Medienos sektoriaus krizė: pajamos iš valstybinių miškų mažėja 36 mln. eurų

Smarkiai kritus medienos kainoms Valstybinių miškų urėdija (VMU) šiemet gaus 36 mln. eurų mažiau pajamų negu 2019 m.

VĮ Valstybinių miškų urėdija (VMU) direktorius Valdas Kaubrė sako, kad dėl to sustos pusę Lietuvos miškų patikėjimo teise valdančios įmonės investicijos į miško kelius ir medienos ruošos techniką, valstybei bus išmokėta mažiau dividendų.

K. Mažeika: tariamės, kaip apriboti pažeistos medienos importą

Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika Alfa.lt teigė, jog ministerijai medienos sektoriaus nepaprasta padėtis yra žinoma, o anksčiau suplanuotos VMU investicijos esą bus vykdomos – praėjusiais metais jau pradėti kai kurie viešieji pirkimai.

„Europos ir pasaulio medienos biržose kaina krito dėl keliais kartais padidėjusių kirtimų, kuriuos paskatino vėjo išvartos pietų Europoje, vabzdžių invazija ir masinis medžių džiūvimas. Situacija panaši visose aplinkinėse valstybėse“, – sakė K. Mažeika.

Ministras tikino, kad VMU planuoti darbai nesustos, ypač tose srityse, kurių medienos sektoriaus krizė tiesiogiai nepaveikė. „Miškas toliau bus atsodinamas ir ugdomas pagal patvirtintus planus, kad nebūtų pakenkta ateities medynams. O visos kitos investicijos toliau planuojamos“, – tikino jis.

K. Mažeika pripažino, kad pavojingų kenkėjų daugėja ir Lietuvos miškuose ir kad yra nustatyti keli viršūninio žievėgraužio pažeisti židiniai. „Vienas jų – Punios šilas. Dvejus metus buvo diskutuojama, ir šile buvo sustabdyti bet kokie sanitariniai kirtimai. Tai per šį laiką kenkėjų pažeistos teritorijos išsiplėtė ir dabar turime tikrai didelius židinius. Jie persikelia iš valstybinių į privačius miškus. Situacija pakankamai sudėtinga“, – pripažino ministras.

K. Mažeika teigė, jog artimiausiu metu bus tariamasi dėl galimybės riboti tiek medienos su žievėgraužio likučiais, tiek pažeisto biokuro importą iš Baltarusijos, nes su šia mediena į Lietuvą patenka kenkėjų lervų, kurios vėliau, atšilus orui, gali plisti ir mūsų miškuose.

„Kalbamės su Finansų ministerija, Valstybine mokesčių inspekcija, kokias priemones galėtume taikyti. Juolab kad žaliavų judėjimo iš trečiųjų šalių kitos ES šalys neriboja. Tai vertiname praktiką, kai nedraudžiama įsivežti sveikos medienos, tačiau ribojamas keliančios įtarimų ar su vabzdžių kiaušinėliais ir lervomis medienos įvežimas“, – sakė K. Mažeika.

Kaimyninėse rinkose smarkiai išaugo medienos pasiūla

Maždaug 97 proc. pajamų VMU generuoja iš prekybos mediena, todėl situacija rinkoje valstybės įmonei yra kritiškai svarbi.

Pasak V. Kaubrės, 2018 m. išaugus medienos paklausai medienos kainos kilo ir pasiekė, ko gero, neregėtas per pastaruosius 15 metų aukštumas.

Tačiau kai kuriose Europos šalyse vėliau įvykusios stichinės nelaimės, daugiausia vėjovartos bei miškus užpuolę kenkėjai, situaciją rinkoje iš esmės pakeitė.

„Čekijoje, Austrijoje, Vokietijoje ir kaimyninėje Baltarusijoje medynus užpuolė viršūniniai žievagraužiai. Dėl to buvo pažeisti didžiuliai miškų plotai. Siekdamos sulaikyti kenkėjų plitimą, tos šalys turėjo atlikti sanitarinius kirtimus. Dėl to susidarė didžiulis medienos perteklius rinkoje“, – sakė V. Kaubrė.

Lietuviškos valstybinės medienos pirkėjai didžiąją dalį savo gaminių eksportuoja, dėl to pralaimi konkurencinę kovą, kai kitų šalių gamintojai medienos įsigyja mažesnėmis kainomis.

„2019 m. antrąjį ketvirtį pradėjome jausti, kad kai kurie mūsų pirkėjai negali įvykdyti savo sutartinių įsipareigojimų. Antrąjį pusmetį medienos kaina nukrito apie 40 proc. Tendencija išliko ir šiemet, kaina nukrito dar keliais procentais“, – sakė V. Kaubrė.

VMU duomenimis, dėl vabzdžių invazijos Baltarusijoje 2017 m. sanitariniais kirtimais buvo iškirsta apie 1 mln. kubinių metrų, 2018 m. – 3 mln. kubinių metrų, 2019 m. – 10 mln. kubinių metrų pažeistos medienos.

Į Lietuvą įvežama baltarusiška mediena neapmokestinama ES muitais.

„Į rinką pateiktas didžiulis kiekis medienos. Be to, dėl šiltos žiemos sumažėjo biokuro poreikis, į Lietuvos katilines važiuoja Baltarusijos lentpjūvėse sumalta skiedra. Tai labai sumažino mūsų kirtimo liekanų, tinkamų biokuro gamybai ir malkoms, paklausą“, – sakė V. Kaubrė.

Drastiškai krito medienos kainos

Didmeninė valstybinės medienos, kurią rinka patiekia apie 50 proc. Lietuvos miškų valdanti VMU, prekyba vykdoma per Elektroninę medienos pardavimų sistemą (EMPS). Ją administruoja energijos išteklių birža „Baltpool“.

Maždaug 40 proc. Lietuvos miškų yra privatūs, juose užaugintos medienos pardavimas vyksta pagal dvišales sutartis ir valstybinio reguliavimo priemonėmis nėra reglamentuojamas.

Dar maždaug 10 proc. šalies miškų nėra naudojami, nes nėra atkurta jų nuosavybė. Patikėjimo teise juos valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Energijos išteklių biržos „Baltpool“ duomenimis, 2020 m. pirmo pusmečio aukcione pusmetinėms sutartims sudaryti iš VMU pasiūlė pirkti 892,4 tūkst. kietmetrių (ktm) medienos, iš jos 781,1 tūkst. ktm žaliavinės medienos ir 111,3 tūkst. ktm miško kirtimo liekanų. Aukcione parduota 93,4 proc. pasiūlytos medienos.

Palyginus šio aukciono kainas su atitinkamo laikotarpio aukciono kainomis 2019 m., kaina mažėjo vidutiniškai 36 proc. – nuo 56,4 iki 36,1 Eur už ktm.

Pagal atitinkamus sortimentus daugiausia – 54,7 proc. (nuo 51 iki 23,1 Eur/ktm) – mažėjo eglės popierrąsčių kaina, plokščių medienos kaina – 53,9 proc. (nuo 34,5 iki 15,9 Eur/ktm), malkų kaina – 49,6 proc. (nuo 36,9 iki 18,6 Eur/ktm).

Atitinkamai mažėjo ir kitų medienos sortimentų kainos. Tarrąsčių spygliuočių kaina sumažėjo 23,5 proc. (nuo 52 iki 39,8 Eur/ktm), tarrąsčių lapuočių – 22,1 proc. (nuo 46,7 iki 36,4 Eur/ktm), pjautinieji pušies rąstai – 22,9 proc. (nuo 72,6 iki 56,0 Eur/ktm), pjautinieji eglės rąstai – 12,3 proc. (nuo 74,9 iki 65,7 Eur/ktm, miško kirtimo liekanų kaina – 40 proc. (nuo 18 iki 10,8 Eur/ktm.).

Sieks išlaikyti darbo vietas, nemažinti atlyginimų

VMU prognozuoja, kad dėl medienos pertekliaus aplinkinėse rinkose ir kritusių kainų 2020 m., lyginant su 2019 m., gaus apie 36 mln. eurų mažiau pajamų. Dividendų valstybei šiemet VMU sumokės 5,5 mln. eurų, kai pernai mokėjo 21,1 mln. eurų.

Kelerius metus generavusi pelną, šiemet įmonė, atrodo, dirbs nuostolingai. 2018 m. VMU ikimokestinis pelnas buvo 29,3 mln. eurų, 2019 m. – 3 mln. eurų, o 2020 m. prognozuojamas 6,9 mln. eurų nuostolis.

Sumažėjusios pajamos turės neigiamos įtakos įmonės veiklai: VMU stabdys investicijas į miško kelius, pirks mažiau medienos ruošos technikos.

„Kad nereikėtų darbuotojams mažinti atlyginimų, kad sugebėtume išlaikyti darbo vietas, žmones aprūpinti darbu, turėsime ieškoti įvairiausių būdų sutaupyti, efektyvinti įmonės veiklą, pasiekti Vyriausybės nustatytus tikslus“, – sakė V. Kaubrė.

Nepaisant užklupusio sunkmečio, investicijų poreikis įmonėje nėra sumažėjęs. Anot V. Kaubrės, 2016 m. pradėjus kalbėti apie būsimą miškų reformą, buvo sustabdytos investicijos į medienos ruošos technikos įsigijimą, automobilių ir darbo priemonių pirkimą.

Prastos prognozės: sanitariniai kirtimai nemažės

„Per pastaruosius trejus metus susidarė tam tikra duobė: technika dėvėjosi, daug sąnaudų patiriame ją remontuodami. Šią susidėvėjusią techniką bet kuriuo atveju turime atnaujinti“, – sakė V. Kaubrė.

Medienos kainų kilimo artimiausiu metu VMU neprognozuoja, nes didžiuliai kiekiai sanitariniais kirtimais iškirstos medienos užsienio šalyse dar yra nesutvarkyti.

„Baltpool“ prekybos vadovas Vaidotas Jonutis teigia, kad 9 mėnesius mažėjusios medienos kainos 2019 m. gruodžio mėnesį nustojo kristi, bet vis tiek išliko žemiausios per pastaruosius ketverius metus.

„Manau, kad kainos galbūt stabilizuosis. Bet ar jos pradės kilti, nebūčiau tikras. Tai lems miškų kenkėjų plitimas ir sanitariniai kirtimai aplinkinėse šalyse. Skaitant naujienas, neatrodo, kad tie kirtimai sumažės. Skandinavijos spauda skelbia, kad vabalų pažeidimai viršija prognozes. Įspūdis toks, kad kirtimai nebus mažinami“, – Alfa.lt sakė V. Jonutis.

Pasak jo, viena iš šios medienos krizės ypatybių ta, kad kenkėjų pažeistos medienos negalima kaupti, ją reikia kuo greičiau realizuoti.

„Jeigu per kelis mėnesius nesurandamas pirkėjas, mediena darosi tinkama tik sumalti ir medžio plokštėms gaminti. Ilgiau laikant šios medienos kokybė prastėja“, – pastebėjo V. Jonutis.

Jis atkreipė dėmesį, kad viršūninis žeivėgraužis jau persimetė ir į Lietuvos miškus, tik kol kas skelbiama ekstremali padėtis. „Tai gali tapti problema, nes žievėgraužis plinta dėl klimato kaitos. Kai nebeturime tikros žiemos, per metus išsivysto daugiau šių kenkėjų kartų ir jie sparčiau dauginasi. Šiemet žiemos Lietuvoje nėra, tai manyti, kad situacija pagerėtų, tikrai neverta“, – prognozavo V. Jonutis.

VĮ Valstybinių miškų urėdija įkurta 2018 m., įgyvendinus valstybinių miškų ūkio pertvarką ir sujungus 42 urėdijas. Dabar įmonę sudaro 26 regioniniai padaliniai su 337 girininkijomis.

Valstybinių miškų kirtimo normą, kaip ir anksčiau, penkeriems metams tvirtina Vyriausybė, kasmet ją tikslina aplinkos ministras. Vadovaudamasi šiais nutarimais VMU vykdo kirtimus pagal iš anksto parengtą miškotvarkos projektą.

VMU patikėjimo teise valdo apie 1 mln. ha Lietuvos miškų, iš jų apie 200 tūkst. ha yra draustiniai ir kiti saugomi miškai. Įmonėje dirba apie 3 tūkst. darbuotojų.

Alfa.lt