„Maxima“ klientai jaučiasi apgauti

„Maxima“ klaidina savo klientus

Raseiniuose Vilniaus gatvėje veikiančios parduotuvės „Maxima“ klientai jaučiasi apgauti. Perka prekes per akciją, o vėliau paaiškėja, kad jokios akcijos nebūta. Taip žmonės teigia permokantys ne vieną eurą. Skundžiamasi ir dėl pamirštamų išimti akcijas skelbiančių kainolapių.

Akcijų kainolapiai paliekami klaidinti?

Praėjusią savaitę viena raseiniškė Vilniaus gatvėje veikiančioje „Maximoje“ panoro įsigyti akcinių ledų. Ant šaldytuvo mirgėte mirgėjo raudoni kainolapiai, nors šaldytuve nebuvo nė vienos akcinės ledų porcijos.

„Paprašiau pardavėjų pagalbos. Iš pradžių viena bandė padėti, vėliau kita. Sakiau, kad man tiks bet kurie ledai už 39 centus. Kainolapiai skelbė, kad už šią kainą galima įsigyti bent keturių skirtingos rūšies ledų. Pardavėjai nepavyko rasti ledų, kuriems taikoma akcija, ji man pasiūlė pasižvalgyti po kitus ledų šaldytuvus. Deja, ir ten nė vienų mano mėgstamų akcinių ledų nebuvo. Tuomet ta pati darbuotoja pasišovė iškviesti už ledus atsakingą darbuotoją. Jai taip pat nepavyko rasti akcinių ledų. Paklausus, ar nesiruošiama nuimti akcijas skelbiančių kainolapių, kad nebūtų klaidinami pirkėjai, darbuotoja atsakė, kad nesiruošia to daryti. Pasiteiravus, ar taip daroma dėl to, kad žmonės specialiai prisipirktų brangiau kainuojančių ledų, atsakė „taip“, – apie savo apsilankymą parduotuvėje pasakojo klientė.

Pastaruoju metu redakcija yra sulaukusi ir daugiau nusiskundimų iš minėtoje parduotuvėje besilankančių klientų. Visos situacijos panašios. Žmonės prisiperka elektroninių prietaisų, maisto produktų, manydami perkantys pigesnę prekę, bet grįžus namo paaiškėja, kad čekyje ir kainolapyje prekės kainos skiriasi. Tie, kurie gyvena ne Raseiniuose pripažįsta, kad į parduotuvę dėl tokių situacijų negrįžo. Įvertinta, kad kuro sąnaudos būtų buvusios didesnės už permoką. Tie, kurie mėgino aiškintis situaciją parduotuvėje, teigia atgavę pinigus už permokėtas prekes, nors labiau norėjo pasilikti prekes, susigrąžinant permokėtą pinigų sumą.

Apgautiems pirkėjams – kompensacijos čekiais

UAB „Maxima LT“ atstovė spaudai Rima Aukštuolytė, paprašyta paaiškinti parduotuvės veiksmus su savo klientais, susisiekė su klientų aptarnavimo specialistais ir su parduotuvės darbuotojais.

„Atsiprašome visų savo klientų, kuriems kilo nepatogumų apsiperkant minimoje parduotuvėje Raseiniuose. Trečiadienį gavę jūsų laišką iš karto susisiekėme su parduotuve. Atsakingas žmogus nuėjo prie šaldytuvo ir patvirtino, kad šiuo metu ledams yra taikomos akcijos ir šaldytuve yra ledų, kuriems tos akcijos taikomos. Gali būti, kad tuo metu, kai jūsų minima moteris norėjo įsigyti ledų, jie buvo išpirkti ir šaldytuvas dar nepapildytas“, – svarstė atstovė ryšiams su visuomene R.Aukštuolytė.

Situacija dėl klaidinančių kainolapių buvo nutylėta. Pirkėjams siūloma nesusipratimus spręsti ne parduotuvėje, o kreiptis nemokama parduotuvės infolinija arba rašyti el. paštu. „Klientų aptarnavimo specialistai visos Lietuvos mastu aiškinasi kiekvieną atvejį individualiai ir jį sprendžia pagal mūsų įmonėje galiojančią tvarką atsižvelgdami į konkrečias aplinkybes. Jei dėl žmogiškosios ar sisteminės klaidos įvyksta situacija, kai kaina neatitinka, klientams už prekes grąžiname pinigus. Priklausomai nuo situacijos, klientai gali tikėtis ir parduotuvės čekio kaip kompensacijos“, – teigė „Maxima LT“ atstovė spaudai.

Visgi redakcijai nėra žinoma, kad bent vienu iš atvejų pirkėjai būtų gavę parduotuvės čekį apsipirkti.

Baudos nedrausmina?

Panašu, kad tai, kas vyksta Raseiniuose, nesvetima ir kituose miestuose. Kiek daugiau nei prieš pusmetį Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) „Maxima LT“ skyrė 17 tūkst. Eur baudą. Skelbdama prekių kainas ir nuolaidas prekybininkė pažeidė nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo nuostatas.

Kaip skelbiama VVTAT pranešime, buvo sulaukta vartotojų prašymų dėl skirtingose „Maxima“ parduotuvėse galimai vykdomos nesąžiningos komercinės veiklos – nepritaikomų prekėms skelbiamų nuolaidų, neatitinkančių prekių kainų kainolapyje ir kasoje bei klientus klaidinančio kainų nurodymo. Taip pat buvo skundžiamasi ir dėl to, kad bendrovė tam tikrų maisto produktų reklamoje klaidingai įvardijo prekių kilmės šalį, o skelbiama nuolaida automobilių prekėms buvo taikoma ne visoms prekėms.

Klientai negali būti klaidinami

Aiškėja, kad suklaidinti klientai turi teisę gauti įsigytą prekę už tokią kainą, kokia ji buvo skelbiama parduotuvėje.

„Civilinis kodeksas ir Vartotojų teisių apsaugos įstatymas nustato, kad vartotojams turi būti suteikta tiksli, aiški, teisinga ir visapusiška informacija. Organizuojant akcijas bei nustatant jų sąlygas taip pat būtina suteikti vartotojams visapusišką informaciją, kad nebūtų iškreiptas vartotojo ekonominis elgesys siūlomos prekės atžvilgiu. Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 3 str. 2 d. numatyta, kad komercinė veikla laikytina nesąžininga, jeigu ji neatitinka profesinio atidumo reikalavimų ir iš esmės iškreipia arba gali iškreipti vidutinio vartotojo ekonominį elgesį siūlomo produkto atžvilgiu bei tokiu būdu gali paskatinti priimti sprendimą, kurio kitomis aplinkybėmis jis nebūtų priėmęs. Prekės kaina ir galimybė ją įsigyti su nuolaida yra vienas svarbiausių veiksnių, turinčių įtaką vartotojo apsisprendimui pirkti prekę“, – teigė Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Tarptautinių ir viešųjų ryšių skyriaus vyresnioji patarėja Giedrė Nenartavičiūtė. Jos teigimu, pardavėjai privalo užtikrinti, kad periodiškai būtų tikrinamas akcinių prekių likutis.

„Pastebėjus, kad akcinių prekių nebeliko, pašalinti apie akciją vartotojams skelbiančius kainolapius. Priešingu atveju tokie bendrovės veiksmai gali klaidinti vartotojus dėl prekių prieinamumo ir paskatinti priimti sprendimą dėl sandorio, kurio kitomis aplinkybėmis vartotojai galimai nepriimtų“, – neatmetė G.Nenartavičiūtė.

Klientai, kurie jaučiasi suklaidinti ar patyrė žalą, gali kreiptis į VVTAT ir pateikti apsipirkimo čekius bei kitą turimą informaciją. VVTAT įvertinusi situaciją nuspręs, ar galima fiksuoti vartotojų teisių pažeidimą. Anot VVTAT, pirkėjai, kurie įsigijo prekę už didesnę, nei buvo nurodyta, kainą, turėtų ją užfiksuoti kainolapyje ir su pirkimo kvitu nedelsdami kreiptis į pardavėją, nurodyti savo reikalavimą (pavyzdžiui, grąžinti permoką).

Žinia apie tai, kaip „Maxima“ elgiasi su savo pirkėjais Raseiniuose, greičiausiai netaps dar vienu VTTAT tyrimu, bet jis gali būti pradėtas sulaukus panašios informacijos apie veiksmus kitose „Maximos“ parduotuvėse.

„Šiuo metu Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba renka ir kaupia informaciją apie prekybos centruose galimai klaidinančiai nurodomas prekių kainas bei taikomas nuolaidas. Nustačiusi pardavėjo veiksmuose sistemingumą bei nesąžiningos veiklos požymius, tarnyba turi teisę inicijuoti Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo procedūrą“, – įvardijo G. Nenartavičiūtė.