REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2024 m. Kovo 17 d. 12:15

Melagienų srautas Lietuvoje: antivalstybinių ir antiukrainietiškų naratyvų suintensyvėjimas

Šiauliai

DC Studio nuotr.

VšĮ Pilietinio atsparumo iniciatyvos informacijaŠaltinis: Etaplius.LT


294783

Pilietinio atsparumo iniciatyva (angl. Civic Resilience Initiative), naudodamiesi su Oxylabs sukurtu „Awario“ duomenų analizės įrankiu, vykdo nuolatinį dezinformacijos stebėjimą Baltijos šalių medijų erdvėje. Šios veiklos tikslas – sistemingai kovoti su žalingu socialinių tinklų, žiniasklaidos priemonių ir kitų komunikacijos kanalų naudojimu melagienų skleidimui Baltijos regione, analizuojant didžiausios sklaidos sulaukusias kampanijas.

Didžiausio įsitraukimo socialiniuose tinkluose sulaukusios naujienos

Visą šių metų vasario mėnesį Lietuvos socialiniuose tinkluose buvo matomas didelis vartotojų aktyvumas. „Awario“ socialinės medijos stebėjimo įrankis nustatė, kad didžiausią auditorijos įsitraukimą sužadinusios istorijos buvo šios:

  • Aleksejaus Navalno mirtis ir ją lydėjusios pasekmės, įskaitant jo žmonos Julijos Navalnajos kalbą, spėliones apie galimą jo mirties poveikį karui ir diskusijas apie Arkties kalėjimą, kuriame Navalnas buvo laikomas iki mirties.
  • Tebevykstantis Izraelio ir „Hamas“ karas, žiniasklaidos priemonėms skiriant dėmesį „Hamas“ svarstymams dėl pasiūlytų paliaubų Gazos Ruože.
  • Neseniai pradėtas tyrimas dėl įtartinų finansinių operacijų, susijusių su milijonų eurų pasisavinimu įtariamu buvusiu „BaltCap“ infrastruktūros fondo partneriu Šarūnu Stepukoniu.
  • Rusijos karas prieš Ukrainą, aptariant įtartinus Putino planus įkurti demilitarizuotą zoną Ukrainoje ir tai, kad ukrainiečių kariai Avdijivkos mieste nužudė daugiau nei 7 000 Rusijos karių ir žadėjo „baisiausią įmanomą“.
  • Oficiali 2024 m. Lietuvos prezidento rinkimų kampanijos pradžia, Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) išdavus parašų rinkimo lapus 10 kandidatų į prezidentus, siekiantiems užsitikrinti savo kandidatūras.
  • Neseniai priimtas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) sprendimas, kad Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir ambasadorius Jungtinėje Karalystėje Eitvydas Bajarūnas pažeidė įstatymą, pasinaudodami valstybės lėšomis privačiam vizitui Londono Karališkajame operos teatre, taip sumaišydami privačius ir viešuosius interesus.
  • „Radarom“ lėšų rinkimo kampanija Ukrainai paremti, minint dvejus metus nuo Rusijos invazijos Ukrainoje pradžios, kurios metu lietuviai paaukojo daugiau nei 8,5 mln. eurų.
  • Sprendimas išimties tvarka suteikti Lietuvos pilietybę dailiojo čiuožimo atstovei amerikietei Allison Reed.

Kremliui palankūs portalai Lietuvoje dalį šių naujienų pasitelkė, siekdami palaikyti nuolatinį valdžią kritikuojančio turinio srautą. Žiniasklaidos stebėjimo įrankiai atskleidė, kad didžiausią auditorijos susidomėjimą su Kremliumi siejamose žiniasklaidos priemonėse sukėlusios istorijos buvo susijusios apie Lietuvos vidaus problemas. Kremliui palankūs leidiniai plačiai nušvietė Šarūno Stepukonio bylą, teigdami, kad jis „dirba ne vienas“, ir įvardijo konkrečius valstybės pareigūnus, kurie „stovi už viso to sąmokslo“.

Specifinės žiniasklaidos priemonės taip pat atvirai kritikavo valdančius politikus, abejodamos jų skaidrumu. Šie šaltiniai vasario mėnesį daugiausia taikėsi į Moniką Navickienę ir Justą Džiugelį, kaltindami juos, atitinkamai, nepotizmu ir lobizmu. Tuose pačiuose portaluose pastebimas ir dažnai pasikartojantis labai neigiamas imigrantų vaizdavimas, pavyzdžiui, pateikiant tokias retorines antraštes kaip „Migrantai daro ką nori?“ ir nagrinėjant konkrečius galimus užsienio piliečių nusikaltimų atvejus.

Karo Ukrainoje metines lydėjo antiukrainietiškų naratyvų suintensyvėjimas

Kadangi 2024 m. vasario 24 d. žymi dvejus metus nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios, tą dieną taip pat išaugo straipsnių, susijusių su Ukraina, skaičius Kremliui palankioje medijoje. Skelbtuose straipsniuose buvo kalbama esą „Lietuva į karą Ukrainoje stos kartu su lenkais, siųsdama savo karius“. Straipsniai kritikavo Vyriausybę, teigdami, kad „Lietuvai nereikia karo su rusais, kurį ruošia ši išdavikiška Vyriausybė“, Ukrainos pergalė straipsniuose buvo vaizduojama kaip sunkiai įmanoma, o jos valdžia – kaip „nepatikima“.

Straipsniuose diskredituota ir lietuvių teikiama parama Ukrainai, hipotetiškai klausiant, „kas iš tikrųjų gauna naudos iš visų šių lėšų rinkimo akcijų“, referuojant į tą pačią dieną finišą pasiekusią „Radarom“ kampaniją. Per šį ataskaitinį mėnesį Kremliui artimos žiniasklaidos priemonės taip pat plačiai nušvietė JAV žurnalisto Tuckerio Carlsono interviu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Straipsnių autoriai tvirtino, kad pokalbyje buvo aptariamos tokios svarbios temos, kaip karo su NATO grėsmė, „tikroji“ padėtis Ukrainoje bei galimas pasaulinis branduolinis konfliktas.

Vasario mėnesį iš viso buvo tikrinami 527 straipsniai iš keturių Lietuvoje vis dar veikiančių Kremliui palankių žiniasklaidos priemonių: 77.lt, bukimevieningi.lt, ekspertai.eu ir laisvaslaikrastis.lt. Aktyviausias iš jų buvo naujienų portalas 77.lt, per vasario mėnesį išleidęs 325 straipsnius arba net 62 proc. visų patikrintų straipsnių. Oficialus tos pačios žiniasklaidos priemonės „Facebook“ puslapis taip pat išlaikė aukštą intensyvumo tempą – išleido 152 įrašus, t. y. vidutiniškai daugiau nei penkis įrašus per dieną. Svarbu pažymėti, kad išsiskiriantis portalo reguliarumas ir aktyvumas reikalauja atidžios stebėsenos ir analizės.

Antiukrainietiški naratyvai – ir „Facebook“ socialiniame tinkle

Įdėmiau analizuojant „Facebook“ platformą, tarp aktyviausių jos puslapių – vienas pagrindinių antivalstybinių veikėjų ir žinomas įvairių protestų dalyvis Antanas Kandrotas, viešai žinomas Celofano slapyvardžiu. Svarbu pažymėti, kad žiniasklaidos priemonė 77.lt taip pat yra stipriai susijusi su tuo pačiu asmeniu. Savo „Facebook“ puslapyje „Celofanas LIVE“ jam pavyko išlaikyti stulbinamą tempą – per vasarį paskelbė net 74 įrašus. Nors tai buvo šiek tiek mažiau, lyginant su 105 įrašais per sausį, verta priminti, kad Celofanas šiuo metu yra laikomas įkalinimo įstaigoje, o jo puslapis vis dar sugeba išlaikyti pabrėžtiną aktyvumą.

Vienas įrašas iš vasario mėnesio „Celofanas LIVE“ puslapio įrašų išsiskyrė paramą Ukrainai menkinančiu naratyvu: jame matoma susirašinėjimo ekrano kopija su Trakų pilies nuotrauka ir žinute „jau pašalinta“, referuojančia į ten kabėjusią Ukrainos vėliavą. Pokalbio ekrano kopija buvo pasidalinta su trumpu įrašo autoriaus komentaru: „Mums pavyko! Ačiū drąsiems žmonėms!“ Daugiau nei 400 komentarų išreiškė masinį pritarimą tokiam žingsniui, „didžiulę pagarbą“, gyrė „tokią drąsą“, tvirtino, kad „pagaliau susigrąžinome Trakus“. Panašus turinys, menkinantis Lietuvos paramą Ukrainai ir pabrėžiantis gerai žinomą Kremliaus naratyvą apie Ukrainos prioritetizavimą, aptinkamas visame „Celofanas LIVE“ puslapyje.

Neigiami sentimentai ir Lietuvos žiniasklaidoje

Analizuojant kasdienį turinio pasiskirstymą Lietuvos žiniasklaidoje, verta paminėti, kad vasario 24 d., minint dvejus metus nuo visapusiškos Rusijos invazijos į Ukrainą, matomas šios tematikos straipsnių išaugimas: jie per dieną pasiekė beveik 500 000 medijos vartotojų. „Awario“ medijų stebėjimo priemonė atskleidė, kad 16 proc. šiuo įrankiu užfiksuotų straipsnių buvo stipriai neigiamo sentimento. Analizės metu pastebimas nuoseklumas, Rusijos karo Ukrainoje kontekste platinant antiukrainietiškus ir antivalstybinius naratyvus. Taip pat verta paminėti, kad žiniasklaidos stebėjimo įrankiai negali atpažinti sarkazmo, kurį labai dažnai naudoja Kremliui palankūs veikėjai, todėl neigiamo sentimento procentas gali būti daug didesnis, nei nurodo automatizuoti įrankiai.



REDAKCIJA REKOMENDUOJA