Mažvydas Jastramskis. Tik kalbėdami apie grėsmę jai pasiruošime

Saugumo institucijos pristatė grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą. Situacija negerėja. Tikėtina, kad per 3–5 metus Rusija gali išvystyti pajėgumus, kurių pakaktų ribotiems veiksmams prieš NATO. Valstybės saugumo departamento vadovas Darius Jauniškis teigia, kad turėtume būti pasiruošę blogiausiam.

O štai premjeras Gintautas Paluckas sako, kad Valstybės gynimo tarybos planai yra pakankami atliepti įvardintoms grėsmėms. Kartu jis siūlo negąsdinti žmonių. Ir nesureikšminti tam tikro valdančiosios koalicijos partnerio pareiškimų, kuris į grėsmes ir gynybos finansavimą, švelniai tariant, žiūri skeptiškai.

Ramiai žiūrėti tikrai nepakenks. Tačiau būtina garsiai kalbėti apie saugumą ir nesumenkinti problemos. Moksliniai tyrimai rodo, kad žmonių parama išlaidų gynybos didinimui priklauso nuo informacijos apie grėsmes. Nors tokia parama Lietuvoje yra gana ženkli, atsižvelgiant į tarptautinę situaciją, norėtųsi didesnės. 

Naujienų agentūros BNS užsakymu „Vilmorus“ vasario viduryje atliko apklausą, pagal kurią gynybos finansavimo didinimui iki 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) pritaria apie 44 proc., o nepritaria – 41,5 proc. respondentų. Atitinkamai galime pastebėti, kad apie 15 proc. žmonių neturi nuomonės.

Daugiausia siekį didinti išlaidas gynybai iki 5–6 proc. nuo BVP palaiko konservatorių ir liberalų elektoratas. Tarp valdančiosios koalicijos tam aiškiai pritaria Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ rinkėjai: apie 56 proc. Socialdemokratai daugmaž atitinka apklausos vidurkį su 41,5 proc., o štai „Nemuno aušros“ rinkėjai siūlymą palaiko mažai – vos 24 proc.

Ką daryti su šiais skaičiais? 

Būtina suvokti, kad jie tikrai nėra suakmenėję ir gali keistis. Tą lemia daug veiksnių: klausimų formuluotės, žmonių turima informacija ir žinomų politikų kalbos. Jeigu pastarieji mąsto, kad yra tik pasyvūs visuomenės nuomonės retransliuotojai – taip nėra. Teisybės dėlei, pastaruoju metu politinėje sociologijoje tik stiprėja tyrimų srovė, kuri sako, kad žmonės savo politines nuostatas formuoja pagal politikus. 

Premjeras turi suprasti, kad tai, ką jis kalba, nėra tik toks paprastas atstovavimas rinkėjams. Tai, kokia informacija ir grėsmių vertinimas ateina iš valdžios institucijų, irgi daro įtaką žmonių galvosenai. 

Juolab kad skirtingos apklausos ir formuluotės gali rodyti skirtingus skaičius. 

Po Seimo rinkimų mokslinio projekto „Parama demokratinėms institucijoms ir visuomenės poliarizacija“ (LMT projekto numeris S-VIS-23-19) užsakymu „Norstat“ lapkričio–sausio mėnesiais atliko Lietuvos gyventojų apklausą. Šalia kitų dalykų respondentų teiravomės, kiek jie sutinka su tuo, kad Lietuvos gynybos biudžetas turi būti stipriai didinamas. Apie 59 proc. atsakė teigiamai: kad sutinka arba visiškai sutinka. 

Tarp socialdemokratų rinkėjų gynybos biudžeto didinimui irgi pritarė absoliuti dauguma – apie 62 proc. 

Neturėtume nei vienos apklausos procentų imti kaip galutinės tiesos. Tačiau reikia suprasti vieną svarbų dalyką. Nors didelė dalis lietuvių, ar tai paprasta, ar absoliuti dauguma, jau pritaria gynybos išlaidų didinimui, reikia kuo daugiau. Tada ir patys politikai mažiau bijos imtis veiksmų tam, kad tie pinigai atsirastų.

O kad pritarimas gynybos finansavimui augtų, privalome nuolat kalbėti apie mums kylančias grėsmes. Be panikos, tačiau su situacijos pripažinimu ir sureikšminimu. Visuomenė turi suprasti, kad grėsmės yra reikšmingos. 

Čia mums labai aktualus 2022 metų pradžioje – iki Rusijos karo prieš Ukrainą, bet jau didėjančios įtampos metu – Italijoje atliktas apklausos eksperimentas. Italija yra šalis, kur sąlygos gynybos išlaidų didinimui nėra labai palankios. Pirma, jos valstybės skola yra viena didžiausių Europoje. Antra, ji geografiškai gana toli nuo Rusijos. Trečia, dar netolimoje praeityje nemažai italų Rusiją matė kaip draugišką šalį.  

Politologas Matthew DiGiuseppe su kolegomis paskirstė tyrimo dalyvius į dvi grupes. Pirma grupė buvo kontrolinė, reikalinga palyginimui. O antroji grupė turėjo skaityti pačių mokslininkų sudėliotą naujieną apie Rusijos agresijos tikimybę, to galimą poveikį Europos saugumui ir išaugusias grėsmes Viduržemio jūros regione. Straipsnyje taip pat buvo minima, kad nėra žinoma, ar Italija yra gerai pasirengusi į grėsmes atsakyti. 

Eksperimento rezultatai parodė, kad straipsnį skaičiusioje grupėje parama gynybos išlaidoms buvo reikšmingai didesnė. Net ir toliau nuo Rusijos esančioje Italijoje kontekstinė informacija apie grėsmes daro įtaką žmonių nuostatoms.

Grįžtant į Lietuvą – privalome suvokti tyrimo pagrindinę žinią. Žmonės grėsmes pradeda rimtai vertinti tada, kai apie jas gauna rimtą informaciją. Jeigu sakysime, kad nereikia grėsmių sureikšminti, tada neturėtume nustebti, kad parama gynybos finansavimui – ypač iki dar didesnės dalies nuo BVP – reikšmingai neaugs.

Galime ir kitaip. Tačiau tam reikia nuoseklaus prezidento, premjero ir kitų politikų kalbėjimo apie grėsmes savo auditorijoms.