Medikų algų klausimas – tik ledkalnio viršūnė?

Vyriausybei ir medikams tariantis dėl galimybės didinti atlyginimus būtų pats metas į sveikatos priežiūros sistemos bėdas pažvelgti dar plačiau.

„Džiaugiuosi, kad susikūrė Lietuvos Medikų Sąjūdis, kad jis garsiai išreiškė gydytojų norą oriai dirbti ir uždirbti. Jau keleri metai tas pačias problemas keliame susitikimuose su Sveikatos apsaugos ministerijos, teritorinių ligonių kasų atstovais, bet kultūringos, tylios kalbos mūsų valdžia negirdi.

Tikiuosi, politikai nebandys įbauginti Sąjūdžio, o išklausę priims tinkamus sprendimus, padidins išlaidas sveikatos priežiūrai, pasirūpins, kad liktų nenuskriausti ir pacientai, ir gydytojai", – sako Diagnostikos ir gydymo įstaigų asociacijos DIGA prezidentė Daiva Kazlauskienė.

Jai pritaria ir Nacionalinės gydymo įstaigų asociacijos pirmininkas Arturas Nastaravičius: „Kai kurių medikų darbo sąlygos kelia susirūpinimą visiems sistemos dalyviams. Susidariusi situacija, nors ir nėra šios valdžios veiksmų padarinys, ilgiau tęstis nebegali. Aktyvus visuomenės įsitraukimas ir pritarimas Lietuvos medikų sąjūdžio peticijai parodė, kad neišvengiamai turi būti priimami sprendimai politiniame lygmenyje. Palaikome Lietuvos medikų sąjūdžio siekį gerinti darbo sąlygas mažiausiai uždirbantiems medicinos darbuotojams ir tikime, kad bendras visų organizacijų darbas leis sukurti draugiškesnę sveikatos sistemą tiek pacientams, tiek joje dirbantiems medikams ".

Kiek dar meluosime, kad gydymas nemokamas?

Apie tai, kad nemokamas gydymas Lietuvoje yra mitas, medikų bendruomenėje kalbama jau seniai.

„Ne paslaptis, kad nemažai konfliktų tarp gydytojų ir pacientų kyla todėl, kad valstybė nesugeba įdiegti ekonominiais paskaičiavimais pagrįstos sveikatos priežiūros kainodaros ir gydymo įstaigos neišgali suteikti visų paslaugų už patvirtintus įkainius, todėl pacientai turi mokėti už medicinines priemones, tyrimus", – teigia D. Kazlauskienė.

Ir nors Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad mūsų Konstitucijoje įtvirtintos tik gyvybiškai būtinos nemokamos medicinos paslaugos, mūsuose vis dar gajus įsitikinimas, kad gydymas yra nemokamas. Tai viešai deklaruoja Valstybinė ligonių kasa ir Sveikatos apsaugos ministerija.

Tačiau realybė kalba už save. Gydymo įstaigos teigia, kad jau pavargo dirbti nuostolingai, nes valstybė už jų paslaugas sumoka nepakankamai. Valstybė nenori patvirtinti realiais kaštais apskaičiuotų bazinių kainų, pagal kurias atsiskaito gydymo įstaigoms už jų suteiktas paslaugas, pacientų kantrybė irgi senka – nustatyta, jog jiems patiems tenka susimokėti praktiškai antra tiek, kiek skiria valstybė.

„Labai aiškiai ir garsiai reikia pasakyti – nėra visai nemokamos medicinos, nes valstybė nėra pajėgi sumokėti visiems norintiems už viską. Valstybė moka krepšelio principu ir pagal apmokėjimo dydį tai būtų galima prilyginti „ECO standartui", – įsitikinusi AND klinikos vadovė Vaida Raubienė.

Gydytojų inkvizicija

Ne vienas gydytojas turi savo praktikoje atvejų, kai, rodos, nekalti ir logiški jo veiksmai užtraukdavo įstaigos vadovų ar Teritorinių ligonių kasų nemalonę.

Medikai nebijo pasakyti tiesos, kad jie yra priversti vieni kitus apgaudinėti paciento ir gydytojo labui, kad vienas gautų paslaugą, o kitas – atlygį už ją.

„Yra patarlė – visiems geras nebūsi. Jeigu atsižvelgi į paciento pageidavimus, valdžia baudžia. Jei nori būti geras valdžiai – gausi skundą iš paciento. Tiek vienam, tiek kitam įtikti sunku, nes reikalavimai dažnai būna nepagrįsti ir nemotyvuoti.

Pacientas nori visko, greitai ir nemokamai, ko, deja, valdžia neduoda, nors garsiai deklaruoja, kad tai daro. Dažniausiai stojame paciento pusėn, nors rizikuojame būti nubausti valdžios ne už piktybiškumą, o už gerą valią", – sako Pašilaičių šeimos medicinos centro direktorė Eglė Galgauskienė.

„Apmaudu, kad valstybė atsakomybę už savo nesugebėjimą pasirūpinti sveikatos apsaugos sistema perkelia ant gydytojų ir slaugytojų pečių, tuo pačiu provokuodama konfliktą tarp paciento ir personalo. O sprendimas, manau, šiuo metu būtų atviras situacijos pripažinimas – kad negali valstybė visko apmokėti, todėl reikia sutarimo, kiek ir už ką moka valstybė ir kiek primoka pacientai", – siūlo Diagnostikos ir gydymo įstaigų asociacijos DIGA valdybos narys Algirdas Mačiulaitis.

Valstybė neskatina žmonių rūpintis savo sveikata

Mokslininkai yra paskaičiavę, jog kiekvienas profilaktikai išleistas euras duoda apie 10 eurų grąžą. T.y. tiek sutaupoma vaistams, nes apie ligą sužinoma ankstyvoje stadijoje, stipresnis žmogus lengviau su ja kovoja, greičiau pasveiksta ir grįžta į darbą.

Nepaisant tyrimų, rodančių, jog lietuvių sveikata prastesnė už daugelio europiečių, ligų profilaktika mūsų šalyje vis dar yra podukros vietoje.

„Valstybė lyg ir deklaruoja, kad profilaktika labai svarbi ir į ją pirmiausiai reikėtų investuoti siekiant išsaugoti pacientų sveikatą, taip kartu ir taupant lėšas, nes jau seniai žinoma tiesa, kad užkirsti kelią ligai yra daug pigiau negu ją vėliau gydyti. Deja, teorija visiškai skiriasi nuo praktikos", – apgailestauja „InMedica" klinikų tinklo medicinos direktorius Arūnas Ivanauskas.

„Šiandieninė finansavimo situacija, kai apmokėjimo gydymo įstaigoms sistema pagrįsta sergamumu, o ne profilaktika, neskatina žmonių labiau domėtis savo sveikata, o medikų – juos tirti", – teigia Diagnostikos ir gydymo įstaigų asociacijos prezidentė.

Populizmo jau gana – atverkime kortas

Pasak jos, Lietuvos sveikatos priežiūros sistema griūna katastrofiškai. Pirmieji pradėjo emigruoti jauni specialistai, dabar jau ši mintis nebaugina ir vyresnio amžiaus gydytojų. Jie nebebijo palikti šalį, integruotis į naują aplinką, mokytis kalbas, nes nori oriai gyventi. Nori jaustis įvertinti valstybės, kurioje jie sunkiai mokėsi, planavo dirbti, gydyti Lietuvos žmones.

Tačiau šiai dienai mūsų valdžia nenori, kad jos piliečiai laiku gautų prieinamas gydymo paslaugas. Ji tik populistiškai kartoja: „ Mūsų šalyje medicina nemokama" ir skiria šeimos gydytojui 2 Eur už vieno darbingo amžiaus paciento gydymą per mėnesį...

„Taip ir norisi pasakyti: nekiršinkite pacientų ir gydytojų tokiomis kalbomis. Būkite garbingi ir pripažinkite, kad valstybė neišgali pilnai apmokėti už mūsų gydymą, kad ir patys esame atsakingi už save ir turime suvokti, kad susirgus reikės turėti asmeninių lėšų ar papildomą savanorišką privatų sveikatos draudimą, kurį privalu įteisinti.

Ir gydytojai nėra vergai baltais chalatais, jie nori dalintis: atiduoti savo žinias mainais už tinkamą atlygį, nori skirti pakankamai laiko pacientui, kad galėtų be streso išgirsti jo nusiskundimus priėmimo metu, nori būti saugūs konsultuodami ir skirdami tyrimus, visus, kuriuos privalo atlikti, ir be baimės žiūrėti pacientui į akis jausdami, kad padarė viską, ką turėjo ir galėjo padaryti", – teigia D. Kazlauskienė.