Mažeikiškiai – geriausi šalies futbolininkai

Tokio įvykio Mažeikių sporto istorijoje dar nėra buvę: mūsų rajone futbolininkų karjerą pradėję Rimantė Jonušaitė ir Gvidas Gineitis pripažinti geriausiais 2024 metų Lietuvos futbolininkais, o G. Gineitis taip pat tapo geriausiu šalies jaunuoju futbolininku. Šiuos jų pasiekimus mažeikiškiai futbolo treneriai įvardija kaip itin svarbų pasiekimą, kurį lėmė mūsų rajono futbolo istorija bei pačių jaunųjų žaidėjų besąlygiškas noras pasiekti numatytus tikslus.

Svarbu daryti tai, ką myli

Šalies futbolo laureatai buvo paskelbti pirmadienį Kaune surengtoje 2024-ųjų TOPsport Lietuvos futbolo apdovanojimų šventėje. 21-erių metų R. Jonušaitė šiuo metu rungtyniauja Šveicarijos klube FC „Servette“.

Anksčiau sportininkė yra pelniusi ne vieną titulą geriausių šalies futbolininkių rinkimuose – kaip daugiausia šalies moterų A lygoje įvarčių pelniusi žaidėja, kaip geriausia jauniausia šalies futbolininkė ir kaip moterų A lygos žaidėja. O štai geriausia Lietuvos futbolininke Rimantė pripažinta pirmą kartą. R. Jonušaitė „Santarvei“ komentavo šį laimėjimą: „Jausmas, žinoma, labai geras. Džiaugiuosi, kad darbas atsiperka, malonu, kad žmonės įvertina. Ir labiausiai džiugu dėl mano šeimos, jų palaikymas man yra dalis to apdovanojimo. Jau įsitikinau, kad nesvarbu, kiek kartų krisi, svarbiausia, kiek kartų atsikelsi. Viskas gyvenime yra įmanoma, kai tuo tiki ir labai to nori! Darykite tai, ką mylite, ir tuomet visi geri dalykai ras kelią pas jus. Mergaitėms, kurios pradėjo savo ne tik futbolininkių, bet ir bet kokį kelią – ar mene, ar sporte – palinkėčiau siekti to, ko jos nori. Viskas gyvenime yra įmanoma, svarbiausia niekada nepasiduoti ir žinoti, kad kiekvienas sunkus momentas sustiprina ir veda į priekį.“

Kalbėdama apie ateities planus, R. Jonušaitė pažymėjo, kad jos laukia Lietuvos moterų futbolo rinktinės stovykla ir varžybos, komanda stengsis parvežti taškus į Lietuvą. O kalbant apie klubinę ateitį Šveicarijoje, tai laukia daug treniruočių, o po jų reikės stengtis apginti titulus, kuriuos pavyko pelnyti praėjusį sezoną.

Mergaitės turi į ką lygiuotis

Vienas iš pirmųjų R. Jonušaitės trenerių Ramūnas Daubaris prisimena, kaip prieš dešimt metų Židikuose surengtoje vasaros futbolo stovykloje tarp fiziškai stipresnių berniukų jis pastebėjo Rimantę. Mergaitė išsiskyrė savo vikrumu, kamuolio valdymo technika, matėsi, kad gali apžaisti ir vyresnius, ir stipresnius varžovus.

„Tą rudenį būrėme mergaičių futbolo komandą „Triumfas“, Rimantė pakvietė vieną kitą draugę ir prasidėjo tikrosios futbolo treniruotės. Jau tada mačiau, kad ji nori žaisti ir akys dega futbolu. Iš kitų komandos narių Rimantė išsiskyrė savo noru pasiekti tikslą, motyvacija ir juodu, tikrai juodu darbu treniruotėse. Manau, kad, norint futbole ką nors pasiekti, reikia visa tai išlaikyti savyje, suklupti, keltis ir vėl eiti, nemesti pasirinkto kelio po pirmų nesėkmių“, – kalbėjo treneris.

Tas kelias ir nuvedė R. Jonušaitę – iš Mažeikių „Triumfo“, Šiaulių „Gintros“ į Italijos „Milaną“, o dabar – ir į Šveicariją. Jo atkarpa lėmė ir geriausios metų futbolininkės titulą.

Pasak R. Daubario, apie R. Jonušaitę žino tiek jaunesnės, tiek vyresnės mažeikiškės futbolininkės, tokią auklėtinę norėtų turėti visi šios sporto šakos specialistai. Ir dabar treneris pastebi tokio būdo mergaičių, o ar joms pavyks pasiekti panašių rezultatų, parodys laikas ir futbolininkių darbas treniruotėse.

Įvertinimą pakomentavo įrašu

Turino „Torino“ ekipoje rungtyniaujantis 20-metis G. Gineitis Lietuvos jaunojo futbolininko titulus yra pelnęs 2022 metais, 2023-iaisiais jis buvo tarp trijų geriausiųjų šioje nominacijoje, o Lietuvos geriausio futbolininko titulą jis iškovojo taip pat pirmą kartą.

Apdovanojimą už G. Gineitį atsiėmė futbolininko tėveliai, o pats sportininkas įvertinimą pakomentavo vaizdo įrašu iš Italijos: „Gaila, jog negaliu būti renginyje, bet net per atstumą jaučiu šio renginio svarbą. Tapti geriausiu šalies futbolininku man yra didžiulė garbė ir atsakomybė. Šį prizą skiriu žmonėms, kurie mane palaikė ir manimi visada tikėjo. Dėkoju komandų draugams, treneriams, klubų vadovams ir šeimai bei draugei. Jų palaikymas man reiškia labai daug. Ir iki susitikimo kovą.“

Geriausias šalies futbolininkas taip išreiškė norą atvykti į šalies rinktinės stovyklą kovo mėnesį, kai lietuviai pradės 2026-ųjų pasaulio čempionato atranką. G. Gineitis dabar ruošiasi šeštadienį vyksiančioms Italijos Seria A rungtynėms su Genujos klubu.

Po treniruotės – į „gardą“

Penkerių metų G. Gineitis 2010-aisiais pradėjo lankyti Mažeikių sporto mokyklos treniruotes, o po metų prie berniukų ekipos prisijungė ir R. Jonušaitė.

„Tuo metu mergaičių futbolo nebuvo ir dabar jau manau, kad žaidimas kartu su berniukais vienoje komandoje Rimantę užgrūdino. Ne veltui ir kiti treneriai perspektyvias auklėtines per treniruotes dabar jungia prie berniukų. Ji su mumis vykdavo į turnyrus, žaisdavo už antrą berniukų komandą. Kalbant apie Gvidą, jis dar po treniruočių kokias tris valandas žaisdavo vadinamame „garde“ – aptvertoje dirbtinės dangos aikštelėje. Ji buvo įrengta netoli Gvido kiemo, ten ir Rimantė prisijungdavo. Dabar pas mus kažkas šaukia, kad nėra infrastruktūros, o juk tada Mažeikių centrinis stadionas buvo tragiškas, „Ventos“ progimnazijos – grublėtas, tačiau norintiesiems žaisti futbolą kiekviena pieva virsdavo aikštele“, – „Santarvei“ kalbėjo geriausių šalies futbolininkų pirmasis treneris Algirdas Mika.

Žavėjosi tiek treneriai, tiek tėveliai

Apie tai, kad auga perspektyvus žaidėjas, kalbėjo net ir futbolininkus į varžybas vežęs vairuotojas. Jis stebėdavo rungtynes ir sakydavo: „Iš to mažo vaiko kažkas bus.“

2004 metų gimimo futbolininkų komanda rungtyniavo įvairiuose turnyruose ir nepralaimėdavo po kelias dešimtis rungtynių iš eilės. Geriausio žaidėjo prizus susišluodavo G. Gineitis, nes, pasak A. Mikos, prizų jam negalėjai neduoti, nes Gvido žaidimu žavėjosi tiek mūsų, tiek varžovų – Latvijos bei Lietuvos komandų – treneriai, visų futbolininkų tėvai, atlydėję savo atžalas.

Dabar FK „Atmosfera“ treniruojantis 2008–2013 metų mergaičių grupę ir Sporto mokykloje – 2011 metų gimimo berniukų komandas A. Mika įsitikinęs, kad tokį pripažinimą lėmė G. Gineičio juodas darbas ir talentas, abu šiuos dalykus reikia vertinti per pusę. Ir dabar dažnai su Gvidu susiskambinantis treneris „Santarvei“ sakė, jog jis labiausiai linki, kad vaikiną aplenktų traumos. Tam, kad įsitvirtintų tarp stipriausių pasaulio futbolininkų, jaunieji mažeikiškiai dirba negailėdami savęs.

Laukia tolimesnių titulų

Ne vieną futbolininką išugdęs ir pats Lietuvos futbolo rinktinėje žaidęs Nerijus Gudaitis sakė net nežinantis, kaip pavadinti tokį pasiekimą – Mažeikiams tai yra istorinis momentas, kai geriausių futbolininkų titulai pripažinti mūsų mieste sportinį kelią pradėjusiems žaidėjams.

Treneris tiki, kad tai tik pradžia ir tiek R. Jonušaitė, tiek G. Gineitis dar ne kartą bus paminėti geriausiųjų rinkimuose. Jie jauni, dar nėra pasiekę savo aukščiausios sportinės formos, jiems dar viskas ateityje. „Nežinau, kaip pavadinti tokį sutapimą, kad mūsų mieste užgimė tokie du talentingi vaikai. Pats prisimenu, kai dar treniravau 1997 metų gimimo futbolininkus, iš jėgos treniruoklių salės eidami į tą vadinamąjį „gardą“ prie „Ventos“ progimnazijos pratęsti treniruočių visada matydavome Rimantę ir Gvidą žongliruojančius ar spardančius kamuolį, nesvarbu, ar lietus, ar sniegas“, – pasakojo treneris.

N. Gudaitis pasidžiaugė šiek tiek prisidėjęs prie pirmojo „gardo“ atsiradimo – po buvusių „ROMAR“ žaidėjų susitikimo 2005 metais jis suvedė rajono merą Vilhelmą Džiugelį su tuomečiu Lietuvos futbolo federacijos prezidentu Juliumi Kvedaru, ir jie tada neoficialiai sutarė, kad Mažeikiuose turi būti tokios dirbtinės dangos aikštelės, kurių įrengimas Lietuvoje dar buvo tik naujovė.

Treneris, prisiminęs, kaip kažkada Lietuvos premjeras futbolininkams pažadėjo, jog, jeigu jie į Lietuvą atveš Madrido „Realą“, tada ir pastatys Nacionalinį stadioną, visiems palinkėjo: gal po tokio futbolininkų pripažinimo Mažeikiuose bent jau bus rasta lėšų uždengti stogą virš žiūrovų tribūnų ir įrengti normalias rūbines sportininkams.

Būtina ką nors aukoti

Norint pasiekti tokį lygį, kokį pasiekė abu geriausi Lietuvos futbolininkai, N. Gudaičio nuomone, reikia begalinės meilės futbolui, begalinio užsispyrimo, terpės, kurioje galima tobulėti. Pasak trenerio, kalbant apie šį pripažinimą, būtų galima pridėti daug būdvardžių.

Mūsų rajono futbolo istorijoje buvo daug reikšmingų pasiekimų: du kartus šalies futbolo čempione tapo „Atmosfera“, kartą – „ROMAR“. Gal ir vaikai, girdėdami tėvelių pasakojimus apie šias komandas, siekia šį tą panašaus pakartoti.

„Kitas aspektas yra tas, kad tiek Evaldas Razulis, kai išvyko rungtyniauti į Samaros „Krylja Sovetov“, tiek aš, išvykęs į Panevėžio sporto internatą, buvome pasiruošę ką nors aukoti dėl savo tikslo žaisti futbolą aukštu lygiu. Aukojome mokslus. Tas pats variantas buvo ir su Gvidu, kai reikėjo jo tėvus įkalbinėti, kad futbolininką išleistų į Italijos „Spal“ klubą. Pirmas žingsnis buvo, kai jis išvyko į Nacionalinę futbolo akademiją Kaune. Tam tikru momentu sportininkui jau nebeužtenka vietinių treniruočių, jį turi supti treneriai fanatikai, atsidavę savo darbui, kurie matys viską, perduos aukštesnio lygio žinias, pradės kitus treniruočių procesus. Bet tu turi ką nors paaukoti“, – akcentavo N. Gudaitis.

Tarp jaunųjų futbolininkų yra didžiulė konkurencija, sėkmę neretai lemia individualus meistriškumas. Kita vertus, trenerio manymu, daug lemia ir paties jaunuolio užsispyrimas, darbas, kurį jis mėgsta, ir noras pasiekti vis aukštesnį lygį. „Jeigu jaunuolis šito nenorės, jokiam treneriui nėra galimybės išugdyti talento“, – apibendrino N. Gudaitis.