Maltietė Veronika Mačinskaitė apie emocinio ryšio stoką karantino metu

„Mūsų globojami seni, ligoti ir vieniši žmonės į prasidėjusią pandemiją ir karantiną sureagavo skausmingai, – pasakoja maltiečių Civilinės saugos koordinatorė Veronika Mačinskaitė. – Daugelis jų yra stipriai emociškai prisirišę prie juos lankančių maltiečių savanorių, laiko juos vos ne savo šeimos nariais...

Pasak Veronikos, iki įvesto karantino visose maltiečių veiklose netrūko žmogiško bendravimo, pagalbos, pokalbių su savo globotiniais.

Netgi paprasčiausio lauknešėlio nunešimas senam, sergančiam ir vienišam žmogui tapdavo ne tik galimybe perduoti maisto produktus, bet kartu ir proga pabendrauti ir išsipasakoti...

Būtent šių dalykų labiausiai trūksta karantino laikotarpiu.

Pagalbos nenutraukė nei vienai dienai

Pagalbos senjorams karantino metu maltiečiai nebuvo nutraukę nei vienai dienai, tačiau pagalba tapo bekontaktė.

Atnešti vienišiems sergantiems senjorams maisto paketai buvo paliekami prie durų, savanoris į butą neužeidavo, kad nesukeltų pavojaus rizikos grupėje esančiam senam žmogui.

Siekdama apsaugoti rizikos grupėje esančius globojamus žmones, savo paslaugų pobūdį pandemijos metu pakeitė ir populiarioji maltiečių „Maisto ant ratų“ programa.

Tačiau pandemija taip pat parodė didžiulę tiesioginių kontaktų ir bendravimo svarbą.

„Pandemijos metu mūsų globojami senjorai iš tiesų suprato, kaip stipriai jiems reikia pažįstamų veidų, bendravimo, galimybės išsikalbėti ir pasipasakoti savo bėdas ir negalias, – dalinasi mintimis Veronika. – Visuomenėje ir žiniasklaidoje tuo metu daugiausiai vyravo įvairios neigiamos emocijos – nerimas, baimė dėl besiplečiančio viruso, nežinia dėl to, kas bus toliau... Tokiose sąlygose vienišam, senam, sergančiam žmogui yra ypač svarbu su kažkuo pasikalbėti, pasiguosti, gauti padrąsinimą...“

Padėjo gaisrinės saugos studijos

Pasak maltiečių civilinės saugos koordinatorės, pandemijos pradžioje šalies visuomenėje i labai jautėsi nerimas, baimė, buvo daug neaiškumo dėl to, kas bus toliau.

„Tuo metu netgi Covid-19 testus pasidaryti buvo sudėtinga, – prisimena mergina. – Juos darydavo tik asmenims, kuriems jau buvo pasireiškę koronaviruso ligos požymiai (karščiavimas, dusulys). Apie profilaktinių testų atlikimą (kad galėtum įrodyti kitam žmogui, kad esi sveikas ir jam nepavojingas) tada dar ir kalbos nebuvo...“

Civilinės saugos koordinatorės pareigos Veronikai Mačinskaitei buvo pasiūlytos dirbant Jaunųjų maltiečių centriniame biure, nes šioje srityje turėjo žinių.

„Studijavau gaisrinę saugą, todėl man civilinė sauga buvo pažįstama, – pasakoja Veronika. – Tačiau, žinoma, Covid-19 pandemija buvo visiškai naujas dalykas, su kuriuo niekas iki šiol dar nebuvo susidūręs, todėl turėjau skubiai prisitaikyti.“

Pasak merginos, jai teko atidžiai sekti naujienas apie kovą su pandemija, išmokti greitai rasti reikiamą informaciją apie vis atsinaujinančius karantino ribojimus, siųsti ją projektų vadovams ir regioninėms maltiečių grupėms.

Maltiečių rūpestis savo senais globotiniais

Pasak Veronikos, tuo metu atsirado ir nemažai senyvo amžiaus žmonių, kuriuos pandemija taip išgąsdino, kad jie tiesiog užsibarikadavo savo butuose ir bijodavo bet kokio susilietimo su išoriniu pasauliu.

Maltiečių savanoriai labai pergyvendavo dėl tokių senukų, nežinodavo, ar jiems viskas gerai.

„Neretai manęs tada savanoriai klausdavo: „Žinai, aš jam skambinu telefonu, tačiau jis neatsiliepia...“ – prisimena Veronika. – „Gal jam kas nors atsitiko? Kaip galvoji, gal reikia nuvažiuoti? Ar bent paskambinti į duris, kad išgirstum, kad jis gyvas ir gali vaikščioti? O gal jo kaimynams paskambinti, kad jie pasidomėtų?“

Pasak maltiečių civilinės saugos koordinatorės, jai tuo metu teko nemažai bendrauti telefonu su daugeliu maltiečių socialinių paslaugų gavėjų ir išgirsti nemažai graudžių istorijų apie išgyvenimus, kuriuos jie patyrė būdami izoliacijoje.

Skambindavo Veronikai taip pat ir jauni neįgalūs žmonės.

Jie pasakodavo, kad dabar ne tik negali savęs realizuoti kokioje nors naudingoje veikloje, bet netgi ir neįgaliojo vežimėliu išvažiuoti iš namų, nes dėl pandemijos žmonės bijo pas juos ateiti ir juos išvežti.

Norėdami padėti pandemijos atskirtiems žmonėms, maltiečiai inicijavo akcijas „Jungiant kartas“ ir „3x3x3“, kurių tikslas buvo pakviesti Lietuvos visuomenę pastebėti vienišus asmenis karantino metu bei suteikti jiems emocinę pagalbą...

Į kvietimą prisijungti prie šių akcijų ir teikti emocinę paramą vienišiems vyresnio amžiaus asmenims karantino metu atsiliepė apie 160 savanorių iš visos Lietuvos. Iš viso buvo apmokyta 80 jaunuolių, į šią veiklą taip pat įsitraukė ir daugiau nei 80 vyresnio amžiaus asmenų.

Savanorystės metodų įvairovė

„Prasidėjus pandemijai atsidūrėme gana sudėtingoje situacijoje dėl dalies savo savanorių, kurie buvo garbaus amžiaus ir patys pateko į rizikos grupę, – prisimena maltiečių civilinės saugos koordinatorė. – Žinoma, jų sveikata rizikuoti negalėjome, todėl turėjome iššūkį į jų vietą greitai surasti jaunesnius arba nors ne rizikos grupėje esančius savanorius...“

Pasak merginos, į kvietimą atsiliepė nemažai naujų savanorių, tačiau ne visos turimos užduotys atliepė jų turėtus lūkesčius.

„Dauguma norinčių savanoriauti norėjo tai daryti tik nuotoliniu būdu, – prisimena Veronika. – Žinoma, tokių savanorių mums reikia, juos užduotimis aprūpinome nedelsdami. Tačiau mums taip pat reikėjo ir aktyvių savanorių, kurie galėtų pagalboje dalyvauti ir tiesiogiai, pavyzdžiui, pervežti pagalbos priemones ar maistą iš taško A į tašką B.“

Nuotolinis savanoriavimas tokiais atvejais netiko.

Tokioms užduotims maltiečiams reikėjo savanorių, kurie turėtų laiko ir galimybių išeiti iš namų, atvykti į ofisą ar sandėlį, pakrauti maisto produktus ar asmens apsaugos priemones, nuvairuoti automobilį į kitą miesto galą (ar netgi kitą miestą), perduoti priemones asmenims atsakingiems už tolesnį jų paskirstymą.

Palaipsniui visą reikiamą savanorių kiekį maltiečiai surinko. Visi jie buvo apmokyti, aprūpinti asmens apsaugos priemonėmis ir įsijungė į veiklą.

„Atėję pas mus savanoriai paprastai būna labai motyvuoti ir tikrai noriai padeda, – dalinasi mintimis Veronika. – Jie dažnai aukoja savanorystei savo laisvalaikį po darbo dienos ar savaitgalius.“

Pasak merginos, ji supranta, kad tokiems savanoriams maltiečiai visų pirma tinka vertybiškai. Savanoriai mato, kokią svarbią ir reikalingą misiją visuomenėje atlieka maltiečiai ir nori prie to prisidėti.

Bendradarbiavimas su kitomis organizacijomis

2020–-ieji maltiečiams tikrai tapo iššūkių metais. Covid-19 pandemijos akivaizdoje organizacijai teko keisti daugelio savo veiklų pobūdį, riboti kontaktines bei plėsti nuotoliniu būdu vykdomas paslaugas.

Pasak maltiečių civilinės saugos koordinatorės, pandemijos metu buvo glaudžiai bendradarbiaujama su Vilniaus miesto savivaldybe (aktyviai dalyvaujama Vilniaus miesto savivaldybės ekstremalių situacijų operacijų centro veikloje), Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu, o taip pat su pilietine iniciatyva „Stiprūs kartu“, kitomis nevyriausybinėmis organizacijomis.

Bendradarbiavimas visuomeninėse iniciatyvose

Kartu su Laisvės TV ir Aukok.lt platforma Covid-19 pandemijos metu maltiečiai rinko paramą sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams, siekdami aprūpinti darbuotojus, tiesiogiai dirbančius ir turinčius kontaktą su sergančiais arba galimai sergančiais COVID-19 asmenimis, būtiniausiomis apsauginėmis priemonėmis.

Akcijos metu buvo surinkta 241 596,96 €. Visos šios lėšos buvo panaudotos įsigyti apsaugos priemonių medicinos darbuotojams.

„Padėjome Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui vykdyti savo pareigas Vilniaus oro uoste (budėjimai, keleivių anketų pildymas, Covid-19 atsekamumas skambučių centre), – pasakoja Veronika. – Taip pat su Raudonojo kryžiaus draugija ir Lietuvos Caritas organizacija organizavome savanorių budėjimus Lietuvos ligoninėse bei socialinės globos įstaigose, taip užtikrindami trūkstamo personalo funkcijas.“

Permainų laukimas

Nepaisant didelių iššūkių visoms savo veikloms praeitais ir šiais metais, maltiečiai šiuo metu globoja daugiau asmenų negu bet kada anksčiau, padidėjo ir į maltiečių gretas įsijungusių savanorių skaičius.

„Stengiamės, kad kiekvienas savanoris būtų ne tik aprūpintas asmens apsaugos priemonėmis, bet ir tinkamai pasiruošęs psichologiškai, – dalinasi mintimis Veronika. – Savanorių visada klausiame, kaip jiems sekėsi, palydime savanorystės kelyje.“

Pasak merginos, maltiečiams labai svarbu tai, kad savanorystė pas juos nebūtų vien tik formalus užduoties atlikimas ir viskas tuo pasibaigtų.

Stengiamasi, kad su kiekvienu savanoriu būtų nuolat bendraujama ir bendradarbiaujama.

„Kasdien dabar visi laukiame gerų naujienų, žmonės pavargo nuolat būti įtampoje, – dalinasi mintimis civilinės saugos koordinatorė. – Pasiilgome susitikimų su draugais ir artimaisiais.“

Veronika labai džiaugiasi, kad šalyje vyksta vakcinacijos procesas. Mergina nuoširdžiai tiki, kad tai padės sumažinti nerimą visuomenėje, atneš ilgai lauktus pasikeitimus į gerą pusę, priartins karantino pabaigą.

„Šiuo atsakingu laikotarpiu mums labai svarbu susitelkti ir palaikyti vieni kitus emociškai , – kalba Veronika. – Ypatingai turime padėti tiems, kurie yra silpniausi ir labiausiai pažeidžiami...“

Maltiečių savanoriai šiuo metu 43-uose Lietuvos miestuose globoja daugiau kaip 2600 senų, ligotų ir vienišų žmonių. Jiems teikiamos savanoriškos priežiūros namuose, „Maisto ant ratų”, ligonių ir neįgaliųjų transportavimo ir kitos paslaugos.

Maloniai prašome paremti maltiečių veiklą, skiriant savo 1,2 proc. nuo GPM.

Daugiau informacijos: https://maltieciai.lt/12-proc-parama/