Manančiųjų, kad šalies ekonominė padėtis blogės, 12 procentinių punktų daugiau nei pernai

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis spalį buvo minus 3 ir, palyginti su rugsėju, sumažėjo 4 procentiniais punktais. Statistikos departamento duomenimis, palyginti su rugsėju, gyventojai blogiau vertino namų ūkio finansinės padėties pokyčius per praėjusius 12 mėn., namų ūkio finansinės ir šalies ekonominės padėties perspektyvas, tačiau didesniems pirkiniams ketino išleisti šiek tiek daugiau.

Spalį namų ūkio finansinės padėties pasikeitimą per praėjusius 12 mėn. gyventojai vertino blogiau nei rugsėjį: gyventojų, teigiančių, kad jų namų ūkio finansinė padėtis pablogėjo, padaugėjo 6 procentiniais punktais (nuo 18 iki 24 proc.), manančiųjų, kad padėtis pagerėjo, dalis sumažėjo nuo 22 iki 20 proc.

Nuomonė apie namų ūkio finansinės padėties perspektyvas taip pat pablogėjo: 22 proc. gyventojų tikėjosi, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per ateinančius 12 mėn. gerės, 17 proc. manė, kad ji blogės (rugsėjį – atitinkamai 23 ir 12 proc.). Spalį beveik pusė gyventojų (49 proc.) teigė, kad prognozuoti namų ūkio finansinę padėtį yra lengva ar gana lengva, 46 proc. gyventojų – gana sunku ar sunku (rugsėjį – atitinkamai 52 ir 44 proc.).

Gyventojų, besitikinčių šalies ekonominės padėties gerėjimo, palyginti su praėjusiu mėnesiu, sumažėjo 6 procentiniais punktais (nuo 25 iki 19 proc.), teigiančiųjų, kad padėtis blogės, dalis padidėjo 9 procentiniais punktais (nuo 32 iki 41 proc.).

Spalį kas ketvirtas gyventojas (25 proc.) nurodė, kad per artimiausius 12 mėn. tokiems pirkiniams kaip baldai ar buitinė technika ketina išleisti daugiau nei per praėjusius 12 mėn., 15 proc. – mažiau (rugsėjį – atitinkamai 24 ir 18 proc.).

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime spalį skyrėsi 2 procentiniais punktais: mieste jis buvo minus 2, kaime – minus 4. Palyginti su praėjusiu mėnesiu, mieste vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 5, kaime – 3 procentiniais punktais.

Spalį, palyginti su rugsėju, ir miesto, ir kaimo gyventojai blogiau vertino namų ūkio finansinės padėties pasikeitimą per praėjusius 12 mėn. ir pesimistiškiau žvelgė į namų ūkio finansinės ir šalies ekonominės padėties perspektyvas. Miesto gyventojų, teigiančių, kad pablogėjo jų namų ūkio finansinė padėtis, dalis padidėjo – nuo 19 iki 25 proc., kaimo gyventojų – nuo 19 iki 24 proc.

Palyginti su praėjusiu mėnesiu, miesto gyventojų, manančių, kad šalies ekonominė padėtis blogės, dalis padidėjo nuo 31 iki 39 proc., kaimo – nuo 34 iki 42 proc. Namų ūkio finansinės padėties blogėjimą per artimiausius 12 mėn. prognozavo 17 proc. miesto ir 16 proc. kaimo gyventojų (rugsėjį – atitinkamai 11 ir 12 proc.).

Palyginti su nuomone, išsakyta prieš mėnesį, miesto gyventojų, ketinančių daugiau išleisti didesniems pirkiniams, dalis nepasikeitė (tokių buvo 26 proc.), teigiančiųjų, kad išleis mažiau, dalis sumažėjo nuo 16 iki 13 proc. Kaimo gyventojų, ketinančių daugiau išleisti didesniems pirkiniams, dalis padidėjo nuo 21 iki 24 proc., kaip ir praėjusį mėnesį, 22 proc. gyventojų teigė, kad išleis mažiau.

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu

Per metus (2021 m. spalį, palyginti su 2020 m. spaliu) vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 4 procentiniais punktais. Palyginti su 2020 m. spaliu, gyventojai blogiau vertino namų ūkio finansinės padėties pokyčius per praėjusius 12 mėn., namų ūkio finansinės ir šalies ekonominės padėties perspektyvas, tačiau didesniems pirkiniams ketino išleisti daugiau.

Palyginti su 2020 m. spaliu, ypač pasikeitė gyventojų nuomonė apie šalies ekonominės padėties perspektyvas: gyventojų, besitikinčių šalies ekonominės padėties gerėjimo, dalis sumažėjo 6 procentiniais punktais (nuo 25 iki 19 proc.), manančiųjų, kad padėtis blogės, dalis padidėjo 12 procentinių punktų (nuo 29 iki 41 proc.).

Gyventojų, besitikinčių, kad namų ūkio finansinė padėtis per ateinančius 12 mėn. gerės, dalis per metus sumažėjo nuo 25 iki 22 proc., manančiųjų, kad ji blogės, dalis padidėjo nuo 11 iki 17 proc.

Gyventojų, teigiančių, kad jų namų ūkio finansinė padėtis pablogėjo per praėjusius 12 mėn., palyginti su prieš metus išsakyta nuomone, dalis padidėjo nuo 19 iki 24 proc.

Vertindami numatomas išlaidas tokiems pirkiniams kaip baldai ar buitinė technika, 25 proc. gyventojų nurodė, kad per artimiausius 12 mėn. šiems pirkiniams ketina išleisti daugiau nei per praėjusius 12 mėn., 15 proc. – mažiau (prieš metus atitinkamai 24 ir 19 proc.).

Pokyčių per praėjusius 12 mėn. ir dabartinės padėties vertinimas

Šalies ekonominės padėties pasikeitimus per praėjusius 12 mėn. spalį gyventojai vertino blogiau nei rugsėjį: 18 proc. gyventojų teigė, kad per praėjusius 12 mėn. ji pagerėjo, 47 proc. – kad pablogėjo (rugsėjį – atitinkamai 21 ir 41 proc.).

Vertindami savo šeimos finansinę padėtį, 56 proc. gyventojų atsakė, kad jie daugiau ar mažiau sutaupo, 6 proc. teigė, kad gyvena iš santaupų ar skolintų lėšų (rugsėjį – atitinkamai 51 ir 3 proc.).

Nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėn. tikėjosi 49 proc. gyventojų, 14 proc. teigė, kad visiškai nesitiki nors kiek sutaupyti (rugsėjį – atitinkamai 52 ir 11 proc.).

Spalį gyventojų nuomonė apie bedarbių skaičiaus tikėtinus pokyčius per ateinančius 12 mėn., palyginti su praėjusiu mėnesiu, šiek tiek pablogėjo. 48 proc. gyventojų manė, kad bedarbių skaičius per ateinančius 12 mėn. augs, 14 proc. – tikėjosi, kad jis mažės (rugsėjį – atitinkamai 47 ir 17 proc.).

Namų ūkių pajamų pasikeitimas

Nuo šių metų. gegužės gyventojų taip pat yra klausiama apie namų ūkio pajamų pasikeitimą per praėjusius 12 mėn. Spalio mėnesio apklausos rezultatai rodo, kad per praėjusius 12 mėn. pajamos padidėjo 14 proc. namų ūkių, 68 proc. iš esmės nepasikeitė, o 17 proc. namų ūkių pajamos sumažėjo (rugsėjį – atitinkamai 14, 71 ir 13 proc.).

35 proc. gyventojų, kurių namų ūkio pajamos padidėjo, nurodė, kad pajamos padidėjo dėl darbo rezultatų, kompetencijų vertinimo ar darbo užmokesčio indeksavimo, 23 proc. – dėl padidėjusių socialinių išmokų, 20 proc. – dėl įsidarbinimo ar darbo pakeitimo,19 proc. – dėl pailgėjusio darbo laiko, padidėjusio darbo krūvio, dėl kitų priežasčių padidėjusio darbo užmokesčio tame pačiame darbe, įskaitant savarankišką darbą.

40 proc. gyventojų, kurių namų ūkių pajamos sumažėjo, kaip pagrindinę priežastį nurodė sutrumpėjusį darbo laiką, sumažėjusį darbo krūvį, dėl kitų priežasčių sumažėjusį darbo užmokestį tame pačiame darbe, įskaitant savarankišką darbą. 27 proc. namų ūkių, kurių namų ūkių pajamos sumažėjo, pagrindinė pajamų sumažėjimo priežastis – darbo praradimas, nedarbas, nuosavo verslo bankrotas.

Iš gyventojų, kurių namų ūkio pajamos sumažėjo, 62 proc. nurodė, kad pajamų sumažėjimui įtakos turėjo COVID-19 (gegužę – 78 proc., birželį – 75 proc., liepą ir rugpjūtį – po 77 proc., rugsėjį – 62 proc.).

Iš gyventojų, kurių namų ūkio pajamos padidėjo, 12 proc. gyventojų teigė, kad pajamų padidėjimui įtakos turėjo COVID-19 (gegužę – 20 proc., birželį – 18 proc., liepą – 21 proc., rugpjūtį – 22 proc., rugsėjį – 15 proc.).

ELTA