Meditacija – ne tik vidinei ramybei atrasti

Lėkti kartu su gyvenimu, kuris juda pašėlusiu tempu, tapo įprasta kasdienybe. Tokia savijauta ilgainiui sumažina energiją bei produktyvumą, o mes jaučiamės tiek emociškai, tiek fiziškai pervargę.

Meditacija – daugiau nei atsipalaidavimas

Kūnas ir protas pervargę, bet užmigti neišeina. Vartantis nuo šono ant šono, į galvą lenda įvairiausių minčių, tad pradedame dar labiau nervintis – tikriausiai neretam pažįstamas jausmas. Kai esame pervargę, apimti streso, apie pasitenkinimą bei gyvenimo kokybę neverta nė kalbėti. Pirmiausia reikia atsipalaiduoti ir tik tuomet kibti į darbus. Šiam tikslui pasiekti pravartu pasitelkti meditaciją.

Kineziterapeutė Edita Alūzienė sako, jog meditacija vis dar asocijuojasi su Rytų religijomis, ezoterinėmis praktikomis ir pats žodis daugeliui skamba egzotiškai. Bet juk šiuolaikinėje visuomenėje yra nemažai dalykų, kurie visiškai natūralūs ir moksliškai patvirtinti, nors kažkada prasidėję nuo religinių praktikų.

Pavyzdžiui, gydymas kažkada buvo tik gyduolių ir žiniuonių reikalas, muzika ir šokiai buvo naudojami tik ritualinėms apeigoms ir pan. Taip pat ir meditacija, kažkada prasidėjusi už vienuolyno sienų, dabar yra visiškai moksliška, teigiamas poveikis pagrįstas daugybe tyrimų.

Meditacijos naudą visų pirma suprato tie žmonės, kurie dažnai susiduria su savo galimybių ribomis: sportininkai, verslininkai, mokslininkai ir pan. „Nuolatinės meditacijos praktikos padeda suprasti, kad ribos egzistuoja tik savo paties galvoje, – sako specialistė. – Meditacijoje pastebime daugybę mūsų blogų įpročių, protas išsilaisvina ir mes galime leisti protui ilsėtis pačiam savyje. Mokomės būti stebėtojais. Kai yra diena, stebime dieną, kai naktis – naktį.“

Daugeliui meditacija yra tiesiog atsipalaidavimo būdas, nors iš tikrųjų meditacijos metu sąmonė ir protas veikia itin atidžiai ir aštriai. Šią budrumo būseną galima palyginti su būsena tigro, sėlinančio link savo aukos, ar ėjimu skardžio kraštu. Specialistė sako, jog meditacija bus visiškai neefektyvi, jei žmogus tik svajos ar snūduriuos. Medituodamas žmogus paprastai neatitrūksta nuo išorės ir gali funkcionuoti pasaulyje, būdamas meditacinio susitelkimo būsenoje.

Dažnas galvoja, jog medituodamas žmogus bando protą padaryti tuščią – be minčių. Anot E. Alūzienės, tai ir yra dažniausia priežastis, kodėl meditacijos praktikos baigiamos dar jų net nepradėjus. Meditacijos tikslas nėra minčių stabdymas ar visiškas proto išvalymas. Žmogus negali sustabdyti ar kontroliuoti savo minčių, tačiau gali nuspręsti, kiek dėmesio joms nori skirti. Nors negalime priverstinai nutildyti savo proto, bet galime atrasti, pastebėti tylą, kuri ir taip egzistuoja tarpuose tarp minčių.

Jei šio proceso metu kyla minčių, jų nereikia teisti ar su jomis kovoti. Užtenka tiesiog jas pastebėti, įvardyti, paleisti, ne tęsti toliau istoriją, o nukreipti savo dėmesį atgal į meditacijos objektą. Ir net jei meditacijos pradžioje atsiradusios tylos akimirkos buvo visiškai trumputės, jų pakanka tam, kad pailsintumėte savo protą, gautumėte gilių įžvalgų ar tiesiog pažintumėte dar vieną savo esaties aspektą, nukreipiant dėmesį nuo išorinio pasaulio į savo vidų. Pradėję medituoti reguliariai, ilgainiui pajusite, kad vis daugiau ir daugiau laiko praleidžiate šioje būsenoje.

Poveikis sveikatai ir gyvenimo kokybei

Medituoti galima pradėti nuo 10–15 min. per dieną, paskui ilginti laiką iki pusvalandžio ar valandos. E. Alūzienė pataria, kad jeigu nutarėte medituoti, geriau tai daryti trumpiau, bet nuosekliai ir nuolat. Svarbu būti disciplinuotam, atrandant laiko kasdienei meditacijai, peržvelgus savo dienotvarkę ir atradus, koks gi laikas jums labiausiai tinkamas, ir įtraukti praktiką į aukščiausio prioriteto dienos planus.

Anot specialistės, praktikų yra įvairių. Dabartiniu metu didžiausio visuomenės susidomėjimo Vakaruose susilaukė bei daugiausia mokslinių tyrimų buvo atlikta su praktikomis, susijusiomis su sąmoningumo (angl. mindfulness) meditacija, kurių ištakos yra budizme. Dėmesingo įsisąmoninimo metodikos vis plačiau naudojamos ne tik gydant vaikų ir paauglių nervų ir psichikos bei elgesio sutrikimus, bet ir sėkmingai naudojamos mokyklų mokymo programose. Tai efektyvi depresijos, potrauminio sindromo, chroniško streso gydymo priemonė. Daugelyje pasaulio šalių jos įtrauktos į sveikatos priežiūros specialistų rengimo programas bei rekomenduojama kaip puiki savireguliacijos priemonė.

Daugumai vakariečių dėmesio sutelkimo meditacija yra labai sunki, nes mes įpratę nuolat galvoti. Tačiau susitelkimo į vieną objektą praktika yra labai vertinga būsena. Susitelkimą galima panaudoti, atšviežinti protą bet kuriuo metu. Pradžioje susitelkimo ramybė patiriama tik medituojant, bet kai tai atliekama nuolat, ši būsena patiriama ir kasdienėje veikloje. Kai protas įgyja sugebėjimą nesiblaškant ilgam laikui susikoncentruoti į vieną objektą, jis tampa labai aštrus.

Stresas gali būti pragaištingas

Dažnas nuo streso sukeltų negalavimų ginasi vaistais. Meditacijų praktikos yra nepakeičiama ir be šalutinio poveikio priemonė, galinti efektyviai padėti „susitarti“ su šia slegiančia emocija.

Lėtinis stresas nulemia daugybę ligų: nuo nemigos iki vėžio, diabeto, nutukimo, lėtinio nuovargio sindromo ir pan. Nėra organo, kuris gebėtų atsilaikyti nuo streso. Nuo streso suprastėja galvos odos aprūpinimas mineralais, todėl ima smarkiau slinkti plaukai ir greičiau pražylama.

Švedijoje atliktais tyrimais įrodyta, jog spengimas ausyse ir klausos problemos daugeliu atvejų yra streso pasekmės. Išgyvenant stiprų stresą, tarkime, gedulą, deguonies kraujyje gali sumažėti iki 40 proc. Dėl to ląstelės prasčiau aprūpinamos maistinėmis medžiagomis, deguonimi, tad sulėtėja jų regeneracija.

Sukelta streso įtampa, neretai jaučiama nugaroje, kakle ir pečių juostoje, gali sąlygoti viso kūno raumenų skausmus. Neigiamos emocijos, nepasitenkinimas darbu, santykiais su partneriu, baimė kur kas smarkiau padidina širdies infarkto ir insulto riziką už klasikinius rizikos veiksnius – rūkymą, aukštą kraujospūdį. Apimti stipraus streso, mes imame kvėpuoti paviršutiniškai. Plaučiai paima mažiau deguonies ir negali gerai aprūpinti organizmo, tad padidėja infekcijų pavojus.

Slegiantys jausmai, pyktis ir baimė sukelia skrandžio spazmų. Dėl įtampos gali imti pykinti, pūsti pilvą, vemiama, viduriuojama. Stresas gali turėti įtakos ir burnos sveikatai – sąlygoti dantenų ligas, stiprius dantų sukandimus ar griežimą jais. Dažniausiai tai daroma nesąmoningai arba miego metu.

Specialistė sako, kad mes negalime uždrausti kūnui reaguoti į stresą, bet, pasitelkę meditacijos praktikas, galime pasistengti kuo greičiau nusiraminti ir atgauti pusiausvyrą. Patirdami mažiau streso, gauname didžiulę fizinę ir psichinę naudą – ne tik geriau miegame, turime daugiau energijos, bet ir išvengiame daugelio ligų, o psichologiškai esame tiesiog labiau patenkinti gyvenimu.

Jogos mokytoja: nuraminti protą vakariečiams labai aktualu

Mintimis apie meditaciją dalijasi dešimtmetį Šiauliuose veikiančios jogos studijos „Aadi yoga“ įkūrėja, sertifikuota jogos mokytoja (Jogos aljansas (JAV–Indija), ajurvedos konsultantė (Lietuva–Indija) Gileta Aadi Yoga:

– Yra įvairių meditacijos rūšių, tačiau jos visos veda prie vieno tikslo – harmonijos ir ramybės. Nuraminti savo protą, savo vidinį minčių chaosą mums, vakariečiams, labai aktualu. Vis tik išmokti tai padaryti patiems ganėtinai sudėtinga. Juk meditacija nėra tik sėdėjimas ir bandymas sustabdyti mintis. Reikėtų mokytojo, instruktoriaus, kuris žino įvairių pratimų ir juos taiko taip, kad žmogus palengva ir tarsi savaime pradeda jausti vidinę tylą.

Meditacija – ganėtinai kompleksiškas dalykas. Ji gali būti derinama su tylos praktikomis, vizualizacijomis. Aš meditaciją įtraukiu į jogos užsiėmimus, nes joga yra kur kas daugiau nei tempimo pratimų rinkinys. Tai – psichologija, filosofija, gilesnis savęs pajautimas ir pažinimas. Tokią jogą praktikuojantis žmogus jau po kelių užsiėmimų jaučiasi ramesnis, geriau miega, o po kelių mėnesių ima savaime keistis jo emocijos, reakcijos į aplinką, kitus žmones. Jis pajunta fizinį ir mentalinį pagerėjimą.

„Aadi yogos“ studijoje mokoma tradicinės Himalajų hathajogos, aštanga vinjasa jogos, pranajamos (kvėpavimo praktikos), atsipalaidavimo, sveikos gyvensenos ir mitybos pagrindų pagal ajurvedą ir moderniąją mediciną. Aadi joga – tai pirmapradė, pirma (sanksr.) ir amžina joga. Pavadinimą studijai suteikė guru iš Indijos Swami Aditya, kuris vienuolika metų visiškoje atskirtyje gyveno vienuolyne Himalajuose. Birželio mėnesį guru lankysis Šiauliuose: turėsite unikalią galimybę dalyvauti susitikimuose (satsanguose), meditacijos užsiėmimuose, pasimatyti Jogos dienoje.

Nepraleiskite progos prisiliesti prie to, kas tikra, ir pasisemti neįkainojamos patirties.

Daugiau informacijos apie jogos užsiėmimus ir susitikimus su Swami Aditya – telefonu 8 656 57 757 arba feisbuke „Aadi yoga“.

Reklama