Mato socialinio verslumo pamokos JAV

Matas Kaminskas, marijampolietis Vilniaus universiteto studentas (antrakursis, studijuojantis programų sistemas), šią vasarą turėjo labai įdomios patirties JAV. Jis buvo atrinktas iš daugybės kandidatų dalyvauti JAV ambasados rengiamoje vasaros stažuotėje SUSI (angl. Study of the United States Institutes) Jungtinėse Amerikos Valstijose. Stažuotė vyko birželio 28 – rugpjūčio 2 dienomis. 20-metis vaikinas praėjo rimtą atranką ir dar su vienu Lietuvos atstovu dalyvavo stažuotėje, kur studijavo socialinio verslumo institute, viename iš trijų pasiūlytųjų. Paskaitos vyko Tenesio universiteto Čatanugos filiale.

Klausė socialinio verslumo paskaitų

„Per atranką ambasadoje pasakojau apie savo savanorystę, darbą mentoriumi Marijampolės jaunųjų inovatorių bazėje, Jaunųjų kompiuterininkų mokykloje. Taip pat apie savo virtualaus miesto gido projektą – sukurtą telefono programėlę „Marijampolės miesto meniu“. Labai džiaugiuosi, kad galėjau išvykti į JAV pasimokyti, susipažinti su šia didžiule šalimi“, – papasakojo vaikinas.

Paskaitos vyko Čatanugos mieste, Čatanuga yra (apie 150 tūkst. gyventojų) JAV Pietuose, Tenesio valstijoje.

Visi programos dalyviai, surinkti iš įvairių šalių, buvo suskirstyti į tris grupes pagal studijuojamą temą. Socialinio verslumo temos mokėsi 22 studentai iš 18 Europos šalių.

Pasiskirstę grupelėmis po 5 jaunuoliai turėjo parengti verslo planus ir juos pristatyti kitoms grupėms baigiamajame renginyje Vašingtone. Mato grupelėje buvo po atstovą iš Ukrainos, Latvijos, Prancūzijos ir Italijos. Ši grupė vienintelė sukūrė savo projekto prototipą – programėlę, skirtą senyviems žmonėms mokytis kompiuterinio raštingumo pradmenų, pasikonsultuoti su virtualiu asistentu. Vaikinas sako, kad labai patenkintas rezultatu, kurį pavyko padaryti per tiek nedaug tam turėto laiko.

„Universitete mums dėstė kompetentingi profesoriai, vienas iš jų buvo Tomas Griskomas (Tom Griscom), buvęs atsakingas už visą JAV prezidento Ronaldo Reigano komunikaciją. Jis buvo atsakingas už žymiąją Berlyno sienos kalbą, kuri, kaip manoma, turėjo lemiamą įtaką jos griūčiai.“

Visi turėjo po savo mentorių, kuris rūpinosi buities ir gyvenimo klausimais. Mato mentorius buvo Abdul iš Saudo Arabijos, studijuojantis JAV. Vienas iš mentorių turėjo nuosavą katerį, kuriuo po kelis studentus vis kviesdavosi paplaukioti, pasimėgauti pramogomis ežere, iš kurių viena buvo ir šokinėjimas į vandenį nuo uolų. „Tenesio valstijoje tikrai įspūdinga gamta, nuostabūs kalnai, į kuriuos kopėme ir mes. Oras visada buvo labai šiltas – 30–35 laipsniai“.

Visi programos dalyviai buvo iš skirtingų kraštų, kultūrų, bet labai apsiskaitę, išsilavinę, atviri naujoms idėjoms. Dauguma jų – apie 20 metų, nes programa skirta I–III kursų studentams. Visi 22 grupės dalyviai tapo kaip šeima. „Dabar nuolat bendraujame ir jau suplanavome Naujuosius metus sutikti kartu Atėnuose, Graikijoje“, – sako Matas.

Parodė Ameriką

Ši programa skirta ne tik pasimokyti, bet ir parodyti Ameriką. Studentams buvo sudarytos sąlygos pabūti savanoriais įvairiose JAV organizacijose, tokiose kaip Raudonasis Kryžius, vasaros mokykla, labdaros organizacijos. Ši patirtis leido pamatyti, kaip ten sprendžiamos įvairios socialinės problemos.

„Vieną savaitgalį kiekvienas praleidome amerikiečių šeimose. Kas šeštadienį būdavo bendros išvykos – aplankėme Huntsvilį, Nešvilį, Atlantą. Sekmadienis – laisvas, tad patys keliavome, kopėme į kalnus. Ten labai gerai išvystyta kalnų sporto infrastruktūra.“

Baigus mokytis teko savaitę pakeliauti po šalį – aplankytas Niujorkas ir Vašingtonas. Didelis kontrastas pasijuto palyginus su pietų gyventojais, kurie labai šilti ir draugiški, atsipalaidavę. „Nors iš tiesų visi amerikiečiai šypsosi ir tikrai paklaus „Kaip sekasi?“, nes šis klausimas toks pat įprastas, kaip mums „Labas“. Ten įprasta domėtis kitais. Nors klausimas gal atrodo šabloniškas, bet iš atsakymo vis dėlto galima pajusti pašnekovo nuotaiką. SUSI organizatoriai irgi labai stengėsi, kad viskuo būtų pasirūpinta, kad atsakymus gautume net neuždavę klausimo. Jie viską buvo apmąstę“, – stebėjosi vaikinas. Kelionės išlaidas padengė organizatoriai, viskas buvo apmokėta: išvykos į muziejus, kelionės, maistas, net kišenpinigiai kas savaitę. „Buvom visiškai aprūpinti“, – sakė jis.

Čatanuga – palyginti mažas miestas. Jis yra priklausomas nuo kelių turtingų šeimų. Kai tik kūrėsi kompanija „Coca cola“, čia buvo sukurtas pirmas šio gėrimo buteliukas. Kelios šeimos labai praturtėjo iš to, bet dalį pinigų filantropiškai investavo į miesto gražinimą ir infrastruktūrą. Dabar čia yra daug IT kompanijų, kuriasi naujos, atidarė savo gamyklą „Volkswagen“. „Miestas sugeba pritraukti investicijas, tad čia mokyti socialinio verslumo – labai gera vieta“, – mano Matas.

JAV lankėsi pirmą kartą. Tai – kontrastų šalis, kuri vaikinui labai patiko. „Tik nežinau, ar norėčiau ten gyventi ilgą laiką, nes man Lietuva yra sava – nors ir kaip mes čia gyventume, geriau ar prasčiau. Tas ryšys yra ir jis man svarbus. Klausiau vieno amerikiečio, kokia labiausiai amerikietiška savybė. Sakė, pasididžiavimas savimi, savo šalimi: „aš žinau, kas man gerai, ir niekas nenurodys, kaip turiu elgtis“. Bet ši savybė kartais gali ir trukdyti...“

Socialinio verslumo sąvoka yra nauja, tebesikurianti

Matas – būsimas IT specialistas, programuotojas. „Aš save labiau matau versle, o ne tik eiliniu programuotoju. Socialinio verslumo žinios man padės ir kurti verslą ateityje, ir dabar laisvalaikio projektuose. Mus mokė apie verslumo principus apskritai, ne tik socialinio, – pasakojo studentas. – Pastebėjau, kad toms IT kompanijoms geriau sekasi, kurių įkūrėjai turi daug šios srities žinių. Dažnai kompanija sugriūva, jei įkūrėjas neturi žinių ir komanda juo neseka – kaip lyderiu ir autoritetu. Beje, kaip baigęs SUSI turiu galimybę iš tam tikrų JAV fondų gauti ir finansavimą savo verslo pradžiai.“

Pasak Mato, nėra griežto apibrėžimo, kas tai – socialinis verslas. Kuriasi nemažai verslų, kurie nėra tikro socialinio verslumo pavyzdžiai, nors tokiais prisistato.

Vienas pavyzdys: yra tokia JAV įmonė „Tomo batai“, kuri gimė iš to, jog buvo sumanyta aprūpinti batais trečiojo pasaulio šalių vaikus. Dauguma labdaros kampanijų, kurios renka batus labdarai, gauna juos skirtingų dydžių arba nelabai tinkamus konkretiems vaikams. Rinkti labdarą daug kainuoja, bet problema vis tiek lieka neišspręsta iki galo.

„Tomo batai“ sugalvojo įdėti verslo elementą į šį labdaros rinkimo procesą: patys ėmė gaminti stilingus, išskirtinius batus, kuriuos perkantiems siūlė kartu vieną porą batų nupirkti labdarai. Pirkėjai, paveikti labdaros idėjos, noriai prisidėdavo. Štai koks yra tikrasis socialinis verslumas: verslas plius išsprendimas socialinės problemos. O įdarbinti įmonėje vieną neįgalų žmogų – dar nėra iš principo socialinis verslas. Nors tiesa, dėl socialinio verslo sąvokos dar daug ginčijamasi“, – pasakoja Matas.

Laisvalaikiu vaikinas lankė ISM universiteto debatų klubą, mokėsi viešojo kalbėjimo angliškai. „Įgijau kalbėjimo patirties, tai labai padėjo. Įdomus iššūkis pabūti anglakalbėje aplinkoje, kur nieko nepasiklausi, jei ko nesupratai.“

Apie kitas šalis ir jų atstovus

„Gerai sutariau su norvegu (vadinome jį Brajanu, nors iš tiesų Brajandanas), kuris buvo ir mano kambariokas. Jis pasakojo apie Norvegiją, norvegų gyvenimo filosofiją. Supratau, kad ir aš panašiai mąstau, pavyzdžiui, dėl kariuomenės. Pas juos tarnyba kariuomenėje privaloma, bet daugelis atkrenta dėl aukštų sveikatos reikalavimų, todėl garbės reikalas patekti į kariuomenę. Po 2 metų tarnybos karys tampa labai gerbiamas, vertinamas. O pas mus žmonės nesiveržia į kariuomenę, nes daugelis žiūri iš asmeninės perspektyvos, nemąsto, kaip geriau valstybei, o ne sau. Norvegai jaučiasi savo valstybės dalimi, už ją atsakingi, mąsto pilietiškiau“, – pasakojo M. Kaminskas.

Su mergina iš Švedijos Matas daug diskutavo apie feminizmą, lyčių lygybę. Švedijoje galioja įstatymas, kad valstybės institucijoje pusė darbuotojų turi būti moterys. Švedija deda daug pastangų sulyginti lyčių teises. SUSI studentai irgi daug diskutavo apie lyčių lygybę. Švedijos darželiuose nėra nei mergaičių, nei berniukų žaistų, yra tiesiog žaislai. Įdomus, kur nuves šis Švedijos eksperimentas. Švedė mano, kiekvienas turi jaustis taip, kaip jis nori, o ne kaip diktuoja visuomenė.

„Būdamas ten turėjau progą atšvęsti dvi nacionalines šventes: Amerikos nepriklausomybės dieną (liepos 4 d.) ir Lietuvos valstybės dieną (liepos 6 d.). Nepriklausomybės diena amerikiečiams suteikia pasididžiavimo savo šalimi ir jos esminėmis laisvės ir lygybės vertybėmis.

Minint Lietuvos valstybės dieną aš pristačiau stažuotės dalyviams mūsų šalies istoriją ir kultūrą. Jiems ypač patiko lietuvių grupės „InCulto" daina „Welcome to Lithuania“, kurią jie pradėdavo dainuoti vos tik pasitaikius progai, pavyzdžiui, man lipant ant scenos atsiimti mokslų baigimo pažymėjimo. Ir SUSI mainų dalyviai, ir kiti studentai iš JAV buvo sužavėti mūsų mažos, tačiau vieningos šalies istorija. Šios dvi šventės padėjo man dar geriau suprasti, kaip svarbu mylėti savo Tėvynę ir visam pasauliui apie ją pasakoti“, – sako marijampolietis Matas.

Nuotraukos Ričardo PASILIAUSKO ir iš asmeninio M. Kaminsko albumo