Mažiau teatro, daugiau pasiilgto bendravimo

„Šaltupio“ kaimo turizmo sodybos klojimas, pritaikytas meniniams renginiams, praėjusį savaitgalį buvo atviras tradicinio dvyliktojo mėgėjų teatro festivalio dalyviams.

Sodybos, esančios netoli Išlaužo, šeimininkai Gintarė ir Raimondas Puišiai šiemet dėl karantino apribojimų renginio neatsisakė, tačiau jo data iš gegužės buvo nukelta į birželio 6 dieną. Nors keletas kolektyvų (tarp jų – ir kviestas iš Seinų) atšaukė savo dalyvavimą, sukurti festivalio nuotaikai pakako trijų parodytų spektaklių.
Nedidelė teatro dozė, retrospektyvinė Kauno taikomosios dailės mokyklos fotografijos specialybės mokinių paroda (kuratorius, fotografijos mokytojas Robertas Misiukonis), Dovilės rytietiškų šokių studijos programa – to pakako, kad festivalis įvyktų. Pertraukėlių metu svetingi šeimininkai kvietė pasivaišinti ant laužo virtu avienos plovu, atvėrė savo sodybos erdves kokybiškam poilsiui ir pramogoms gamtoje.

Kai kurie nuolatiniai sodybos lankytojai, čia vykstančių renginių gerbėjai, neslėpė, kad per tris mėnesius, praleistus karantine, pasiilgo bendravimo ir sceninio reginio. Todėl kiekvienas parodytas spektaklis buvo priimtas su ypatingu palankumu. Tai paglostė širdis ir kultūros srities darbuotojams, kurių veikla neapibrėžtam laikotarpiui buvo suvaržyta.

Festivalį tradiciškai vedęs nuotaikingasis režisierius Sigitas Kancevyčius iš Tauragės pirmiausia į sceną pakvietė Garliavos sporto ir kultūros centro mėgėjų teatro „Be pavadinimo“ aktores. Savo debiutui „Šaltupyje“ jos pasirinko epistolinį spektaklį „Meditacijos“, kuris sukurtas pagal Dalios Teišerskytės „Meilės laiškus“ - jautrius, atvirai skaudžius, poetiškai svajingus...
Spektaklio režisierė Z.Butiškytė žiūrovų klausė: ar dažnai jiems tenka rašyti laiškus? Pasirodo, kad šiandien tokia nuotolinio bendravimo forma yra labai reta, taip pat labai neįprasta ir prisipažinti meilę popieriuje.

Mažiausiai penktąjį kartą festivalyje dalyvaujantis Kauno kultūros centro „Tautos namai“ Kazio Binkio teatras (režisierius Rimantas Štaras) suvaidino nemirtingą Kazio Sajos komediją „Šventežeris“. 1968 metais parašytos pjesės žymiausia premjera įvyko Nacionaliniame Kauno dramos teatre 1970 metais ir buvo suvaidinta net 843 kartus.

Mėgėjų teatro aktoriai teigė, kad jų spektaklis nepalyginamai kuklesnis, bet nuoširdi ir įtikinama jų vaidyba, spalvingi personažai sužavėjo gausiai susirinkusius žiūrovus - po pasirodymo ilgais plojimais jie dėkojo aktoriams ir režisieriui.

Voškonių teatro „Siena“ (Kauno r.) režisierė Hana Šumilaitė kartu su savo aktoriais lankėsi ne vienoje Europos šalyje, keletą kartų jos režisuotus spektaklius matė ir Sakartvelo žiūrovai. Visgi ji dažna viešnia ir „Šaltupyje“, šįkart į festivalį atvežė angliško humoro komediją Džon Kluni „Įprotis“.

Ponia Hana negailėjo šiltų žodžių renginio organizatoriams Gintarei ir Raimondui Puišiams, kurie kasmet suburia teatro mėgėjų šeimą. Pasak jos, tokie susibūrimai labai reikalingi – po spektaklių pristatymų vyksta pasidalinimas patirtimi ir nuoširdus bendravimas.

Be režisierių, aktorių, žiūrovų dėkingumo už puikiai praleistą laiką, G. ir R. Puišiai sulaukė ir Prienų rajono savivaldybės administracijos direktorės Jūratės Zailskienės bei Kultūros, turizmo ir jaunimo skyriaus vedėjo Rimanto Šiugždinio nuoširdžios padėkos už tęsiamą festivalio tradiciją.

Kolektyvams įteikti tradiciniai festivalio suvenyrai ir dovanos. Iki kito festivalio atsisveikinta su viltimi, kad kitais metais pasiseks suburti dar gausesnį bendraminčių būrį.

Dalė Lazauskienė