Meldinių nendrinukių mažyliai saugius namus atranda Žuvinte

Siekiant atkurti retų paukščių – meldinių nendrinukių – populiaciją Žuvinto biosferos rezervate, gamtininkai čia augina šių paukščių jauniklius. Mažyliai atkeliavo iš Nemuno deltos pievų, kuriose dėl ankstyvo šienavimo ar intensyvaus ganymo jiems kilo rimta grėsmė neišgyventi.

„Šis pavasaris labai neįprastas. Dėl užsitęsusių šaltų orų dauguma meldinių nendrinukių patelių vėlavo perėti, ilgai slapstėsi ir elgėsi nebūdingai. Meldinė nendrinukė yra ypatingai gera slapukė ir rasti jos lizdą – daug pastangų, atidumo ir kantrybės reikalaujantis darbas. Praėjusią savaitę jaunikliai pradėjo masiškai ristis. Vėlesnės dėtys susiduria su didesne nušienavimo rizika, nes didėja ūkininkų poreikis šienauti laukus. Nustačius lizdus, kuriem gręsia žūtis, mes juos perkėlėme,“ – apie meldinių nendrinukių perkėlimą pasakoja šio paukščio apsauga besirūpinančio Baltijos aplinkos forumo vadovas Žymantas Morkvėnas.

Šiuo metu Žuvinte auginama 18 mažylių, bet jų skaičius kasdien keičiasi – vis atvežami nauji jaunikliai. Mėnesio eigoje jų čia gali būti apie 50.

Misija – atkurti nykstančią populiaciją

Į Žuvintą iš Nemuno deltos perkeliant jauniklius, tikimasi atkurti stabilią vietinę populiaciją.

„Pastaraisiais metais Žuvinte stebima 6–20 giedančių patinų. Pelkės, kuriose šis paukštis gyvena, čia yra geros būklės, tačiau natūraliai populiacija nebeatsikuria. Ilgainiui tokia populiacija pasmerkta išnykti. Todėl taikome prieš keletą metų labai sėkmingai išbandytą gamtosaugos būdą – paukščių perkėlimą. Jį planuojame vykdyti bent penkerius metus. Moksliniai modeliavimai rodo, kad būtent per tokį laikotarpį galima tikėtis savarankiškos ir stabilios populiacijos susiformavimo,“ – sako Ž. Morkvėnas.

Remiamasi sėkminga patirtimi

Žuvinte meldinių nendrinukių mažyliai jau buvo auginami 2018–2019 m., kai Baltijos aplinkos forumas su partneriais pirmą kartą išbandė šių paukščių perkėlimą. Per dvejus metus į laisvę buvo paleisti 99 mažyliai, iš kurių nemaža dalis po žiemojimo Afrikoje sugrįžo į Žuvintą.

Gausus grįžimas įrodė, kad perkėlimas kaip gamtosaugos metodas veikia – čia užaugę paukščiai sugrįžta į naujus savo namus ir prisideda prie vietos populiacijos stiprinimo.

Lietuvių sėkmė, aprašyta moksliniuose straipsniuose ir pristatyta tarptautinėse konferencijose, pakeitė visą šios rūšies apsaugos strategiją. Remiantis Lietuvos patirtimi, perkėlimai pradėti taikyti Lenkijoje, planuojami Vokietijoje ir Vengrijoje.

„Pirmojo perkėlimo į Žuvintą metu siekėme išbandyti metodą. Dabar – siekiame atkurti stabilią populiaciją,“ – priduria Ž. Morkvėnas.

Perkėlimas taikomas kai įprastas buveinių atkūrimas nepadeda ir yra didelė populiacijų izoliacija 

Gamtininkas pabrėžia, kad perkėlimas taikomas tik tada, kai situacija tampa kritinė ir kai tam tinkamai pasiruošta.

„Nors, dėka gamtininkų ir ūkininkų pastangų, situacija Lietuvoje yra stabili, pasaulinė meldinių nendrinukių populiacija toliau mažėja. Vis dar išlieka reali grėsmė, kad ši rūšis gali išnykti. Pirmiausia atkuriamos buveinės, o tik tuomet, jei populiacija nesugeba atsikurti natūraliai, svarstomas perkėlimas. Renkantis vietą, vertinamas jos potencialas tapti gyvybingo ekologinio tinklo dalimi. Atliekama mokslinė populiacijos gyvybingumo analizė, kuri leidžia prognozuoti, kiek metų reikės papildomų perkėlimų, kad populiacija taptų stabili ir save palaikanti,“ – paaiškina gamtininkas.

Nauja taktika – gelbėjami pasmerkti jaunikliai

Iki šiol jaunikliai buvo imami iš gausiausių tūkstantinių populiacijų Zvaniec pelkėje Baltarusijoje ir Bebros pelkėje Lenkijoje. Tačiau dėl karo Ukrainoje ir nutrūkusio bendradarbiavimo su Baltarusija vienintelė tokia populiacija ES liko Lenkijoje.

„Šiemet išbandome naują taktiką – jauniklius imame iš mažesnės, apie 200–300 patinų turinčios Nemuno deltos populiacijos. Pasirenkami tik tie lizdai, kuriems gresia sunaikinimas. Tokiu būdu išgelbėjame paukščius, kuriems gamtoje šansų būtų buvę mažai, ir kartu stipriname kitą populiaciją,“ – pasakoja Ž. Morkvėnas.

Vis dėlto tokia taktika – kur kas sudėtingesnė. Mažesnėse populiacijose lizdų mažiau, jie sunkiau aptinkami, o dar reikia nustatyti, kurie iš jų turi realią riziką būti sunaikinti. Tai – didelis darbas tiek laukuose, tiek bendraujant su ūkininkais.

Meldinė nendrinukė – retos ekosistemos simbolis

Meldinė nendrinukė – vienas rečiausių žemyninės Europos paukščių. Per pastarąjį šimtmetį jos populiacija sumažėjo net 95 %. Šiuo metu pasaulyje likę vos apie 8 000 giedančių patinų, o nykimo tendencija išlieka – daugiausia dėl prastėjančios buveinių būklės.

Nuo 2014 m. ši rūšis peri tik keturiose valstybėse – Baltarusijoje, Ukrainoje, Lenkijoje ir Lietuvoje. Tai – skėtinė rūšis. Kur ji gyvena, ten yra geros sąlygos ir dešimtims kitų rūšių. Taigi, saugodami ją, mes saugome visą rūšimis turtingą ekosistemą, kurios dalimi esame kiekvienas.