininkams skirtas paminklėlis iškilo Žvyryno gatvėje – jis privačioje teritorijoje stovi ir dabar.

Žinoma, dar daugiau galima kalbėti apie brolius Vincą ir Vytautą Košubas, gyvenusius ir kūrusius mūsų mieste. Nemažai religinės tematikos darbų sukūrė moterys ir vyrai vienuoliai, tačiau jie išliko kuklūs ir mažai žinomi. Mieste kūrybos parodas rengė ir žymiausi Lietuvos menininkai, tačiau didžiausia problema išliko erdvių patalpų, kuriose jas galima būtų eksponuoti, nebuvimas.