Marijampolės gimtadienio proga – jaukus susitikimas su iš užsienio sugrįžusiais marijampoliečiais

Mylimo miesto gimtadienio diena paskatino surengti jaukų ir šiltą susitikimą su marijampoliečiais, kurie neseniai arba jau prieš kurį laiką sugrįžo iš užsienio ir savo gyvenimus kuria čia – Marijampolėje.

Tokios minties iniciatorė Marijampolės savivaldybės vicemerė Agnė Pavelčikienė sako, kad dar pernai metais pamatyti statistiniai duomenys suteikė gerų emocijų, nes paaiškėjo, kad Marijampolė yra vienas iš tų miestų, į kuriuos daugiausiai sugrįžta anksčiau užsienyje gyvenusių žmonių: „Skaičiai išties džiugino, kaip ir bendra tendencija, kad iš Lietuvos jau kuris laikas išvyksta kur kas mažiau žmonių, nei čia sugrįžta. Norėjome, kad grįžusieji arba planuojantys grįžti patirtų kuo mažiau nepatogumų ieškodami informacijos, tad sukūrėme specialią skiltį mūsų interneto svetainėje ir pavadinome „Grįžtu į Marijampolę“. Vėliau darėme apklausą ir konsultavomės kokios informacijos pritrūksta, kokias problemas patiria sugrįžę žmonės, kokios didžiausios baimės ir iššūkiai. Sulaukę atsakymų, koregavome informaciją, taip stengdamiesi atitikti tai, ko tikisi žmonės. Kitas žingsnis, be abejo, buvo draugiškas susitikimas, jaukus pasikalbėjimas ir susipažinimas. Manau, kad pradžioje nedrąsiai rinkęsi, vėliau tai paversime tradicija“.

Į šį, šiandienos susitikimą, atvyko svečias iš LR Užsienio reikalų ministerijos – Globalios Lietuvos departamento, Grįžimo į Lietuvą skyriaus vedėjas Tadas Kubilius. Pats nemažai metų praleidęs kitur ir į Lietuvą grįžęs tuomet, kai emigracijos banga buvo nevaldomai auganti, T. Kubilius neslėpė džiaugsmo, kad jau ketvirti metai lietuvių sugrįžta kur kas daugiau nei išvyksta bei atskleidė, kad nuo šiol LR Užsienio reikalų ministerija teiks informaciją planuojantiems grįžti www.griztu.lt bei organizuos įvairias programas, skirtas finansuoti bendruomenių, organizacijų projektus bei taip padės įgyvendinti gražias idėjas. Taip pat pasidžiaugė, kad Marijampolė sugalvojo puikią iniciatyvą burti sugrįžusius ir atskleidė, kad būtent į tokį renginį atvykti jis pasirinko pirmą kartą.

Susirinkę marijampoliečiai aptarė daug klausimų, dalijosi savo istorijomis ir patirtimi bei apsvarstė galimybę įkurti sugrįžusių marijampoliečių bendruomenę, kuri galėtų įgyvendinti bendruomenės narius buriančius projektus ir taip paskatintų sugrįžti dar neapsisprendusius. Ko gera, įdomiausia buvo išgirsti sugrįžusių gyventojų patirtis, tad norime keletu jų pasidalinti su visais.

Laimutė 17 metų gyveno Airijoje, tačiau visada ilgėjosi savo krašto, tad apsisprendė grįžti, kol kas tik viena, tačiau netrukus į Marijampolę sugrįš ir jos vyras. Prisipažįsta labai bijojusi, kad bus sunku, kad galbūt nepritaps, kad neras darbo, tačiau, pasirodo, kad jos baimės neišsipildė. „Marijampolė – nuostabi, žmonės draugiški ir malonūs, viską galiu pasiekti pėsčiomis, o darbą radau per 3 mėnesius ir kasdien į jį einu su šypsena“, – spinduliuodama optimizmu pasakojo Laimutė.

Jolanta pastebi, kad užsienyje tautiečius laiko materialinė gerovė, tačiau primena, kad tikrieji vertybiniai dalykai yra ten, kur tavo tikrieji namai ir nuolat suka galvą, kaip į Lietuvą parvilioti savo giminaičius ir pažįstamus.

Milda savo laiko dviguba emigrante ir sako, kad anksčiau gyveno Klaipėdoje ir iš ten išvyko į užsienį, o iš ten savo gyvenimą kurti sugrįžo į Marijampolę. Milda žavisi žmonių bendryste, nuoširdžiu bendravimu ir sako, kad jau niekada nebeiškeis Marijampolės į jokį kitą miestą.

Snaiguolė atskleidžia, kad turėjo tam tikrų baimių dėl dukros, tačiau jai puikiai pavyko prisitaikyti mokykloje ir baigti ją labai gerais rezultatais.

Gediminas Suomijoje įgijęs daktaro laipsnį ir dirbęs ES atstovybėje Italijoje atvirauja, kad į Marijampolę sugrįžo ne dėl to, kad labai norėjo, o dėl to, kad tai lėmė aplinkybės. Kol kas jis dar nėra nusprendęs ar pasiliks Lietuvoje, ar darbuosis užsienyje. Tokius pasvarstymus įtakoja jo srities išsilavinimas, nes norisi dirbti tai, ko trokšta širdis.

Mantas, ketinęs pasilikti gyventi, studijuoti ir dirbti užsienyje atskleidė, kad į Marijampolę jį parviliojo mergina. Dabar jau pats, čia sėkmingai įsitvirtinęs, nori, kad į Lietuvą sugrįžtų ir užsienyje likusi sesuo.

Gintaras su šeima Jungtinėje Karalystė praleidęs 17 metų, sako, kad lietuviai turi susikūrę nemažai mitų ir net nepagalvoja, kad Lietuvoje tikrai sunku kurti savo gyvenimą, net jei grįžti su mokyklinio amžiaus vaikais: „Labai dažnai tėvai bijo dėl vaikų, tačiau vaikams iš tiesų labai lengva čia pritapti. Mokyklose veikia išlyginamosios klasės, vaikai susidraugauja su bendraamžiais beveik iš karto, o pabuvę kartu vasaros stovyklose laukia nesulaukia kada vėl susitiks. Tikrai dalijuosi informacija su pažįstamais, kad Marijampolė puiki vieta gyventi, kad galima betarpiškai bendrauti ir tartis su savivaldybės vadovais, kad galima nueiti į mokyklą, kur tau bus viskas paaiškinta ir parodyta“.

Jaukiai pabendravę, visi išsiskirstė su gera nuotaika ir planais įkurti sugrįžusių į Marijampolę bendruomenę bei dalintis įvairia naudinga informacija su užsienyje gyvenančiais, kad kuo daugiau kraštiečių sugrįžtų savo gyvenimus kurti mūsų visų mylimame mieste – Marijampolėje.