Memorialinis rašytojos muziejus vėl laukia lankytojų

Duris po beveik pusantrų metų pertraukos atvėrė Priekulės Ievos Simonaitytės memorialinis muziejus. Praėjusių metų vasarą pradėtas restauruoti, istorinę atmintį saugantis, į Kultūros vertybių registrą įrašytas paveldo objektas atgimsta su nauja misija – tapti kultūrinio-pažintinio turizmo traukos objektu pajūrio regione, kuriame bus teikiamos dar kokybiškesnės paslaugos.

Muziejuje atliktas kapitalinis remontas už daugiau kaip 139 tūkst. eurų. Įrengtas naujas čerpių stogas, apšiltintos lauko sienos, pamatai, rūsio perdanga, pakeisti langai, durys, modernizuota apšvietimo, šildymo, vandentiekio ir nuotekų sistemos. Pastato patalpų šildymui sumontuotas šilumos siurblys. Ievos Simonaitytės memorialinis muziejus yra įrašytas į Kultūros vertybių registrą, todėl išsaugotas pastato durų, langų autentiškumas, vidaus sienos, veranda, mediniai laiptai.

Po rekonstrukcijos pastate sukurtos dvi svarbios erdvės muziejininkams: fondų saugykla ir edukacinė erdvė, kurioje bus galima priimti didesnes grupes lankytojų. Šios paskirties patalpų muziejus iki šiol neturėjo. Maksimaliai išnaudota bus ir lauko erdvė – įvairioms veikloms ir I. Simonaitytės kūrybai pristatyti.

Atidarytame muziejuje pristatytos pirmojo aukšto ekspozicinės erdvės, kuriose svarbiausią vietą užima asmeniniai rašytojos baldai bei daiktai. Kol kas didesnių pakeitimų ekspozicijoje nepadaryta, nes muziejininkai yra pateikę projektą „Rašytojos namas GYVAS“ Kultūros tarybos finansavimui gauti.

Iššūkis – sudominti ir pritraukti

„Rašytojų memorialiniai muziejai šiandienos kultūriniame lauke susiduria su nemenkais iššūkiais. Vienas iš pagrindinių – kaip sudominti lankytojus, kurie mažai arba visai nėra susipažinę su autorių kūrybiniu palikimu. Kaip kurti pasakojimą apie rašytoją, kai lankytojas apskritai abejoja šio menininko verte ir nėra linkęs besąlygiškai sutikti su rašytojo memorialumo prasmingumu“, – sako naujoji muziejaus vadovė Regina Šiurytė-Šimulienė.

Sprendžiant šiuos klausimus I. Simonaitytės memorialiniame muziejuje buvo nutarta sutelkti dėmesį į daiktiškąjį rašytojos palikimą, išnaudojant muziejuje gausiai saugomus originalius ir vertingus XX a. 7–8 dešimtmečio architektūros bei interjero dizaino artefaktus. Pastebima, kad istoriškai tolstant sovietmečio epochai didėja visuomenės domėjimasis šiuo laikotarpiu sukurtais daiktais.

I. Simonaitytės memorialiniame muziejuje saugoma daug autentiškų interjero elementų: sienų ir lubų dekoras, baldai, tekstilė, indai, jubiliejinių sukakčių metu gautos dovanos, rašytojos rūbai, įvairios buities smulkmenos. Iki muziejaus remonto visi šie daiktai taip pat sulaukdavo nemažo lankytojų susidomėjimo, tačiau trūko galimybės profesionaliai įvertinti ir lankytojams pristatyti šiuos unikalius eksponatus. Dalis baldų buvo restauruoti, kita dalis yra restauruojami šiuo metu. Tikimasi, kad naujoji muziejaus ekspozicija sudomins tiek rašytojos kūrybos ir asmenybės gerbėjus, tiek besidominčiuosius sovietmečio interjerais.

Į muziejų – šeimomis ir klasėmis

Iki šiol I. Simonaitytės memorialiniame muziejuje buvo pasigendama šeimų. Naujoji ekspozicija turėtų patraukti ir šią lankytojų grupę, nes tikimasi sukurti aplinką, kurioje skirtingos šeimos kartos galėtų dalintis įspūdžiais apie įvairias daiktų istorijas, muziejinius eksponatus lygindami su, tikėtina, ir jų namuose dar pasitaikančiais daiktais.

Viena iš tradicinių memorialinių muziejų lankytojų grupių – moksleiviai. Nors I. Simonaitytės kūryba yra atsidūrusi šiandieninės mokyklų literatūros programos paribiuose, tikėtina, kad naujoji muziejaus ekspozicija, papildyta garsine instaliacija, sudomins moksleivius, padės vaizdžiau perteikti rašytojos portretą.