Medicina Širvintose. Ar numarinta medicina skaudžiai nepamokys gyvųjų? (įžanga)

Istorija sukasi spirale ir vis grįžta į tą pačią vietą tik aukštesniame taške. Tai sužinojau mokykloje gal kokioje penktoje klasėje. Tuomet nė nesupratau apie ką tai, ir, jei jau atvirai, palaikiau senos mokytojos kliedesiais, nors tuomet jai tebuvo kokie trisdešimt penkeri.

Tačiau šiandien, stebėdama tai, kas vyksta su Širvintų rajono medicina ir jos įstaigomis, galiu drąsiai teigti, jog ne tik kad žinau, bet ir galiu pateikti konkrečius pavyzdžius. Tam bus skirtas šis straipsnių ciklas.

Pasigirdus kalboms, kad galime netekti ligoninės, sukėlė daug nerimo ir dar daugiau klausimų:

Kodėl ir kaip V.Eigėlis tapo ligoninės vadovu, o PSPC – L.Braškienė?

Už ką atleistos L. Meškauskienė ir N.Dimšienė?

Kodėl per trejus metus nerasta lėšų naujoms lėkštėms?

Kas ketino vaikų skyriuje atsidaryti privačią kliniką?

Kokia valiuta galima būtų atlyginti už auką – ligoninę?

Ar tapsime pirmi uždarydami rajono ligoninę? O gal vieninteliai?

Kodėl PSPC nuo 120 tūkstančių eurų sąskaitoje krito iki kažkiek tūkstančių skolos?

Kur dingsta PSPC ligoniai?

Ką reikalavo atleisti iš darbo?

Kodėl, ką ir kas išdūrė?

Kas kalbėta su Ukmergės meru?

Ko bijo Ukmergės ligoninės direktorius, bandantis slėptis už administratorės pečių?

Kam naudinga prisidengti šalies politika?

Kaip gimė kaltinimas gydytojų darbu be licencijų? Juk kiekvienas medicinos studentas, baigęs šešis kursus gauna medicinos gydytojo licenciją.

Ko bijo Biržų, Alytaus ir kitų rajonų medikai?

Kuo geras Skuodo ligoninės prijungimo variantas prie Klaipėdos ligoninės? Ar jis mums pasiekiamas?

Koks galėtų būti išsigelbėjimo scenarijus?

Kodėl neinformuojama visuomenė ir nesiteiraujama jos nuomonės?

Kodėl viskas daroma itin slaptai?

Klausimai vis auga. Atsakius į vieną, jo vietoje iškyla keli nauji.

Žinoma, per dvidešimt restruktūrizacijos metų tai ne pirma banga, kai bandoma iš mūsų atimti tai, kas mums teisėtai priklauso ir net Konstitucijos garantuojama. Tačiau ši banga pati aukščiausia ir pavojingiausia.

Galbūt todėl taip viskas paslėpta. Pirmadienį išsiuntėme ne vieną paklausimą, dar kelis antradienį su pašymu patikslinti jau pateiktą informaciją. Atsakymai ir atsisakymai palengva plaukia į mūsų el.pašto dėžutę ir vieną dieną pateks į eterį. Turėjome ilgą trijų valandų, bet labai informatyvų pokalbį su žmogumi, kuris suteikė daug informacijos, bet šiandien dienai nori būti neįvardintas.

Bandysime kalbinti ir buvusias vadoves, kurios pripažintos neteisėtai atleistos, bandysime prakalbinti ir komentaro kreipsimės ir į jau buvusį vadovą, atvestą merės bei mistiškai netekusį pareigų. Savo nuomones, pastebėjimus išsakyti kviečiame kiekvieną. Komentuokite, rašykite atsiliepimus. Tik visi kartu diskutuodami, ieškodami išeičių, turime galimybių išsaugoti sveikatos apsaugą Širvintų rajone.

Ir šiandien tik nuo mūsų kiekvieno priklauso ar virš Kauno Medicinos universiteto prozektoriumo durų kabantis užrašas, kurį mintinai išmoksta pirmakursiai – būsimieji gydytojai, netaps pranašišku: „Čia mirusieji džiaugiasi mokydami gyvuosius“. Duok Dieve, kad šis posakis neapsiverstų ir mirusi ligoninė skaudžiai nepamokytų mus – dar gyvuosius.

Tęsinys netrukus