Mariupolyje pradedama civilių evakuacija

Rusijos pajėgų smarkiai subombarduotame ir beveik du mėnesius apsiausties sąlygomis gyvenančiame  Ukrainos pietrytiniame Mariupolio uostamiestyje pirmadienį pradėta Jungtinių Tautų remiama didesnio masto civilių evakuacija, pranešė miesto valdžia.

Pasakojimai apie sunkias sąlygas apgultame Mariupolyje kelia šiurpą pasauliui, į trečią mėnesį įžengus karui, pareikalavusiam tūkstančių gyvybių ir pravertusiam milijonus žmonių palikti savo namus.

Planuojama, kad žmonės bus išvežami ne tik iš „Azovstal“, tapusios Mariupolį ginančių ukrainiečių pajėgų paskutine tvirtove.

Sekmadienį Ukrainos pajėgų internete paskelbtame vaizdo įraše matyti, kaip pagyvenusios moterys ir motinos su mažais vaikais lipa per stačią nuolaužų krūvą iš „Azovstal“ griuvėsių, o paskui lipa į autobusą.

Pirmadienį į Ukrainos kontroliuojamą Zaporižios miestą turėtų atvykti daugiau kaip 100 civilių, išvakarėse pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Nerimauta, kad evakuojamų asmenų saugumui galėtų kilti pavojus. Anksčiau iš Rusijos okupuotų teritorijų bėgę žmonės pasakojo, kad jų transporto priemonės buvo apšaudomos. Ukrainos pareigūnai irgi ne kartą kaltino Rusijos pajėgas apšaudant suderintus evakuacijos maršrutus.

Sekmadienį miesto taryba per platformą „Telegram“ taip pat patvirtino, kad dalis civilių evakuojama iš „Azovstal“. Miesto pareigūnai atkreipė dėmesį, kad šias pastangas remia Raudonasis Kryžius, ir pažymėjo, kad platesnė evakuacija iš strategiškai svarbaus uostamiesčio buvo atidėta dėl saugumo priežasčių.

Kiek anksčiau sekmadienį Jungtinės Tautos patvirtino, kad „Azovstal“ „vykdoma saugaus išvykimo operacija“, kurią koordinuoja Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus Komitetas ir konflikto šalys.

Manoma, kad blokuojamame Mariupolyje tebėra iki 100 tūkst. žmonių. Iki tūkstančio civilių slapstosi „Azovstal“ komplekse kartu su apytikriai 2 000 ukrainiečių karių. Ši įmonė yra vienintelė miesto dalis, dar neužimta Rusijos pajėgų.

Daugiau nei 11 kvadratinių kilometrų plotą užimančiame komplekse yra daugybė geležinkelio linijų, sandėlių, kokso krosnių, cechų, kaminų ir tunelių, idealiai tinkančių partizaniniam karui.

Savo kasdieniame pranešime V. Zelenskis gyrė sėkmingą evakuacijos operaciją ir nurodė, kad pirmadienį tikimasi evakuoti daugiau žmonių.

„Prasidėjo civilių gyventojų evakuacija iš „Azovstal“. Pirmoji maždaug 100 žmonių grupė jau vyksta į kontroliuojamą zoną. Rytoj su jais susitiksime Zaporižioje“, – tviteryje parašė prezidentas, turėdamas omenyje miestą, esantį maždaug už 220 kilometrų į šiaurės vakarus.

„Dabar kartu su #JT dedamos pastangos evakuoti kitus civilius iš gamyklos“, – pridūrė prezidentas.

Rusijos gynybos ministerija nurodė mažesnį evakuotų civilių skaičių – 80 – ir pridūrė: „Tie, kas norėjo išvykti į Kyjivo režimo kontroliuojamas teritorijas, buvo perduoti JT ir Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus Komiteto atstovams.“

Vėliau Donecko regioninės karinės administracijos vadovas pranešė, kad evakuacija prasidės 7.00 val. vietos (ir Lietuvos) laiku.

Rusijos žiniasklaidos duomenimis, „Azovstal“ tebėra daugiau kaip 500 civilių gyventojų.

Gynybos ministerija Maskvoje anksčiau patvirtino, kad civiliai gyventojai palieka gamyklą. Ministerija paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti tamsoje važiuojantys automobiliai ir autobusai, pažymėti „Z“ – raide, kurią kaip taktinį ženklą naudoja į Ukrainą įsiveržusios Kremliaus pajėgos.

Saugumo garantijos

Vienas Ukrainos plieno gamyklos gynėjas paragino tokias organizacijas kaip JT ir Raudonasis Kryžius garantuoti evakuojamų žmonių saugumą.

Pulko „Azov“ vado pavaduotojas Sviatoslavas Palamaras interviu naujienų agentūrai AP sakė, kad turėtų būti suteiktos garantijos iš „trečiosios šalies – politikų, pasaulio lyderių, kurie bendradarbiautų derantis su rusais, kad mus iš čia išvežtų“.

Kitas „Azovstal“ gynėjas pareiškė, kad Maskvos pajėgos atnaujino įmonės apšaudymą sekmadienį, kai tik baigėsi grupės civilių gyventojų evakuacija.

Ukrainos nacionalinės gvardijos 12-osios operatyvinės brigados vadas Denysas Šleha sekmadienio vakarą interviu televizijai sakė, kad keli šimtai civilių gyventojų tebėra įstrigę kartu su beveik 500 sužeistų karių ir šalia „daugybės“ žuvusiųjų kūnų.

„Kelios dešimtys mažų vaikų tebėra po gamykla esančiuose bunkeriuose“, – teigė D. Šleha.

Azovo jūros pakrantėje esančiame Mariupolyje vyko kone įnirtingiausios kautynės nuo konflikto pradžios. Pirmosiomis karo savaitėmis per Rusijos antskrydžius buvo smogta gimdymo namams, o per dramos teatro bombardavimą, remiantis pranešimais, žuvo šimtai žmonių.

Šis uostamiestis Maskvai yra svarbus taikinys dėl jo strateginės padėties netoli Krymo pusiasalio, kurį Rusija aneksavo 2014 metais.

Vienas iš ukrainiečių vadų S. Palamaras sekmadienį AP sakė, kad plieno gamykloje kai kuriuos sužeistuosius net sunku pasiekti.

„Čia yra griuvėsių. Neturime jokios specialios įrangos. Kariams sunku tik rankomis pakelti tonas sveriančias plokštes, – kalbėjo jis. – Girdime [viduje įstrigusių] žmonių, kurie tebėra gyvi, balsus.“

JT humanitarinių reikalų biuro atstovas Saviano Abreu (Savianu Abreu) nurodė, kad civiliams, atvykusiems į Zaporižią, esančią maždaug už 230 km į šiaurės vakarus nuo Mariupolio, bus suteikta skubi pagalba, įskaitant psichologines paslaugas.

Artėjančios JT vilkstinės Zaporižios perkeltųjų asmenų priėmimo centre laukė humanitarinės organizacijos „Gydytojų be sienų“ komanda.

S. Palamaras paragino evakuoti ne tik civilius gyventojus, bet ir sužeistus Ukrainos karius.

„Nežinome, kodėl jie neišvežami, o jų evakuacija į Ukrainos kontroliuojamą teritoriją nesvarstoma“, – sakė jis vaizdo įraše, šeštadienį paskelbtame Azovo pulko „Telegram“ kanale.

Anot S. Palamaro, gamyklą taip pat gina jūrų pėstininkai, policininkai, pasieniečiai, pakrančių apsaugos tarnybos nariai ir kiti pareigūnai. Fabrike tebesaugomi žuvusių ukrainiečių kovotojų kūnai, pridūrė karininkas.

„Manome, kad galėsime juos perkelti į Ukrainos vyriausybės kontroliuojamą teritoriją. Turime padaryti viską, kad didvyriai būtų garbingai palaidoti“, – paaiškino jis.

„Naikinimo karas“

JAV Atstovų Rūmų pirmininkė Nancy Pelosi (Nensi Pelousi) ir kiti kongresmenai šeštadienį aplankė V. Zelenskį, solidarizuodamiesi su Ukraina, besiginančia nuo Rusijos invazijos. N. Pelosi yra aukščiausio rango amerikiečių įstatymų leidėja, nuvykusi į šalį po Kremliaus įsiveržimo pradžios vasario 24 dieną.

Vėlai sekmadienį kreipdamasis į tautiečius, V. Zelenskis apkaltino Maskvą vykdant „naikinimo karą“. Prezidento teigimu, Rusijos pajėgos smogė maisto, grūdų ir trąšų sandėliams bei gyvenamiesiems rajonams Charkive, Donbase ir kituose regionuose.

Valstybės vadovas taip pat nurodė, kad nuo invazijos pradžios iš kautynių zonų su Maskva suderintais koridoriais evakuota jau daugiau kaip 350 tūkst. žmonių.

„Humanitarinių koridorių organizavimas yra vienas iš besitęsiančio derybų proceso elementų“, – pabrėžė jis.

Puolimas pietryčiuose

Nesugebėjusios užimti sostinės Kyjivo, Rusijos pajėgos pradėjo plataus masto karinę operaciją, siekdamos užimti daug teritorijos Ukrainos rytuose ir pietuose. Šiam antpuoliui priešinasi ukrainiečių pajėgos, kovojančios už kiekvieną kaimą, kol civiliai gyventojai bėga nuo aviacijos smūgių ir artilerijos apšaudymų.

Ukrainos žvalgybos pareigūnai pareiškė, kad Rusijos pajėgos užgrobė kai kurias gydymo įstaigas, kad galėtų gydyti sužeistus rusų karius. Kyjivas taip pat apkaltino Maskvą naikinant šalies medicinos infrastruktūrą.

Įvertinti, kaip klostosi Rytų Ukrainoje vykstantis mūšis sudėtinga, nes dėl karo veiksmų žurnalistai negali laisvės judėti, o abi konflikto šalys įvedė griežtus apribojimus reportažams iš šios kovos veiksmų zonos.

Tačiau Vakarų valstybių kariniai analitikai mano, kad Maskvos puolimas vyksta daug lėčiau nei planuota. Panašu, kad per mėnesį nuo rytinio puolimo pradžios Rusijos kariai ir jiems padedantys separatistai kol kas pasiekė tik nedidelių laimėjimų.

Per karą Ukrainą pasiekė šimtų milijonų eurų vertės karinė pagalba iš kitų šalių, tačiau Rusijos turi dideles ginkluotės atsargas, todėl Kyjivui ir toliau reikės milžiniškos paramos. Kadangi Maskva rezerve tebeturi daug ugnies galios, puolimas gali suintensyvėti. Iš viso Rusijos kariuomenė turi apie 900 tūkst. aktyviosios tarnybos karių bei daug gausesnes oro ir jūrų pajėgas.

Vis tik pastarosiomis savaitėmis su Ukraina besiribojančiuose Rusijos regionuose buvo pranešama apie virtinę sprogimų ir gaisrų. Sekmadienį Kursko srityje per numanomą sprogdinimą buvo apgadintas vienas geležinkelio tiltas; dėl šio incidento pareigūnai pradėjo baudžiamąjį tyrimą, informavo vietos valdžia.

BNS