Medikai išgelbėjo nevaldomai kraujuojančios varėniškės gyvybę: kraujo perpylimą teko atlikti pakeliui į ligoninę

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Kraujo centras pirmasis Lietuvoje pradėjo taikyti pažangią viso kraujo perpylimo praktiką – metodą, kuris jau išgelbėjo gyvybę pirmajai pacientei ir žymi svarbų pokytį šalies kraujo donorystės srityje. Verta paminėti, kad viso kraujo perpylimas nėra visiškai naujas metodas, o veikiau sugrįžimas prie praeityje naudotos praktikos, tačiau su šiuolaikiniais inovatyviais patobulinimais, leidžiančiais užtikrinti didesnį saugumą ir efektyvumą.

Iki šiol Lietuvoje pacientams buvo taikoma vadinamoji komponentinė terapija – kai donoro kraujas yra išskaidomas į dalis: eritrocitus, trombocitus, plazmą ir kt., o pacientui perpilama tik reikalinga kraujo sudedamoji dalis. Galimybė naudoti visą kraują perpylimui masyvaus kraujavimo metu nuo 2025 gegužės mėn. įteisinta ir Lietuvoje – tai reiškia, jog kritinės būklės pacientui perpilamas visas kraujas toks, koks buvo surinktas iš donoro, t. y. neskaidant jo į komponentus.

„Šis pokytis yra itin svarbus esant masyviam kraujavimui, kai pacientui būtina kuo greičiau atkurti ne tik deguonies pernašą (eritrocitus), bet ir cirkuliuojantį tūrį bei krešėjimo funkcijas, kai nėra galimybės pradėti arba iki pradedant transfuziją kraujo komponentais. Viso kraujo perpylimas tokiais atvejais yra efektyvesnis ir greitesnis sprendimas. Tokio kraujo perpylimo taktika yra naudojama masyviam kraujavimui valdyti, t. y. aktualu ne tik karininėse situacijose, tačiau ir civilinėje medicinoje:  gydant traumas, akušerijoje ar kitam sunkiai valdomam kraujavimui valdyti“, – sako Santaros klinikų Kraujo centro vadovė Lina Kryžauskaitė.

Sugrįžimas į praeitį su inovacijomis

Nors viso kraujo perpylimas gali atrodyti kaip naujovė, iš tiesų tai yra sugrįžimas prie metodų, kurie buvo plačiai taikomi medicinoje iki komponentinės terapijos įsigalėjimo XX amžiaus antrojoje pusėje. Anksčiau visas kraujas buvo pagrindinis gydymo būdas, tačiau dėl imunologinių reakcijų rizikos, kraujo išteklių taupymo poreikio, tikslinio gydymo efektyvumo ir laikymo optimizavimo buvo pereita prie kraujo komponentų naudojimo. Šiandien, pasitelkus šiuolaikines technologijas ir griežtus saugumo standartus, viso kraujo perpylimas grįžta kaip patobulintas ir saugesnis metodas. Inovacijos, tokios kaip leukofiltracija (tai baltųjų kraujo kūnelių pašalinimas, siekiant sumažinti komplikacijų riziką), mažo antikūnių titro kraujo atranka ir griežtos laikymo sąlygos, leidžia sumažinti komplikacijų riziką bei padidinti procedūros efektyvumą.

Santaros klinikų Kraujo centre ruošiamas mažo titro O grupės donorų kraujas: „O grupės donorai atrenkami pagal mažiausią antikūnų kiekį jų kraujyje, donoro kraujas paimamas standartiniu būdu, vėliau  naudojant trombocitus išsaugojančius filtrus atliekama leukofiltracija, kraujas atvėsinamas ir saugomas +1–6°C laipsnių temperatūroje 21 dieną, – aiškina L. Kryžauskaitė. – Jei toks kraujas nepanaudojamas, jis gali būti perdirbamas į kraujo komponentus.“

Kas keičiasi donorui?

Viso kraujo donacija beveik niekuo nesiskiria nuo įprastos. VUL Santaros klinikų Kraujo centras iš anksto įvertina pirmos grupės (O) donorų mėginius – šios grupės kraujas pasirinktas dėl minimalios antikūnų, galinčių „atakuoti“ paciento raudonuosius kūnelius, koncentracijos plazmoje. Kraujo mėginiai yra išsamiai ištiriami, o pati donorystė vykdoma taip pat – paimamas 450 ml kraujo kiekis.

„Donorams niekas nesikeičia – keičiamės mes, kad galėtume dar greičiau, efektyviau padėti tiems, kam to labiausiai reikia“, – sako gydytoja hematologė L. Kryžauskaitė.

Pirmasis gyvybės gelbėjimo atvejis. Dzūkės istorija: „Būtau jau pakasta“

65 metų pacientei, kuri dėl stipraus kraujavimo iš virškinamojo trakto, buvo skubiai pervežama iš Varėnos ligoninės į VUL Santaros klinikas, viso kraujo perpylimas buvo atliktas greitosios pagalbos automobilyje.

Moteris iš Varėnos pasakoja, kad į gydytojus kreipėsi keletą savaičių prasikankinusi namuose: „Bijojau daktarų, vis galvojau, kad praeis. Nustojau valgyt, buvo labai silpna. Patekau į Varėnos ligoninę, paskui perkėlė ir į reanimaciją. Savijauta negerėjo. Tada ir pasakė, kad veš Vilniun, – dzūkuoja dar Intensyviosios terapijos skyriuje kalbinta moteriškė. – Kas toliau vyko – neatsimenu. Iš gyvenimo prapuolė pusantros dienos. Kaip vėliau sužinojau, jei ne perpiltas donorų kraujas, tai jau būtau palaidota. Esu labai dėkinga daktarams, kad dar galiu gyvent.“

Anesteziologijos, intensyvios terapijos ir skausmo gydymo centro gydytoja anesteziologė reanimatologė Greta Patapavičiūtė, dirbdama reanimatologe ir Santaros klinikų Intensyvios terapijos tarnybos Pacientų transportavimo poskyryje (PTP), vyko pervežti pacientės: „Kai pacientas būna kritinės būklės ir regiono intensyvios terapijos skyriuose nėra galimybės jam tinkamai suteikti diagnostikos ar gydymo paslaugos, PTP komanda vyksta tokio ligonio pervežti į VUL Santaros klinikų intensyvios terapijos skyrius. Mūsų komandą sudaro gydytojas anestiozologas reanimatologas, intensyvios terapijos slaugytoja ir reanimobilio vairuotojas. Reanimobilyje yra reikalingos priemonės kritinės būklės pacientams pervežti: monitorius gyvybinėms funkcijoms stebėti, dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatas, specialios pompos vaistams injekuoti ir kitos tik intensyviai terapijai naudojamos priemonės, – pasakoja gydytoja anesteziologė reanimatologė G. Patapavičiūtė. – Buvome pasiėmę ir šaltkrepšį su kraujo produktais, kraujo šildytuvu ir kraujavimą stabdančiais vaistais.“

Pacientė buvo gydoma Varėnos ligoninės Intensyvios terapijos skyriuje – nustatytas kraujavimas iš virškinamojo trakto, kraujospūdis buvo žemas, todėl reikėjo specializuoto pervežimo su reanimobiliu.

Pervežimo iš Varėnos į Vilnių metu pacientės būklė kelyje tapo kritinė: „Pusiaukelėje pacientei prasidėjo masyvus kraujavimas, negalėjome išmatuoti kraujo spaudimo, reikėjo specialių vaistų jam padidinti. Teko pacientę prijungti prie kvėpavimo aparato ir pradėti anesteziją (narkozę), – pasakoja gydytoja G. Patapavičiūtė. – Masyvaus kraujavimo metu įprastų tirpalų lašinti negalėjau, buvo reikalingas donorinis kraujas, todėl nusprendžiau pirmą kartą jais pasinaudoti kelyje.“

Pasak II Intensyvios terapijos skyriaus gydytojo anesteziologo reanimatologo Raimundo Stasiūnaičio, atliktos mažo antikūnių titro nulinės grupės kraujo transfuzijos jos būklę stabilizavo ir leido laimėti laiko, kol buvo galimybė atlikti kitas gydymo procedūras: „Endoskopu buvo rastas kraujavimo židinys, kraujavimas sustabdytas. Ankstyvuoju pooperaciniu laikotarpiu pacientė buvo gydoma II Intensyviosios terapijos skyriuje. Būklė pagerėjo, komplikacijų pavyko išvengti, ji jaučiasi gerai. Tolimesniam gydymui pacientė perkelta į Gastroenterologijos skyrių.“

Naujoji praktika patvirtinta Sveikatos apsaugos ministerijos įsakymu ir ji taikoma masyvaus kraujavimo atvejais. Tokia tvarka veikia Jungtinėse Amerikos Valstijose, Izraelyje, Norvegijoje, Estijoje.