Malmė jau neria į Eurovizijos siautulį: 11 įdomių faktų apie Švedijos kontrastų sostinę

Pernai „Euroviziją“ laimėjus Švedijai, nudžiugo ir nemažai lietuvių. Malmę paskelbus didžiausios Europos dainų šventės renginio vieta, šiemet „Eurovizija“ vyks dar arčiau mūsų. Iki šventės likus kiek daugiau pusantro mėnesio, keltų operatorius DFDS dalijasi, ką verta žinoti apie šių metų „Eurovizijos“ konkurso šeimininkę.

Regis, Malmė idealiai tinka konkurso energijai: trečias pagal dydį miestas, kuriame gegužės 7–11 dienomis skambės kūriniai iš skirtingų Europos šalių, ir pats pasižymi didele įvairove.

Apie Malmę sakoma, kad tai kompaktiškas, kosmopolitiškas, gyvybingas, bet kartu ir idiliškas bei ramus miestas. Jis išsiskiria kaip Švedijos kūrybiškumo centras, kuriame klesti kultūrinis ir gastronominis gyvenimai, pinasi senovė ir šiuolaikiškumas.

Dideliu šių metų eurovizinio miesto privalumu laikoma ne tik jo energija, bet ir patogi vieta. Ji nuo jūrų uosto Karlshamno, kuris patogiai lietuviams per naktį pasiekiamas iš Klaipėdos, nutolusi vos 150 km.

Įsikurs „Eurovizijos“ kaimelis. Nesvarbu, ar keliausite į pačius „Eurovizijos“ pasirodymus, ar tiesiog mėgausitės atmosfera mieste, bus tiesiog privalu apsilankyti „Folkets“ parke, kuriame įsikurs šio renginio kaimelis. Čia nuotaikinga energija pradės lietis dar gegužės 4 dieną. Parkas taps specialia „Eurovizijos“ erdve, kurioje vyks įvairūs susitikimai, renginiai ir koncertai. Tai taps puikia vieta pasinerti į šventinę atmosferą ir stebėti „Eurovizijos“ gyvenimą.

Architektūros gerbėjams raibs akys. Tiek istoriniame senamiestyje („Gamla staden“), tiek naujajame „Västra Hamnen“ rajone Malmė yra tikras perlas architektūros ir dizaino mėgėjams. Iš pirmo žvilgsnio miestas atrodo kaip eklektiškas istorijos ir modernumo mišinys, tačiau būtent tai ir žavi turistus. Malmėje XVI a. fachverkiniai namai glaudžiasi prie „Art Nouveau“ pastatų, akis paganyti galima į karaliaus Kristiano IV laikus menančias rezidencijas ir padiskutuoti apie postmodernistinę architektūrą žiūrint į pastatus iš stiklo ir betono. Atskiro paminėjimo vertas ir inžinerinis šedevras – beveik 8 km ilgio kelių ir geležinkelio tiltas per Eresundo sąsiaurį, jungiantis Švediją ir Daniją.

Miesto simbolis – „besisukantis“ dangoraižis. Virš miesto iškilęs ir iš toli matomas išskirtinės išvaizdos pastatas – „Turning Torso“ („Besisukantis torsas“). Šis 54 aukštų dangoraižis suprojektuotas taip, tarsi vyniotųsi išilgai savo ašies, primindamas besisukantį žmogaus liemenį. Įspūdingas daugiabutis dar visai neseniai buvo aukščiausias pastatas Skandinavijoje, o jį suprojektavo garsus architektas Santiago Calatrava.

Iš industrinio miesto – į šiuolaikinio verslo meką. XX a. antroje pusėje Malmėje klestėjo pramonė su daugybe gamyklų. Lūžiu tapo didžiausio laivų gamintojo likvidavimas, dėl ko daug gyventojų neteko darbo. Dėl krizės vietos valdžia nusprendė pakeisti pagrindinio sektoriaus kryptį. Mieste buvo įkurtas universitetas ir pradėjo veikti modernių technologijų pramonės įmonės. Čia įsikūrė IT bendrovės, architektai, multimedijos agentūros, rinkodaros agentūros ir įvairūs kiti šiuolaikiniai specialistai.

Vienintelis toks – Šlykštaus maisto muziejus. Malmėje galima aplankyti vieną neįprasčiausių muziejų ne tik Švedijoje, bet ir visame pasaulyje. Muziejuje rasite 80 bjauriausiais vadinamų maisto produktų, tokių kaip fermentuota silkė iš Švedijos, brandintas ryklys iš Islandijos, sūris su lervomis iš Sardinijos ir kt. Nuotykių ištroškę lankytojai įvertins galimybę užuosti ir paragauti kai kurių iš šių liūdnai pagarsėjusių maisto produktų. Galbūt išdrįsite pauostyti smardžiausią pasaulyje sūrį?

Laikinas muziejus „Eurovizijos“ metu – ABBA gerbėjams. Kultinei švedų grupei ABBA šiemet neabejotinai bus skirta daug dėmesio, kadangi lygiai prieš 50 metų ji su daina „Waterloo“ nuskynė laurus konkurse. Vienas iš įdomiausių akcentų – tik dviem savaitėms duris atversiantis „ABBA World“ muziejus. Lankytojams jis bus atviras jau nuo balandžio 29 dienos ir pakvies į dviejų aukštų mini parodą centrinėje Malmės miesto dalyje, Södergatan 28.

Dviratininkų rojus. Vykstant keltu, verta pasiimti dviratį – Malmė garsėja idealiai išvystyta infrastruktūra dviratininkams. Takai jiems čia driekiasi daugiau nei 500 km, o miestas nuolat įvardijamas tarp draugiškiausių pasaulyje dviratėms transporto priemonėms.

Per fiką paskanaukite šakočio „pusbrolio“. Skandinaviškoji kavos pertaukėlė „fika“ – labai gaji tradicija Malmėje. Švedai taip tiki, kad šis trumpas atsipūtimas geriausiai skatina kūrybiškumą ir stiprina draugystę, kad ją pavertė nacionaliniu papročiu (galbūt netgi prievole). Tai laikas draugiškai pabendrauti ir neskubant pasikeisti mintimis prie puodelio kavos – ar net kelių. Verta su kava ar arbata išbandyti tradicinį švedišką kepinį „spettekaka“. Tai lyg mūsiškis šakotis, tik žymiai labiau dekoruotas, o tešla čia guldoma į kaspinus, o ne lietuviams įprastus ragelius. Ideali vieta skanumynui – „Johanna Jeppssons“ kepyklėlė, kuri yra seniausia vieta Švedijoje, kepanti „spettekaka“ ir naudojanti nepakeistą 1917 m. receptą.

„Skandinaviškoji Kopakabana“. Švedija gal nėra šalis, apie kurią pirmiausia pasvajojate galvojant apie poilsį paplūdimyje, tačiau Malmėje pajūrio kultūra labai gyva. Mieste yra penki paplūdimiai, visi jie išsidėstę prie Eresundo sąsiaurio. Ribersborgas, vietinių gyventojų vadinamas „Ribban“, turistiniuose giduose skelbiamas „skandinaviškąja Kopakabana“. Jis yra pats populiariausias, mat beveik 3 kilometrus tęsiasi beveik miesto centre. Taip pat yra atskiras paplūdimys nudistams – ilgametes tradicijas turinti maudykla, atidaryta dar 1898 m. Joje įrengtos garinės pirtys, o žmonės jūroje maudosi ištisus metus.

Gausu žaliųjų oazių. Geteborgas vadinamas „mažuoju Londonu“, o Malmė – „parkų miestu“. Ne veltui – jų čia yra bent 15. XIX a. pabaigoje karalius Oskaras II Bernadotas vaikščiojo po „Kungsparken“, minios sodininkystės entuziastų plūsta į „Slottsträdgården“, o net 45 hektarų „Pildammsparken“ yra mėgstama iškylų vieta. Dauguma parkų yra pačiame Malmės centre ir sukuria nuostabias žaliąsias oazes, kurios geru oru pilnos gyvybės. Parkai susipynę su kanalų tinklu, kuriuo galima plaukti valtimis, kruiziniais laivais ar vandens dviračiais.

Visai šalia – vaizdinga provincija ir unikalūs Vano rūmai. Lankantis Švedijoje nepasigėrėti jos gamta būtų tikra nuodėmė, todėl verta vykti į Švediją savu automobiliu. „Dalby Söderskog“ nacionalinis parkas įkurtas visai čia pat Malmės ir jis garsėja senoviniais ąžuolų miškais ir turtinga biologine įvairove. O vos už 60 km nuo Karslhamno lauks neeilinė patirtis – „Wanås“ rūmai ir didelis miško parkas, pilnas meno kūrinių. Šis parkas – neįtikėtinas nuotykis, kuriame yra daugiau kaip 70 nuolatinių meno kūrinių ir laikinų parodų. Tarp jų – ir Yoko Ono instaliacija, Miroslačo Balkos ir Marinos Abramovič skulptūros.