Maudynės – ne tik gaivi pramoga, bet ir pavojai: kaip vandenyje elgtis saugiai?

Ežero ar jūros vandens gaiva šiltomis vasaros dienomis pasilepinti nori daugelis, todėl vandens telkiniai sutraukia būrius poilsiautojų. Tačiau maudynės ir poilsis prie vandens neretai pasibaigia ir nelaimėmis. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, per pastaruosius 7 mėnesius Lietuvos vandens telkiniuose iš viso žuvo 72 asmenys. Dar 25 skęstančius asmenis ugniagesiams gelbėtojams pavyko sėkmingai išgelbėti. Draudimo bendrovės ERGO LietuvojePrivačių klientų draudimo skyriaus vadovė Aušra Jusė sako, kad dažniausios nelaimių vandenyje priežastys – per didelis pasitikėjimas savo jėgomis ir atsargumo stoka.

Maudynėms rinktis tik saugias vietas

Poilsiaudami prie ežero, jūros, tvenkinio ar upės, gyventojai dažnai pernelyg atsipalaiduoja ir užmiršta saugumą. Be to, neretai besimaudantys pervertina savo jėgas, gebėjimą plaukti, tinkamai neįvertina aplinkybių ir dėl to patenka į pavojingas situacijas. Reikia atminti, kad maudymasis ežere, jūroje ar upėje yra susijęs su savitais pavojais, kuriuos prieš lipant į vandenį visuomet reikėtų įvertint.

Anot A. Jusės, visais atvejais rekomenduojama maudytis specialiai tam įrengtose paplūdimio maudyklose arba tose vietose, kur poilsiauja ir kiti žmonės. Idealu, jei maudymosi vietą prižiūri profesionalūs gelbėtojai.

„Reikėtų vengti maudytis atokiose vietose, kur nėra kitų žmonių, ir dėl to gali būti sunku prireikus prisišaukti pagalbą. Be to, visuomet saugiau maudytis pažįstamuose vandens telkiniuose, kurių krantas ir dugno reljefas yra žinomas. Nepaisant to, gaivos ištroškę gyventojai neretai ne tik drąsiai lipa į nepažįstamus vandens telkinius, bet ir į juos šokinėja nuo lieptelių ar medžių, plaukia toli nuo kranto“, – sako A. Jusė.

Draudimo ekspertė pažymi, kad maudytis ežere gali būti pavojinga ir dėl vandens augmenijos, į kurią galima įsipainioti. Ežeras taip pat gali staigiai gilėti, jo dugne pasitaikyti akmenų ir kitų pavojingų objektų, ant kurių užlipus galima susižaloti kojas. Maudantis ežere nereikėtų plaukti toli nuo kranto – net jei žmogus moka gerai plaukti, jam gali būti sudėtinga įvertinti savo jėgas ir saugiai grįžti į krantą.

Saugotis duobių ir povandeninių srovių

Jūra yra pavojinga dėl bangų, povandeninių srovių ir duobių. Prieš maudantis jūroje reikėtų atkreipti dėmesį į paplūdimyje iškeltas vėliavas – draudžiama maudytis, jei plevėsuoja raudona vėliava. Ji iškeliama, kai jūroje yra didelės bangos, audringa. Geltona vėliava reiškia, kad jūroje maudytis leidžiama, tačiau gali būti pavojinga. Dvispalvė raudonos ir geltonos spalvos vėliava signalizuoja, kad maudymosi vieta yra prižiūrima gelbėtojų.

„Impuls“ sveikatingumo klubo treneris Kristijonas Pinskus pastebi, kad bangos – ne visada gera priežastis rinktis maudynes jūroje. „Dėl bangų maudytis galbūt yra smagiau, tačiau kartu ir pavojingiau. Banguojant plaukti yra sunkiau, greičiau pavargstama. Itin pavojingos jūroje yra duobės, į kurias galima įsmukti, o taip pat povandeninės srovės, nešančios gilyn į jūrą“, – teigia specialistas.

Pavojingas povandenines sroves jūroje galima pastebėti nuo kranto – jos paprastai atrodo kaip ramaus vandens tarpas tarp dviejų lūžtančių bangų. Be to, srovės vietoje vandens spalva dažniausiai šiek tiek skiriasi nuo esančio aplinkui. Srovė paprastai atrodo kaip tamsesnio vandens juosta. Taip pat neretai galima plika akimi matyti kaip dumbliai, oro burbulai, įvairios atplaišos srovės vietoje yra nešamos nuo kranto į jūrą. Pastebėjus šiuos ženklus į vandenį toje vietoje lipti nederėtų.

Anot specialistų, patekus į povandeninę srovę viena iš pagrindinių daromų klaidų – bandymas iš visų jėgų prieš srovę plaukti į krantą. Priešinantis srovei tik eikvojama energija. Vietoje to siekti ištrūkti iš srovės reikėtų plaukiant nuo jos į šoną, o pavykus – pasukti į krantą. Jei iš srovės tokiu būdu ištrūkti nepavyksta, reikėtų leistis srovės nešamam, stengtis laikytis vandens paviršiuje ir kviestis pagalbą šaukiant ir mojant ranka.

Kartais maudynių verčiau atsisakyti

Ne mažiau pavojingos gali būti ir maudynės upėje. Joje grėsmę kelia vandens tėkmė, duobės, akmenys, sūkuriai, neretai gerokai šaltesnis nei kituose vandens telkiniuose vanduo. Maudytis reikėtų tik tam pritaikytose upių atkarpose, kur nėra intensyvios srovės ir duobių.

Pavojų netrūksta ir šalia namų esančiuose tvenkiniuose. Neretai jų krantai būna statūs ir slidūs, todėl šalia jų be priežiūros nereikėtų palikti vaikų, o ir suaugusiems reikia būti ypač atsargiems.

Specialistai maudantis bet kuriame vandens telkinyje pataria pernelyg nepasitikėti pripučiamomis maudymosi priemonėmis – čiužiniais, plaustais, ratais. Nemokant gerai plaukti, net ir su šiomis priemonėmis nereikėtų nutolti nuo kranto. Kitu atveju apvirtus, nuslydus į vandenį ar pripučiamam objektui prakiurus galima atsidurti rimtoje bėdoje.

Būna situacijų, kai į vandenį apskritai nereikėtų lipti – kad ir kaip viliojančiai maudynės atrodytų.

„Jaučiant didelį nuovargį, turint sveikatos negalavimų, perkaitus ar sušalus maudytis, o juo labiau nardyti, plaukti toli nuo kranto nederėtų. Vandenyje dėl prastos organizmo būklės praradus sąmonę, sutraukus mėšlungiui, užklupus širdies ar kitoms sveikatos problemoms kyla itin didelė rizika nuskęsti. Be to, nereikėtų maudytis šaltesniame nei 14 laipsnių, nešvariame, itin dumbliname vandenyje, taip pat sutemus, atslenkant audrai ar žaibuojant. Maudantis nederėtų valgyti, kramtyti kramtomos gumos – taip lengva užspringti“, – sako K. Pinskus.