Maistui nebetinkami produktai savo kelio sąvartyne nebaigia – virsta elektros ir šilumos energija

Suvytęs obuolys ir bulvė, pajuodusi morka ir bananas, sudžiūvusi duona, produktai su pasibaigusiu galiojimo terminu – tai tik keli pavyzdžiai iš sąrašo, kas dažniausiai namuose virsta maisto atliekomis ir keliauja į šiukšlių dėžę. Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos statistika rodo, kad kiekvienas lietuvis kasmet išmeta apie 60 kg maisto, kuris dar galėtų būti suvartotas.

Skaičiuojama, kad Europos Sąjungoje (ES) kiekvienais metais prarandama arba iššvaistoma apie 87,6 mln. tonų maisto, t. y. apie 20 proc. viso pagaminto maisto. Maisto praradimai susidaro visoje maisto tiekimo grandinėje – nuo pirminės žemės ūkio produkcijos gamybos iki galutinio namų ūkių suvartojimo.

Prekybos tinklo „Maxima“ atstovai sako, kad pastaruoju metu parduotuvėse nurašomų produktų kiekiai mažėja ir tai džiugina – kuo tiksliau pavyksta užsakyti reikiamą prekių kiekį, tuo mažiau lieka produktų, kurie nebetinkami maistui. Iki 2025 m. įmonė siekia sumažinti maisto atliekų kiekį 30 proc., palyginti su 2019 m.

Pagrindinė priežastis, kodėl prekybos tinkle nurašomi maisto produktai – besikeičiantys pirkėjų srautai ir jų poreikiai. Tai ypač išryškėjo pandeminiu laikotarpiu, kai pandemijai suvaldyti įvesti ribojimai paveikė ir pirkėjų srautus parduotuvėse. Juos tapo dar sunkiau prognozuoti ir tai atsispindėjo nurašomo šviežio maisto kiekiuose.

Perdavė 11 tūkst. tonų

Prekybos tinkle vidutiniškai per mėnesį nurašoma apie 1,8 % produkcijos.

„Siekiant mažinti maisto atliekų kiekius, nuosekliai didiname prekių tiekimo ir sandėliavimo procesų efektyvumą, naudojame išmaniąsias sistemas, padedančias tiksliau numatyti ir užsakyti reikiamus produktų kiekius. Pirmiausia siekiame, kad maistas būtų vartojamas tvariai ir nevirstų atliekomis. Deja, bet neparduotas ir „Maisto bankui“ neperduotas maistas, kurio galiojimo terminas pasibaigia, tampa atliekomis, tačiau ir šiuo atveju stengiamės, kad jis grįžtų į žiedinės ekonomikos ciklą ir būtų perdirbtas kaip vertinga žaliava“, – sako Ernesta Dapkienė, „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė.

Augalinės kilmės atliekos ir šalutinių gyvūninių produktų atliekos iš prekybos tinklo parduotuvių surenkamos atskirai. Apie 11 tūkst. tonų nebetinkamų maistui produktų pernai buvo perduota atliekų tvarkytojui „Horeca sprendimai“. Įmonė šiuos produktus perdirba ir išgauna biodujas, iš kurių gaminama elektros ir šilumos energija.

„Tokiu būdu maisto atliekos virsta tvariu atsinaujinančios energijos šaltiniu, kartu mažėja neigiamas poveikis aplinkai ir kovojama su klimato kaita. Tačiau mūsų tikslas – kuo mažesni maisto atliekų kiekiai ir kuo didesnė pridėtinė vertė, todėl nemaža dalis dar tinkamo galiojimo maisto produktų yra atiduodama „Maisto bankui“ ar kitoms labdaros organizacijoms“, – pabrėžia E. Dapkienė.

Atsisakė popierinių dokumentų

Už maisto atliekų surinkimą prekybos tinkle atsakinga įmonė „Horeca sprendimai“. Ji aplanko beveik visas tinklo parduotuves, išskyrus 15-ika – jose nebetinkamas vartoti žmonėms maistas, apie 200 tonų negyvūninės kilmės maisto, atiduodamas Lietuvos ūkininkams.

Kad būtų lengviau įsivaizduoti patį procesą – įmonės „Horeca sprendimai“ specialūs krovininiai automobiliai mažesnėse parduotuvėse apsilanko kartą per savaitę, didesnėse – 2-3 kartus arba ir dar dažniau, kai tik yra poreikis. Aplinkai draugiškų, tvarių sprendimų ieškoma visur, pavyzdžiui, perduodant maisto atliekas nenaudojami popieriniai dokumentai, o formuojami elektroniniai važtaraščiai, taip pat visi lydraščiai suskaitmeninami ir automatiškai pateikiami į Vieningą gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinę sistemą (GPAIS).

 „Skaičiuojama, kad perėjimas nuo popierinių dokumentų prie el. važtaraščių ir automatizuotos GPAIS sistemos pernai leido sutaupyti 3000 darbo valandų arba 375 darbo dienas. Vien per 2021 m. buvo suformuota 60 tūkst. el. važtaraščių. Be to, atsisakydami didelio kiekio popieriaus ne tik palengvinome kasdienį darbuotojų darbą, bet ir ambicingai siekiame užkirsti kelią gausiam medžių kirtimui bei išmetamo CO2 kiekio mažinimui“, – vardija Viačeslav Venskutonis, „Horeca sprendimai“ Pardavimų ir projektų vystymo specialistas.

Planuoja gaminti biometaną

Šiuo metu įmonė iš „Maximos“ parduotuvių nebetinkamus maistui produktus surenka su visomis pakuotėmis. Pirmiausia atskiriamos antrinės žaliavos, tokios kaip stiklas, plastikas, kartonas, mediena – jų paskirtis yra galutinis perdirbimas ir antrinis panaudojimas. Vėliau, po maisto išpakavimo, išrūšiuotos ir apdorotos atliekos keliauja tolesniam perdirbimui, o gamybinės pakuotės, kurios jau nebetinka antriniam perdirbimui ir kurių šiuolaikinės technologijos kol kas negali apdoroti, vežamos deginti – iš jų išgaunama šilumos energija. Tuo metu patys maisto produktai virsta homogenizuota separuota energetine biomase, kuri paverčiama elektros ir šilumos energija.

„Tinkamai perdirbtos maisto atliekos gali virsti ne tik šilumos ir elektros energija, bet ir biometano dujomis, kurios gali pakeisti iškastinį kurą, kadangi biometaną galima naudoti transporto, pramonės ir kituose sektoriuose. Norime pasidžiaugti, kad vis plačiau naudojamas dujinis transportas, kuris leidžia ženkliai sumažinti CO2 emisijas, o ateityje bus galima naudoti ir biometaną. Artimiausiu metu su partneriais planuojame Lietuvoje pastatyti biometano jėgainių, kuriose maisto atliekų žaliava būtų perdirbama į biometaną – dujas, kurios savo charakteristikomis prilygsta gamtinėms dujoms, todėl gali būti naudojamos net ir buitinių vartotojų“ – sako V. Venskutonis.

ELTA