Medikų maištas, arba kiek dar meluosime, kad gydymas nemokamas?

Didesnių algų ir geresnių darbo sąlygų reikalaujantys medicinos darbuotojai nesustoja: trečiadienį buvo oficialiai įsteigta asociacija „Lietuvos medikų sąjūdis“, kovosianti dėl reformų sveikatos priežiūros sistemoje. „Sovietinė tvarka mūsų šalyje nebeveikia, o į Vakarų Europą dar neatėjome. Esame tarpinėje stotelėje su labai prastai tvarkomais finansais“, – įsitikinusi Šiauliuose dirbanti šeimos gydytoja Alina Tikniūtė.

Nevertinti anksčiau, nevertinami ir dabar

Prie medicinos darbuotojų judėjimo A. Tikniūtė sako prisijungusi dėl tos pačios priežasties kaip ir jos kolegos – trūko kantrybė. „Neadekvatūs atlyginimai, neribotas darbo krūvis, gydytojams taikomos „Sodros“ ir teritorinių ligonių kasų baudos, su profesinėmis sąjungomis neaptariami teisės aktai ir, aišku, galimybių kelti kvalifikaciją nebuvimas“, – kantrybės taurę perpildžiusias problemas vardija specialistė.

Šios problemos deklaruotos Lietuvos sveikatos priežiūros sistemos darbuotojų peticijoje. Bene garsiausiai nuskambėjęs peticijos reikalavimas – „nedelsiant padidinti visų sveikatos priežiūros sistemos darbuotojų, įskaitant ir gydytojus rezidentus, atlyginimus 30 procentų; per artimiausius metus 50 procentų, o iki 2020 metų iki vidutinio Europos Sąjungos šalių atlyginimo, iš esmės reformuojant Privalomojo sveikatos draudimo fondo formavimo principus ir atitinkamai didinant visų sveikatos priežiūros paslaugų įkainius“.

„Jeigu kažkas galvoja, kad atlyginimų didinti nereikia, sakyčiau, kad toks požiūris atėjo iš anksčiau: kai išsilavinę žmonės buvo nuvertinti, kai buvo kita sistema ir galimybė prisidurti. Bet sovietinė tvarka mūsų šalyje nebeveikia, o į Vakarų Europą dar neatėjome. Esame tarpinėje stotelėje su labai prastai tvarkomais finansais. Visi girdėjome, kad tie finansai yra neblogi. Lyginant su Estija, mūsų padėtis ne prastesnė. Bet sveikatos sistema yra visiškoje krizėje“, – sako A. Tikniūtė.

Šeimos gydytojas – vietoje raštininko

Trečiadienį buvo oficialiai įsteigta asociacija „Lietuvos medikų sąjūdis“. „Pirmininkas dar nežinomas, bet jau ištrinkta taryba ir asociacija, kaip matau, labai aktyviai pradeda veiklą. Kalbasi su Seimo nariais – ir su pozicija, ir su opozicija“, – pasakoja šeimos gydytoja.

Minėtoji asociacija sieks įgyvendinti esminius Lietuvos sveikatos priežiūros sistemos darbuotojų peticijoje iškeltus reikalavimus bei kitus su reformomis susijusius niuansus. „Kalbant apie šeimos gydytojus, situacija yra unikali: prasimokę dešimt metų, mes negalime naudotis savo kvalifikacija. Dabar šeimos gydytojai atlieka labai daug administracinių paslaugų: išrašo kompensuojamųjų vaistų receptus, siuntimus, pratęsia biuletenius ir t. t. Tai – raštininko darbas ir aš manau, kad žmogus už administracines paslaugas turėtų prisimokėti. Kaip ir visoje Europoje. Bet politikai turbūt bijo priimti nepopuliarius sprendimus“, – sako A. Tikniūtė.

Užsiminus, kad dėl tokio sprendimo nukentėtų ne tik politikų populiarumo reitingai, bet ir skurdžiau gyvenančiųjų kišenės, šeimos gydytoja šypteli: „Ar geriau, kai žmogus neturi nei galimybės gauti taloną ir patekti pas gydytoją, nei galimybės būti oriai aptarnaujamas? Šiaip tai nemokamų gydymo paslaugų Lietuvoje apskritai nėra. Už jas moka (per mažai) teritorinės ligonių kasos. Moka ir patys žmonės – vaistų už dyką juk niekas negauna.“

Mokama ar nemokama?

Apie tai, kad nemokamas gydymas Lietuvoje yra mitas, medikų bendruomenėje kalbama jau seniai. „Ne paslaptis, kad nemažai konfliktų tarp gydytojų ir pacientų kyla todėl, kad valstybė nesugeba įdiegti ekonominiais paskaičiavimais pagrįstos sveikatos priežiūros kainodaros ir gydymo įstaigos neišgali suteikti visų paslaugų už patvirtintus įkainius, todėl pacientai turi mokėti už medicinines priemones, tyrimus“, – teigia Diagnostikos ir gydymo įstaigų asociacijos (DIGA) prezidentė Daiva Kazlauskienė.

Nors Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad mūsų Konstitucijoje įtvirtintos tik gyvybiškai būtinos nemokamos medicinos paslaugos, vis dar gajus įsitikinimas, kad gydymas Lietuvoje nemokamas. Tai viešai deklaruoja Valstybinė ligonių kasa ir Sveikatos apsaugos ministerija.

Gydymo įstaigos savo ruožtu teigia, kad jau pavargo dirbti nuostolingai, nes valstybė už jų paslaugas sumoka nepakankamai. Pacientų kantrybė irgi senka – nustatyta, jog jiems patiems tenka susimokėti praktiškai antra tiek, kiek skiria valstybė.

„Taip ir norisi pasakyti: nekiršinkite pacientų ir gydytojų tokiomis kalbomis. Būkite garbingi ir pripažinkite, kad valstybė neišgali pilnai apmokėti už mūsų gydymą, kad ir patys esame atsakingi už save ir turime suvokti, kad susirgus reikės turėti asmeninių lėšų ar papildomą savanorišką privatų sveikatos draudimą, kurį privalu įteisinti. Ir gydytojai nėra vergai baltais chalatais, jie nori dalintis: atiduoti savo žinias mainais už tinkamą atlygį, nori skirti pakankamai laiko pacientui, kad galėtų be streso išgirsti jo nusiskundimus priėmimo metu, nori būti saugūs, konsultuodami ir skirdami tyrimus, visus, kuriuos privalo atlikti, ir be baimės žiūrėti pacientui į akis, jausdami, kad padarė viską, ką turėjo ir galėjo padaryti“, – teigia D. Kazlauskienė.

Anot DIGA prezidentės, Lietuvos sveikatos priežiūros sistema griūna katastrofiškai. D. Kazlauskienė sako, kad pirmieji pradėjo emigruoti jauni specialistai, tačiau dabar ši mintis nebaugina ir vyresnio amžiaus gydytojų: jie nori oriai gyventi, jaustis įvertinti valstybės, kurioje sunkiai mokėsi, planavo dirbti, gydyti Lietuvos žmones.

„Medicinos darbuotojo profesija Lietuvoje patraukli nebent iš idėjinių paskatų“, – pritaria A. Tikniūtė.

Ar šeimos gydytojas turės sekretorių?

Medicinos darbuotojai skundžiasi dideliais krūviais, pacientai – eilėmis prie gydytojų kabinetų ir neatidumu. Padėtis netrukus gali tapti dar blogesnė.

Nuo lapkričio 1-osios įsigaliojo tvarka, leidžianti slaptiems pirkėjams lankytis vaistinėse. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga džiaugiasi: slapti pirkėjai net nepradėjo savo darbo, o jau išryškėjo, kad dauguma vaistinių ilgą laiką pažeidinėjo vaistų išdavimo taisykles ir neprašydavo iš pacientų receptų tam tikriems vaistams, nors tai daryti privalėjo.

Reguliarūs vaistinių klientai pyksta: dėl elementarių vaistų dabar teks prašyti recepto, laukti, gaišti savo ir gydytojų laiką.

„Suprantama, kad žmonės jaučiasi sutrikę ir jiems atrodo, kad per vieną naktį pasikeitė tvarka. Tačiau iš tiesų farmacijos specialistai, bijodami sankcijų, pradėjo atsakingiau žiūrėti į savo darbą ir nustojo laužyti taisykles, kurios galiojo jau daugelį metų“, – sako A. Veryga.

Sveikatos apsaugos ministro teigimu, šioje situacijoje labiausiai nukentėjo Lietuvos žmonės, iš kurių daugelis iki šiol nė neįtarė, kad perka receptinius vaistus be recepto, nors jo reikia. Suprantama, kad daugeliui dabar atrodo, jog apsilankyti pas gydytoją ir gauti receptą yra nepatogu. Tokia situacija šiandien nebūtų susiklosčiusi, jei vaistininkai visuomet būtų sąžiningai atlikę savo darbą, o žmonės būtų įpratę labiau planuoti savo vizitus pas gydytojus.

SAM Farmacijos departamento direktorės Gitos Krukienės teigimu, tik gydytojas, o ne vaistininkas ar juolab pats žmogus gali nuspręsti, kokie receptiniai vaistai jam reikalingi.

„Jau tapo įprasta, kad be recepto negalima įsigyti antibiotikų ar psichotropinių vaistų, tad pacientams reikėtų suprasti ir tai, kad, norint vartoti receptinius vaistus, juos turi paskirti ir receptą išrašyti gydytojas. Šiuo metu farmacijos specialistas gali parduoti receptinių vaistų nedidelį kiekį (ne ilgesniam kaip 7 dienų laikotarpiui) be recepto pacientui, kuris serga lėtine liga ir ilgą laiką vartoja šiuos vaistus (buvo išrašomi receptai), tačiau laiku nesuspėja patekti pas gydantį gydytoją, kuris išrašytų receptą“, – sako G. Krukienė.

Beje, ministro A. Verygos teigimu, yra peržiūrimos esamos tvarkos, kaip kai kuriais atvejais būtų galima sušvelninti reikalavimus. „Pavyzdžiui, artimiausiu metu, kaip ir kitose šalyse, Lietuvoje planuojama įdiegti naujovę – šeimos gydytojų telefonines konsultacijas, kurių metu galima būtų pratęsti receptą kompensuojamiesiems arba nekompensuojamiesiems vaistams. Žinoma, visais atvejais yra ir bus laikomasi reikalavimų, galiojančių visoje Europoje“, – sako ministras A. Veryga.

Klausimų kaip ir nebelieka. Nebent vienas: ar telefonu konsultacijas teikiantiems šeimos gydytojams bus skirtas sekretorius?