Marijus Velička: „Turime išsikuopti savo kiemą“

Atviras interviu su M. Velička apie politiko kelią, šeimą, krašto apsaugą ir Šiaulių miestą.

– Kaip save pristatytumėte tiems, kurie Jūsų nepažįsta?

– Esu Marijus Velička, kandidatas į Šiaulių miesto merus, ketverius metus dirbęs Krašto apsaugos viceministru, šiuo metu dirbu Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoju. Esu laimingai vedęs, turiu mylinčią žmoną, du nuostabius vaikus.Sūnui aštuoneri, o dukrai ką tik suėjo dveji.

– Kodėl nusprendėte kandidatuoti į Šiaulių miesto mero postą?

–Manau, kad turiu reikiamus gebėjimus ir patirtį, kad padaryčiau Šiaulius tikru ketvirtuoju miestu Lietuvoje, pritaikydamas visą geriausią Lietuvos ir Europos praktiką ir taip iškeldamas Šiaulius į viršų. To Šiauliams šiuo metu ypač trūksta. Esu įsitikinęs, kad progresyvūs sprendimai Šiauliuose turėtų būti pradėti taikyti jau šiandien.

– Jums dirbant Krašto apsaugos viceministru, prasidėjo konfliktas tarp Rusijos ir Ukrainos. Ar teko susidurti su šia tema?

–Ukrainos gynybos tema tikriausiai buvo viena pagrindinių, kurią aš kuravau. Ypač agitavau, kad padėtume ukrainiečiams prieštankine ginkluote, nes jiems jos labai trūko, o rusai Ukrainos teritoriją puolė ir užiminėjo būtent tankais. Prieš tanką efektyviausias ginklas – prieštankinės raketinės sistemos. Man teko bendrauti su Lenkijos, Amerikos krašto apsaugos atstovais, kurių prašiau, kad šie paremtų ukrainiečius ginkluote, tačiau jie atsakė, kad nenori būti pirmi, kad neužsitrauktų Rusijos nemalonės, todėl mes priėmėme sprendimą, kad Lietuva gali būti pirma šalis, galinti tai padaryti. Lietuva tuo metu ukrainiečius parėmė keliais šimtais tūkstančių šovinių, ir tai buvo lemiamas momentas. Po drąsaus Lietuvos žingsnio drąsos įgavo ir kitos šalys.

– Tikriausiai reikėjo daug ryžto, kad įtikintumėte priimti tokį sprendimą?

– Žinote, tai yra paprastas dalykas: arba tu esi tiesos pusėje, arba neutralus, arba palaikai agresorių. Ir mano, ir kolegų pozicija buvo palaikyti ukrainiečius.Mes patys buvome nukentėję nuo to paties agresoriaus praeityje, todėl niekam nekilo klausimų, kokią poziciją priimti. Manau, kad pasirinkome teisingą poziciją ir ji vėl atveda į tą pačią vertybę – sąžiningumą. Matydami neteisybę giname silpnesnius. Manau, kad mūsų kaimynai pasielgtų lygiai taip pat, jei tokia situacija susiklostytų Lietuvoje.

– Esate teisininkas, ar tai padeda politikoje?

– Taip, tai labai padeda, nes būdamas teisininkas aš suprantu teisėkūros sistemą, žinau, kaip yra leidžiami ir vykdomi įstatymai. Esu dirbęs Vyriausybėje, todėl visi šie dalykai man padeda suvokti, kaip veikia šiandieninė sistema, efektyviai priimti reikalingus sprendimus.

– Kodėl taip aktyviai ir drąsiai kovojate su korupcija Šiaulių savivaldybėje?

– Todėl, kad sąžiningumas yra vertybė, o korupcija yra prakeiksmas, kuris blokšdavo ne tik miestus, bet ir ištisas šalis atgal, todėl tiesiog negaliu pakęsti to, ką matau, ypač kai tai daroma aukščiausiuose valdžios sluoksniuose. Tiesiog manau, kad mūsų šalis, kol neišnaikins korupcijos, negalės judėti į priekį.

Pats buvau šalia, kai savivaldybėje pradėjo reikštis korupcijos apraiškos, jau tada labai ryžtingai pasakiau, kad aš su šitais dalykais nesutiksiu, dėl to įvyko kilo konfliktas tarp manęs ir mero.Meras A. Visockas akivaizdžiai užėmė poziciją, kuri yra naudinga ne Šiaulių miestui, o vienai privačiai bendrovei, nes yra vagiami Šiaulių miesto pinigai ir perduodami bendrovei. Su tokiais dalykais aš negaliu taikstytis.

– Ką turėtume daryti, kad galėtume didžiuotis Šiauliais?

– Manau, kad pirmiausia turėtume išsikuopti savo kiemą, susitvarkyti korupcinius iššūkius, o tada pritaikyti pačius geriausius praktinius sprendimus, kurie yra taikomi kitų valstybių miestuose, t.y. surinkti pačią geriausią praktiką ir pritaikyti ją Šiauliams.

– Kaip jūsų šeima žiūri į tai, kad esate politikas?

– Manau, kad dviprasmiškai. Teigiamas dalykas – ji mato, kad man patinka tai, ką aš darau, o neigiamas – politika atima labai daug laiko, todėl kartais negaliu jo šeimai skirti tiek, kiek norėčiau. Labiausiai bijau praleisti tokius momentus kaip pirmoji diena mokykloje, pirmasis važiavimas dviračiu, pirmasis žodis ir kiti nuostabūs pirmieji kartai. Kol kas pavyko visus šiuos dalykus suderinti ir tikiuosi, kad ateityje politika nesuvalgys mano laiko, kurį noriu skirti šeimai.

– Kokias pagrindines vertybes auklėdami vaikus norite jiems įskiepyti?

– Sūnų mokau, kad šiame pasaulyje meluoti negalima, reikia būti sąžiningam, negalima nusileisti, jeigu tave bando skriausti, ir visada padėti silpnesniam. Mano sūnus mėgsta skaityti knygas, tad mes diskutuojame apie geografinius, istorinius įvykius. Šiandien sunku pasakyti, kaip jam atsilieps tai, kad aš esu politikas.Jis domisi politika, klausia, žiūri politines laidas, kuriose aš dalyvauju. Na, o dukrai tik dveji, tad jai įdomu viskas, kas yra šiame pasaulyje.

– Kokios trys Šiaulių vietos Jums labiausiai patinka?

– Mūsų šeimai labiausiai patinka pasivaikščiojimai prie Talkšos ežero, prie „Lapės“, Šiaulių bulvaras, jame dažniausiai pietaujame, ir oro uostas, kur kartais važiuojame su sūnumi per tvorą pažiūrėti į lėktuvus.

– Ar yra asmenybių, kurios jus įkvepia?

–Labiausiai vertinu prezidentą Valdą Adamkų, man labai patiko bendrauti su juo, tai žmogus, spinduliuojantis inteligencija, diplomatija. Susitikimų su juo metu pasisemi tokios energijos ir įkvėpimo, kurie žodžiais sunkiai nusakomi. Man taip pat patinka dabartinė mūsų Prezidentė Dalia Grybauskaitė.Turėjau garbės su ja dalyvauti aukščiausio lygio susitikimuose. Ji, kaip ir aš, yra tvirtos nuomonės šalininkė.Iš užsienio lyderių man didžiausią įspūdį paliko JAV senatorius Džonas Makeinas, jis buvo atvykęs į Lietuvą palaikyti mus po Rusijos agresijos prieš Ukrainą. Kelis kartus bendraudamas su juo pamačiau jo požiūrį ir turimą didelę patirtį. Ir tai mane labai sužavėjo.

Politinė reklama, bus apmokėta iš Darbo partijos Šiaulių miesto skyriaus sąskaitos. Užsak. nr. 84092