Mažesni mokesčiai, didesni muitai: ką Trumpo pergalė reiškia JAV ekonomikai

Donaldo Trumpo pergalė 2024 m. JAV prezidento rinkimuose greičiausiai atneš daugybę ekonominių permainų šalyje ir užsienyje – nuo užsienio prekybos iki JAV centrinio banko nepriklausomybės.

Iš Joe Bideno D. Trumpas paveldės geros būklės ekonomiką, stiprų augimą, žemą nedarbą ir infliaciją, kuri po kelerius metus trukusio palūkanų normų didinimo sparčiai artėja prie Federalinės rezervų sistemos numatyto dviejų procentų tikslo.

Tačiau pergalę jis nuskynė rinkėjams reiškiant nepasitenkinimą pragyvenimo išlaidomis, išaugusiomis dėl postpandeminio infliacijos šuolio, dėl kurio vartotojų kainos pakilo daugiau kaip 20 proc.

Nors daugelis būsimojo respublikonų prezidento pasiūlymų galiausiai bus atmesti arba priimti Kongrese, kuris kontroliuoja didžiausios pasaulio ekonomikos piniginę, jis vis dar gali nemažai nuveikti formuojant ekonominę politiką.

Muitai ir prekyba

Rinkimų kampanijos metu D. Trumpas žadėjo įvesti visuotinius 10-20 proc. dydžio importo muitus, kad padidintų vietinių įmonių pajamas, apsaugotų šalies pramonę ir sugrąžintų darbo vietas atgal į Jungtines Valstijas.

Jis taip pat grasino įvesti 60 proc. muitą kiniškoms prekėms ir netgi užsiminė apie 200 proc. ar didesnį tarifą Meksikoje pagamintiems automobiliams.

„Man „tarifas“ yra labai gražus žodis, – neseniai sakė jis interviu „Fox News“. – Tai žodis, dėl kurio mūsų šalis vėl taps turtinga.“

D. Trumpas „anaiptol neslepia, kad jam be galo patinka muitai kaip politinė priemonė“, antradienį AFP sakė Kimberly Clausing, Petersono tarptautinės ekonomikos instituto (PIIE) vyresnioji nereziduojanti mokslo darbuotoja. Ji pridūrė neabejojanti, jog sugrįžęs į valdžią jis įves didelius muitus.

Jei tokia politika tikrai bus įgyvendinta, ji turės reikšmingą poveikį JAV ir tarptautinei prekybai, nes pertvarkys prekių srautus ir tarptautinius ekonominius ryšius.

Tačiau, kaip teigiama neseniai paskelbtame pelno nesiekiančios organizacijos „Tax Foundation“ straipsnyje, nors dėl muitų iš tiesų gali padidėti kai kurios pajamos, jie taip pat skaudžiai smogs JAV verslui ir vartotojams.

Tyrėjai apskaičiavo, kad jei D. Trumpo siūlomi muitai iš tiesų būtų įvesti, įmonių mokesčiai kasmet padidėtų dar 524 milijardais dolerių, BVP susitrauktų mažiausiai 0,8 proc., o užimtumas sumažėtų maždaug 700 000 visos darbo dienos etatų.

„Manau, tai būtų labai greitas būdas šauti JAV ekonomikai į pėdą, jei ne į koją“, – sakė K. Clausing, buvusi JAV iždo departamento mokesčių analizės sekretoriaus padėjėjo pavaduotoja J. Bideno valdymo laikais.

Infliacija ir FED

Aptaręs muitus, D. Trumpas taip pat nurodė, jog norėtų „bent jau“ galėti pareikšti nuomonę dėl palūkanų normų, kurias šiuo metu nustato nepriklausomas JAV centrinis bankas – ir pasiūlė deportuoti milijonus dokumentų neturinčių darbuotojų.

PIIE ekonomistai neseniai apskaičiavo, kad bendras D. Trumpo planų didinti muitus, masiškai deportuoti dokumentų neturinčius darbuotojus ir kontroliuoti FED politiką poveikis iki jo kadencijos pabaigos 2028 m. realiai sumažintų JAV ekonominę produkciją kažkur nuo 2,8 iki 9,7 proc.

Remiantis PIIE analize, nukentėtų ir užimtumas, o infliacija galėtų vėl išaugti ir, blogiausiu atveju, 2026 m. pasiekti 9,3 proc., viršydama 2022-aisiais pasiektą keturių dešimtmečių maksimumą.

Mokesčiai

Nepartinis Atsakingo federalinio biudžeto komitetas (CRFB) apskaičiavo, kad D. Trumpo ekonominė darbotvarkė per ateinantį dešimtmetį valstybės skolą galėtų padidinti net 15 trilijonų dolerių, t.y. beveik dvigubai daugiau, nei blogiausiu atveju būtų nutikę išrinkus Kamalą Harris.

Didelę dalį papildomų išlaidų sudaro D. Trumpo pasiūlymai pratęsti 2017 m. jo paties pradėtą mokesčių mažinimo programą, kuri turėjo pasibaigti ateinančiais metais.

Tačiau D. Trumpo mokesčių mažinimo pratęsimas priklausys nuo Kongreso, kur Atstovų Rūmų proporcija kol kas tebėra neaiški. Demokratai leido suprasti, kad didelės šios programos dalies jie neketina pratęsti, jei vėl susigrąžins Atstovų Rūmų kontrolę.

Apskritai daugelis D. Trumpo politinių sumanymų galiausiai gali pakenkti skurdžiausiems visuomenės nariams, AFP sakė Margot Crandall-Hollick, Urban-Brookings mokesčių politikos centro vyriausioji mokslo darbuotoja.

„Manau, kad Trumpo prezidentavimas greičiausiai atneš ribotą naudą mažas pajamas gaunantiems žmonėms“, – sakė ji.

„O jei dar pridėsime muitus, dėl kurių pakils eilinių žmonių perkamų prekių kainos, daugumos mažas ir vidutines pajamas gaunančių amerikiečių laukia didelis nusivylimas“, – pridūrė M. Crandall-Hollick.