Marcinkonyse atidengtas biustas Nepriklausomybės akto signatarui, kunigui Alfonsui Petruliui

Marcinkonių Šv. apaštalų Simono ir Judo Tado bažnyčioje atidengtas ir pašventintas atminimo ir pagarbos ženklas - biustas su Lietuvos trispalve - XX a. pr. trejus metus Marcinkonių parapijoje kunigavusiam ir ryškų pėdsaką šio kaimo istorijoje palikusiam Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarui, tautiškumo dvasios, lietuvybės puoselėtojuikunigui Alfonsui Petruliui.

Šia gražia proga vyko iškilmingos Šv. Mišios, kurių metu Marcinkonių parapijos klebonas Povilas Paukštė meldėsi už iškilų dvasininką, visus, kovojusius už Lietuvos laisvę bei už šimtmetį švenčiančią Lietuvos valstybę. Taip pat buvo įteikti garbingi apdovanojimai žmonėms, prisidėjusiems ir prisidedantiems prie Lietuvos Nepriklausomybės puoselėjimo.

Simboliška, kad prasmingas atminimo ženklas šiam ypatingą asmenybės šviesą skleidusiam dvasininkui bei Lietuvos Nepriklausomybės aktosignatarui atidengtas bene Vasario 16-osios išvakarėse bei šiais metais minint 145-ąsias jo gimimo metines.

Prieš Šv. Mišias buvo sugiedotas Lietuvos valstybės himnas. Biustą pašventinęs klebonas P. Paukštė sakė, jog turime branginti tokių žmonių, kaip kunigas A. Petrulis, atminimą, nes jie savo gyvenimą pašventė garbingai atlikdami savo pareigą Tėvynei.

Atidengiant biustą muzikantas Albertas Antanavičius atliko specialiai kunigui Alfonsui Petruliui sukurtą dainą.

Šv. Mišių metu kunigas P. Paukštė pasakė prasmingą pamokslą, kvietė visus žmones semtis tvirtybės ir tikėjimo iš Dievo bei tokių dvasiškai stiprių žmonių, kaip kunigas Alfonsas Petrulis. Būti savo šalies patriotais, siekti bendrystės, vienybės ir darnos.

A. Petrulio biustą su Lietuvos trispalve iš lieto akmens sukūręs žymus skulptorius Nerijus Kavaliauskas sakė, jog jam didelė garbė įamžinti ryškią Lietuvos asmenybę ir vieną iš Lietuvos valstybės kūrėjų.

Šį biustą finansavęs Gediminas Jakavonis dėkojo Marcinkonių kaimo bendruomenei, kuri patriotiškai palaikė tokią prasmingą idėją įamžinti čia kadais kunigavusį Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarą A. Petrulį. „Nuoširdžiai dėkingas jums, marcinkoniškiai, kad šio Lietuvos didžiavyrio atminimas įamžintas būtent čia, Marcinkonyse. Juk jis čia dirbdamas, kovojo dėl mums visiems brangios lietuvybės".

Marcinkonių bendruomenės pirmininkė Rimutė Avižinienė padėkojo visiems, kurių iniciatyvų, geranoriškumo ir pastangų dėka Marcinkonių bažnyčią papuošė šis prasmingas atminimo ženklas, liudijantis svarbias ne tik Marcinkonių parapijos, bet ir Lietuvos istorijos akimirkas. Skulptoriui Nerijui Kavaliauskui ji dovanų įteikė ką tik išleistą monografiją apie Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarą, kunigą A. Petrulį.

Šiose iškilmėse dalyvavo ne tik Marcinkonių parapijos žmonės, bet ir daug garbių svečių: Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarai Audrius Rudys ir Algimantas Norvilas, Varėnos rajono savivaldybės mero pavaduotojas Giedrius Samulevičius, Marcinkonių seniūnijos seniūnas Vilius Petraška ir kiti.

Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras Audrius Rudys padėkojo marcinkoniškiams už tikrųjų vertybių puoselėjimą bei už tai, kad nepamiršta savo ištakų. „A. Petrulis - biržietis, tačiau marcinkoniškiams jis tapo taip pat labai brangiu žmogumi. Nes jis, čia klebonaudamas, parapijos žmonėms skleidė tautiškumo, patriotiškumo šviesą, taip pat ir pats čia kunigaudamas ruošėsi tam, ką vėliau su kitais devyniolika iškilių Lietuvos žmonių padarė - pasirašė Vasario 16-osios aktą. Jis - vienas iš tų, kurie Lietuvos valstybei padėjo atsirasti ir įsitvirtinti pasaulyje. Ačiū jums, kad taip gražiai pagerbiat Alfonso Petrulio atminimą".

Iškilmingo renginio metu taip pat buvo įteikti garbingi apdovanojimai žmonėms, prisidėjusiems ir prisidedantiems prie Lietuvos Nepriklausomybės puoselėjimo.

Lietuvos sąjūdžio Kauno tarybos vardu visus pasveikino Raimundas Kaminskas. Už patriotiškumo ir pilietiškumo sklaidą generolo Tado Kosčiučkos kryžiumi buvo apdovanotas kunigas P. Paukštė. Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio sąjūdžio ženklai įteikti Marcinkonių seniūnijos seniūnui Viliui Petraškai, Marcinkonių bendruomenės pirmininkei Rimutei Avižinienei bei skulptoriui Nerijui Kavaliauskui. Laisvės kovotojų kryžiaus ordinais apdovanoti savanoriai, 1990-1991 metais Vilniuje ir Vilniaus apskrityje vieni iš pirmųjų drąsiai atlikę pareigą Tėvynei.

Prasminga įamžinti asmenybes, kurie savo gyvenimu ir veikla padėjo pamatus mūsų valstybei. Vienas iš jų - kunigas Alfonsas Petrulis. Šis iškilus dvasininkas per savo neilgą gyvenimą visur, kur tik Dievo duota jam buvo darbuotis, paliko neabejotinai ryškų pėdsaką tų vietovių istorijoje bei didelę pagarbą vietinių žmonių širdyse. Nors neilgai, tik trejetą metų, kunigavęs Marcinkonių parapijoje, tokį pėdsaką jis paliko ir šio kaimo istorijoje.

Dvasininko Alfonso Petrulio laikui nepavaldžios gyvenimo tiesos ir mūsų laikmetyje yra labai aktualios, o jo gyvenimas ir veikla liudija jį buvus ryškiu tautos žiburiu.

Kun. Alfonsas Petrulis visą savo gyvenimą dirbo ir gyveno tarp paprastų parapijiečių, rūpindamasis ne tik jų sielovada, bet ir švietimu, raštingumu, lietuvybės skleidimu ir įtvirtinimu. Jis visa savo esybe prisidėjo prie Valstybės pamatų sukūrimo. Todėl artėjant Vasario 16-ajai, labai prasminga šią neeilinę asmenybę, skleidusią lietuvybės ir tikėjimo šviesą ir mūsų krašte, prisiminti dar kartą.

Į Marcinkonių parapiją Alfonsas Petrulis buvo atkeltas vyskupo įsakymu ir čia kunigauti pradėjo 1908 m. spalio mėnesį. Marcinkonių parapijoje, kuri, nepaisant įvairiausių okupacijų, buvo tikrai lietuviškas kraštas, kunigas tęsė ne tik dvasininko darbą, bet ir švietėjišką veiklą. Suvokdamas, kad neraštingus žmones tobulėti skatina meno saviveikla, jis Marcinkonyse įsteigė gausų ir balsingą bažnyčios chorą, kuris ne tik giedojo bažnytines giesmes, bet ir lietuviškas, ypač patriotines dainas - „Lietuva, Tėvyne mūsų..." ir kitas. Senieji marcinkoniškiai dar mena savo senelių pasakojimus, kaip parapijiečių mylimas klebonas ne tik rūpinosi, kad choristai būtų gražiai pasipuošę, bet organizuodavo choro koncertus kitose parapijose. A. Petrulio rūpesčiu buvo atnaujinta ir Marcinkonių bažnyčia, joje įrengti skambūs vargonai. Marcinkoniškių atsiminimuose - ir tai, kad kunigas labai nemėgo lenkų, ragino jiems nenusileist.

Tuo metu buvo pagyvėjęs susidomėjimas etnografija. Garsus to meto Peterburgo fotografas A. Seržbutovskis lankėsi Marcinkonyse ir darė nuotraukas, susijusias su etnografija. Tuomet į Peterburgą buvo išgabentas solidus rinkinys iš kelių šimtų su etnografija susijusių daiktų, o kunigas A. Petrulis spaudoje rašė ir apgailestavo, kodėl mes patys savo senovės nevertiname ir nerenkame etnografinių daiktų.

Šiandien kunigo Alfonso Petrulio kunigavimą Marcinkonyse primena bažnyčioje įrengtas stendas su nuotrauka ir tekstu kunigui atminti. Klebonijoje, kuri buvo pastatyta tik prieš keletą metų prieš A. Petruliui atsikeliant į Marcinkonis, neabejotinai yra išlikusių daiktų ir relikvijų, kuriuos kunigas lietė ir naudojo.

Laiko tiltais, mus jungiančiais su praeitimi, persikelkime į ją, prisiminkime šios neeilinės Lietuvos asmenybės gyvenimą. Tokių šviesulių, kaip kunigas Alfonsas Petrulis, atminimo te neužgožia laiko ir užmaršties dulkės. Jo gyvenimas ir veikla, mums, gyvenantiems šiame laikmetyje, yra pavyzdys, kaip svarbu puoselėti savo šaknis, idant išliktume tauta su savo kalba, tradicijomis ir kultūra.