Mano ir mamos patirtis Kretingos priėmimo skubios pagalbos skyriuje

Tai yra piliecio nuomonė,už kurios turinį Etaplius.lt redakcija neatsako (kalba netaisyta).

Data ir laikas: 2018-08-06, 21:04. Mama pasitempė koją. Skubiai atvežiau į Kretingos priėmimo skubios pagalbos skyrių. Susipažinkite su istorija.

Atvažiavus radome tuščias patalpas. Nei gyvos dvasios registratūroje. Po keleto minučių pasirodo maloni moteris, jai paaiškinama situacija, mūsų paprašoma palaukti penkias minutes, kol pasirodys gydytojas ir apžiūrės mamą. Paprašiau vežimėlio, nes mama visiškai nepaeina.

Jaunas gydytojas apžiūri mamą ir gauname nurodymus keliauti į rentgeno kabinetą, esantį kitoje ligoninės pastato pusėje, nes rentgeno kabinetas esantis virš priėmimo neveikia. Viskas kaip ir atrodo normaliai, bet pakeliui į rentgeno kabinetą per požeminį tunelį, randame užrakintas duris. Laukiame kol kažkas jas atrakins. Praeiname duris ir nustembame. Prieš akis – laiptai. Mamai gražiai pasiūloma stotis iš vežimėlio ir lipti laiptais. Tikrai? Lipti laiptais, kai žmogus tiesiog nepaeina. Ką padarysi, susitaikome, paimam mamytę per petį ir nešame palikę ratukus laiptais į viršų. Užlipę laiptais, toliau striksime koridoriumi iki kabineto. Striksint pasikalbame su mama ir iškeliame juokingą klausimą: o ką darytų žmogus, būdamas vienas pats, be palydos, šliaužtų? Pasijuokiame iš apgailėtinos situacijos ir pasiekiame rentgeno kabinetą. Jame kažkas nesigauna. Techniniai nesklandumai, viskas normalu, būna kartais. Padarius nuotraukas, pasiūloma striksėti atgal iki vežimėlio. Valio.

Grįžus į priėmimo skyrių pasitinka tas pats gydytojas ir žiūrėdamas į rentgeno nuotrauką pradeda pasakoti ką joje mato. Būnant kartu su mama kabinete, gydytojas ramiai pasakodamas sako : “Nieko baisaus čia nesimato ir čia iš viso ne mano reikalas, aš gi ne traumatologas, aš chirurgas. Tiesiog vau! “Ne mano reikalas”, – sako. Tuo metu truputį pasimečiau, bet klausiausi toliau. Toliau pasakojant kas kaip matosi nuotraukoje, mama paklausia apie įtvarą ir siuntimą į Klaipėdą - pirmą žingsnį. Chirurgo atsakymas pribloškė: “Taigi ten šūdas, jie ten nieko nebaigę, ten traumatologai nedirba.” O šituo atveju reikalinga gipso langetė. Kadangi aš pats turiu patirties su Kretingos “gipsuotojais”, nes gipsavimas dar labiau pablogino mano praeities situaciją. Aš stipriai nesutikau su specialisto-chirurgo išreikšta, mano manymu, ne etiška nuomone ir pasakiau, kad mamai reikalinga normali, estetiška ortopedinė langetė, nes tai būtų geriau nei gipsas. Po šio savo pasakymo buvau “ištuintas”, kad aš nieko nežinau, neišmanau ir iš karto išgirdau riebų- “Eik lauk”.

Taigi, Mama norėjo gauti paprastą siuntimą ar nukreipimą ortopediniam įtvarui gauti, tačiau buvome informuoti, kad ten dirba ne specialistai ir Pirmas žingsnis Klaipėdoje - “šūdas!”. “Čia ne mano reikalas”, bet kažkaip labai abejoju ar tokiose įstaigose turėtų dirbti tokie žmonės. Kaip bebuvę, tikrai labai AČIŪ už suteiktą pirmąją pagalbą ir dar didesnis ačiū už nepakartojamus išsilavinusio, kompetentingo, mokslus baigusio, specialisto bei žymaus rezidento Aivaro Miltenio chirurgo atsakymus.

Pasidalinau informacija socialiniame tinkle „Facebook“, kur sulaukiau keleto privačių žinučių, kad žmogus, apžiūrejęs mano mama,yra atlikęs rezidenturą Klaipėdoje, ten jis yra pasižymėjęs taip pat.

Pabaigai – “vyšnia ant torto”. Šis veikėjas taip pat figūruoja merginos-modelio nužudymo byloje (straipsnį galite rasti čia), kuris įvyko merginai iškritus pro Klaipėdos viešbučio langą. Kai tai sužinojau, net žandikaulis atvipo, kaip žmogus turintis reikalų su teisėsauga, kurio pavardė/asmenybė figūruoja nužudymo byloje, gali dirbti tokioje įstaigoje? Pagal bendravimo manierą, neetiškus išsilavinusio chirurgo sakinius, protu nesuvokiama, kaip tokie asmenys gali “dirbti” ligoninėje. Kažkoks nesusipratimas.