Mamos, jūs ne vienos: atraskite moterų bendrystės galią

Kai moteris pasuka motinystės keliu, keičiasi ne tik jos gyvenimas, bet kartais – ir aplinkos žmonės. Gerai, jei šalia – vyras ir artimieji, o jei ne – būtina ieškoti bendraminčių. „Tam, kad neišprotėtum“, – šypsosi Dalia Lavrenovienė, šeimos erdvės „Saulė“ įkūrėja. Pasak jos, tiek nėštumo metu, tiek jau gimus vaikui moteriai būtinos tam tikros žinios, o ypač – kitų mamų parama ir bendrystė, kurios neleis įkristi į emocinę bedugnę, o jei reiks – iš ten ištrauks savo patarimais, patirtimi.

Bent po vieną mamą...

Kai Dalia laukėsi trečiojo vaiko, jau gyveno Radviliškyje. Atsikrausčius iš sostinės, ji neslepia, buvo sunku neišprotėti: Vilniuje nėščiosioms buvo prieinamos įvairios veiklos, paskaitos, baseinai, o nedideliame Radviliškio mieste trūko ne tik veiklų, bet ir draugių. „Aš taip džiaugiausi – maniau, čia bus baseinai, mamų ratai, kaip buvo 2009 m. Vilniuje, kai laukiausi antros dukros. Tie ratai, ta bendrystė buvo nėštumo dalis. Ir štai Radviliškyje nieko panašaus neradau… Be to, neturėjau net draugių – tik vyrą ir vaikus. Galvojau, kad išprotėsiu“, – prisimena pašnekovė.

Tada Dalia suprato, kad taip jaučiasi, ko gero, ne tik ji viena. O padėti labai norėjosi, reikėjo ieškoti būdų, kaip susipažinti su kitomis mamomis. Tada ji baigė dulų mokymus, prisidėjo prie „Mama mums rūpi“ projekto. „Organizavau vieną ėjimą Radviliškyje. Atėjo mano kaimynė ir viena mama. Tai toji mama Laura dabar yra mano komandos narė“, – sunkią pažinties su Radviliškio mamomis pradžią mena Dalia.

Po dar vieno jau su Laura organizuoto renginio prisijungė kita radviliškietė, apsidžiaugusi, kad jų mieste yra veiklų mamoms. Taip prasidėjo kelias link visai neseniai atidarytos šeimos erdvės „Saulė“: „Mes sakydavome, kad jei po kiekvieno renginio prisijungs bent viena mama – tai jau didžiulė laimė.“

Nauja vieta Radviliškio mamoms

Į erdvę šeimoms virtęs noras suburti Radviliškio mamas tikrai pasiteisino. Nors Dalia sako neturėjusi didelių lūkesčių, bet džiaugiasi augančia moterų bendruomene, kurios nori ne tik išeiti iš namų, bet ir įgyti naudingų žinių apie motinystės vargus ir džiaugsmus.

„Mūsų planuojamos veiklos susideda iš ciklų. Vienas jų – ratai nėščiosioms. Tai pasiruošimas gimdymui – vyks 9 susitikimai, per kuriuos bus nagrinėjamos temos, padėsiančios pasiruošti gimdyti: psichologinis pasiruošimas, gimdymo proceso aptarimas, pagalba gimdymo metu, žindymas, vaiko miegas ir pan.“ – pasakoja Dalia.

Žiniomis apie viską – nuo nėštumo iki auginimo – dalysis vietiniai gydytojai specialistai. „Kiek galėjau, sukviečiau geriausius lektorius. Radau nemažai mūsų vietinių specialistų: akušerę, kineziterapeutę, masažistę, logopedę. Tik keletą užsiėmimų vesiu aš pati. Bus ir žindymo konsultantė“, – bendradarbiauti sutikusius specialistus vardija pašnekovė.

Žinoma, šeimos erdvėje mamos labai laukiamos ir su vaikučiais – mamų rytmečiuose, kurie organizuojami ir skirstomi pagal kūdikių amžių: iki pusės metų ir nuo pusės metų iki dvejų. Be aktualių temų nagrinėjimo, juose bus muzikuojama, vyks meniniai užsiėmimai ir pan. Dalia džiaugiasi, kad moterų bendrystės poreikis išties jaučiamas – mamos noriai registruojasi į susitikimus.

„Kaip gera išeiti!“

„Jos taip džiaugiasi, kad taip gera išeiti, pašnekėti… Po renginių atsisveikinimas trunka dar apie valandą, nes mamos tiek nori paplepėti! – juokiasi Dalia ir surimtėjusi priduria: – Iš tikrųjų moterys tampa vis atviresnės. Čia yra didžiulis mamos resursų pasipildymas.“

Dabar „Saulės“ įkūrėja džiaugiasi draugyste su kitomis mamomis, juolab kai aplinkiniai gąsdino ir buvo įsitikinę, kad Radviliškis „nepriaugęs“ iki tokios erdvės, kad čia mamų nesusirinks, neverta mėginti ir eikvoti laiko. Netiesa. Juk mamų gyvena visur ir kiekvienai reikia palaikymo, pokalbių su kitomis moterimis, kad nekvaršintų galvos savo vyrams, nes kai kurių problemų jie tiesiog nesupras. „Mūsų tikslas dabar – suburti bendruomenę ir mamas iškrapštyti iš vienatvės, kad nesijustų atskirtos“, – sako pašnekovė.

Ji labai nuoširdžiai kviečia ir nėštukes ateiti į susitikimus su specialistais, nepaisant to, kad, jų manymu, gali užtekti paskaityti knygų apie artėjantį motinystės etapą. „Turbūt su pirmu vaiku taip būna, kad galvojame: „Visos pagimdė, tai ir aš pagimdysiu!“ Bet paskui imi galvoti, o kodėl aš nepasiruošiau, kaip būtų buvę, jei būčiau žinojusi… Aš antram vaikui pati visai kitaip ruošiausi, visai kitaip reagavau, kai verkė vaikas antrą naktį. Žinojau, kad tai normalu, o su pirmu vaiku man buvo panika, man niekas nepaaiškino, kad tai normalu. Kai žinai, yra mažiau ir baimių, kai ruošiesi gimdyti. Taip, internetas pilnas įvairių patarimų, bet reikia mokėti atsirinkti. Pasiruošimas yra ypač svarbus. Neužtenka vien nusipirkti vežimo“, – šypsosi.

Būtinybė išsikalbėti, pasiguosti

Deja, motinystė nėra vien tik saldus etapas. Nuolat balansuoji ties nuovargio riba, negali gerai išsimiegoti ir dar sėdi kiaurą dieną namie su dėmesio reikalaujančiu vaiku… Visa tai gali privesti prie sunkios emocinės krizės ir tas mamas, kurios turi kam išsipasakoti, pasidalyti jausmais, o ką jau kalbėti apie vienišas ar neturinčias artimų pečių. Tokie susibūrimai ar tiesiog kelių mamų draugystė yra viena iš pagalbos priemonių, norint išvengti pogimdyminės depresijos ar suvokti, kad galbūt į ją klimpsti.

Vis tik, kalbėdama apie pogimdyminę depresiją, Dalia pirmiausia pirštu beda į sveikatos sistemą, kai, vos tik gimus naujagimiui, daugiausia dėmesio skiriama jam, o mamos tarsi pamirštamos. „Ginekologę matome tik po šešių savaičių, o per tą laiką einame tik pas vaikų gydytoją, kuris nepaklausia: „O kaip tu jautiesi?“, domimasi tik kūdikiu. Čia didžiulė bėda, nes turi ateiti tas etapas, kai vaikų gydytojas ir mamos turi paklausinėti, kaip ji jaučiasi. Neabejoju, kad ne viena nuverks posmelį… – įsitikinusi Dalia. – Kai paklaus: o kaip tu miegojai, ar pavalgai, ar pasirūpini savimi?“

Svarbus vaidmuo, atpažįstant depresiją, tenka vyrui, vaiko tėvui, bei artimiesiems, nes, pasak trijų vaikų mamos, kai aptemsta protas, tu pats to nepripažinsi, pats nesuprasi. „Jei prieš gimdymą žinosi, kaip gali nutikti po jo, gal papasakosi vyrui, ko jam tikėtis, gal įspėsi, kad reikia imtis priemonių, kai matys tam tikrus negerus ženklus“, – sako pašnekovė.

Dar geriau – susitikti su kitomis mamomis ir pabendrauti. „Vien tik išėjimas, aplinkos pakeitimas jau pagerina emocinę būklę. Mama gali išsiraudoti, išsišnekėti – iškart jausis geriau. Viena prevencinių pogimdyminės depresijos priemonių ir yra bendruomeniniai savitarpio pagalbos ratai, kur gali išsišnekėti, tavęs neteisia ir visi jaučiasi panašiai“, – tikina šeimos erdvės sumanytoja.

Juolab – pasipasakojus apie savo bėdas, gali suprasti, kad ne tokia jau didelė ji yra arba išsprendžiama kur kas paprasčiau, nei tu įsivaizdavai. „Kai kas nors pasako, kad sunkumai laikini, tau nepalengvėja. Bet kai kita mama papasakoja savo istoriją, tave gali įkvėpti. Tikrai labai kviečiu nesėdėti namie ir ateiti. Parašyti ar paskambinti – jei labai liūdna ar blogai. Mūsų kontaktai prieinami viešai“, – ragina Dalia.

Beje, į paskaitas kviečiami ir tėveliai. Mitas, kad jiems nereikia ruoštis gimdymui, kad jų gyvenime niekas nepasikeis. Pasikeis. Ir stipriai. „Jiems irgi yra didžiulis pokytis. Ir jie turi suprasti, kaip ruoštis gimdymui, kaip mama gali jaustis po to ir pan. Mes labai laukiame jų, tikiuosi, kad bent keletas ateis“, – sako pašnekovė.