Maisto ir veterinarijos tarnyboje šiemet – dar trys korupcijos atvejai

Mėnesį Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai vadovaujanti Audronė Mikalauskienė sako, kad šiemet tarnyboje nustatyti dar trys korupcijos atvejai, dėl jų šiuo metu vyksta ikiteisminiai tyrimai.

„Tiesiog po paskutinio atvejo, kuris turėjo būti didžiulė pamoka mūsų bendruomenei, deja, taip neatsitiko. Metai praėjo po buvusio vadovo sulaikymo ir turime šiais metais dar tris atvejus“, – interviu BNS sakė vadovo konkursą laimėjusi ir nuo spalio 27-osios jai vadovaujanti  A. Mikalauskienė, iki tol buvusi vadovo pavaduotoja.   

Pasak jos, korupcijos atvejai nustatyti teritoriniuose padaliniuose. Vienas darbuotojas jau atleistas, dar du – nušalinti nuo pareigų.

Nauja tarnybos vadovė 5 metų kadencijai paskirta po to, kai pernai lapkritį Vyriausybė atleido korupcija įtariamą Mantą Staškevičių.

A. Mikalauskienės patikimumas anksčiau jau irgi buvo patikrintas – parlamentarui Remigijui Žemaitaičiui liepą apkaltinus ją naudojantis tarnybine padėtimi vykstant į komandiruotes bei įdarbinant artimus žmones, Žemės ūkio ministerija inicijavo vidinį tyrimą, tačiau, anot A. Mikalauskienės, rugsėjo pradžioje patvirtinta, kad teiginiai buvo melagingi.

Naujoji tarnybos vadovė žada atstatyti įstaigos reputaciją ir panaikinti korupcijos šešėlį. Ji tikisi, kad darbuotojų požiūris keisis ir pasipriešinimas pertvarkai mažės, o korupcijos apraiškų neliks. 

Pasak A. Mikalauskienės, pertvarkius tarnybą jos paslaugos taps greitesnės ir paprasčiau prieinamos, patikrinimų mažės, jie vyks rizikingiausiose vietose. 

– Tarnyboje dirbote daug metų, o jai vadovauti pradėjote gana sunkiu momentu, jums patikėta įgyvendinti pertvarką – Žemės ūkio ministerijos teigimu, išmontuoti dešimtmečius veikusią neskaidrią ir tolerantišką korupcijai struktūrą. Ar sutinkate, kad korupcija yra didžiausia tarnybos problema?

– Turbūt nesutikti negalėčiau, nes tarnyba savo istorijoje patyrė tris korupcijos skandalus. Tai reiškia, kad institucija veikia, korupcijos skandalas, institucija vėl veikia ir vėl korupcijos skandalas, ir vėl veikia, ir vėl korupcijos skandalas. Tai buvo lūžis, su kuriuo nesutikti nei aš, nei bendruomenė ar bet kas kitas negalėtų.

– Koks, jūsų žiniomis, gali būti korupcijos mastas tarnyboje?

– Labai sunku būtų pasakyti ir identifikuot, koks jis yra. Tiesiog po paskutinio atvejo, kuris turėjo būti didžiulė pamoka mūsų bendruomenei, deja, taip neatsitiko. Metai praėjo po buvusio vadovo sulaikymo ir turime šiais metais dar tris atvejus.

– Tarnyboje, tarp darbuotojų?

– Taip. Nežinau, kaip tai įvardinti, ar drąsa, ar kvailumu.

– O kaip baigėsi su tais atvejais?

– Jie dar nesibaigė, dar vyksta tyrimai. 

– Ar tie darbuotojai buvo nušalinti nuo pareigų?

–  Vienas yra atleistas, kiti du yra nušalinti.

–  Ar galite detalizuoti, kas įvyko, kaip pasireiškė tie korupcijos atvejai?

– Ir vienu, ir kitu atveju vyksta ikiteisminiai tyrimai, kiek aš žinau, dar nėra oficialu, bet yra kyšiai, pinigai. 

– O kur tie atvejai nustatyti, kuriuose miestuose?

– Kadangi neužbaigti dar tyrimai, negaliu pasakyti, bet teritoriniuose departamentuose. 

–  O kas įvyko, kaip sužinojote, kad yra tokių atvejų?

–  Glaudžiai bendradarbiaujame su STT, nuo pat pirmos dienos. Po Staškevičiaus sulaikymo mano pirmas vizitas buvo į STT, kur vykau tam, kad jie su mumis kiek įmanoma glaudžiau bendradarbiautų, ir mes su jais. 

– Esate minėjusi, kad įgyvendinant pertvarką nė vienas darbuotojas nebus atleistas, keičiamos nebent jų pareigybės. O kaip ketinate pakeisti jų požiūrį, kad nebūtų motyvacijos kyšiams ar kitokiems korupcijos atvejams?

– Mes įdiegėme labai daug antikorupcinių priemonių, šviečiame darbuotojus, aiškiname, kas yra ta pati dovana, kyšis, kaip atsisakyti, kam pranešti. Šitie metai labai aktyvūs šiuo klausimu, turime specialų skyrių, kuris atsakingas už korupcijos prevenciją. Manau, darbuotojus pasiekia labai daug informacijos, bet, aišku, ją reikia mokėti pritaikyti ir gyvenime. 

– Yra nemažai darbuotojų, kurie tarnyboje ir toje sistemoje dirba ne vieną dešimtmetį. Ar tikrai taip lengva pasakyti, kad negalima taip daryti, ir tai pasikeis?

– Pasakyti yra lengva, bet turi žmogus pakeisti savo mąstymą ir, aišku, suprasti ir žinoti, kas tai yra. Aš ir pati įsivaizdavau, kas tai yra korupcija, suvokiu tai kaip pinigų paėmimą, bet korupcija nėra tik pinigų paėmimas, yra daug kitų aplinkybių, netgi ir kažkokių informacinių leidinių priėmimas ar knygų iš vienos ar kitos įmonės, tai irgi yra tarsi dovana, papirkimas.

Dabar pas mus yra nulinė dovanų politika, visas dovanas, kokias gaunam, ar tarptautinio protokolo metu, ar kažkas palieka, kur negali grąžinti iš karto, nes darbuotojams aiškinama, kad turi grąžinti iš karto, tai yra pristatoma mūsų Vidaus tyrimų skyriuje, ten atliekamas vertinimas. 

– Esate minėjusi, kad tarnyboje šiuo metu yra apie 150 laisvų etatų. Lietuvos veterinarijos gydytojų asociacija skelbė, kad apie 30 proc. darbuotojų neplanuoja grįžti į darbą. Ar nesibaiminate, kad gali būti iššūkis pritraukti darbuotojų, kurių ir taip trūksta?

– Laisvų etatų skaičius visada buvo maždaug toks, nes atlyginimai yra nepatrauklūs ir tų žmonių nepritraukdavom. Bet nesu įsitikinusi, kad mums trūksta tų 150 darbuotojų, nes mums reikia susitvarkyti savo procesuose, efektyvintis savo veikloje ir darbus padaryti su mažesne grupe žmonių. Kas liečia 30 procentų, tai yra gandai, kol kas niekas tų skaičių nežino, mes juos žinosime vasario 15 dieną.

Taip, šiandien įteikiami atleidimo lapeliai arba informaciniai pranešimai apie pasikeitusias jų funkcijas. Tikėtina, kad dalis žmonių nepriims pokyčių ir pasinaudos galimybe pasiimti išeitines kompensacijas ir palikti tarnybą, bet reikia įvertinti, kad darbuotojų amžiaus vidurkis yra didelis, apie 55 metai, o kai kuriuose sektoriuose, kaip skerdyklų priežiūra – netgi 65 metai. Daug žmonų yra netoli pensinio amžiaus, tai tikėtina, kad jie tiesiog nepriims pokyčių, pasinaudos galimybe pasiimti išeitinę kompensaciją ir išeiti. 

Bet ta kaita visiškai normalu. Tarnyboje nebuvo didelės kaitos niekada, tai bus galimybė atsinaujinti. 

– O kaip pritraukti naujų žmonių, jeigu, kaip pati sakote, atlyginimai nekonkurencingi. Kaip išvengti tos problemos, kad nebus kam dirbti?

– Aš nemanau, kad nebus kam dirbti. Pirmiausia mums reikia persižiūrėti savo veiklą, procesus ir tokiu būdu nepriimant  daugiau darbuotojų atlikti tuos pačius darbus ir mes tada turėtume tą patį darbo užmokesčio fondą, galėsime pasididinti atlyginimus. Mes tą ir darome. Per šiuo metus darbuotojams atlyginimus kėlėme du kartus.

– O dar yra planų? Gal nuo kitų metų irgi algos didės?

– Dabar negaliu pasakyti, nes vasario mėnesį žinosime, koks bus darbo užmokesčio fondas. Nežinau, kiek turėsime išmokėti išeitinių kompensacijų. Esminis dalykas, kai susimažiname teritorinių padalinių su 33 vadovaujančiais asmenimis, tai reiškia, kad darbo užmokesčio fondą galėsime panaudoti ir skirti eiliniams darbuotojams.

– Darbuotojai, mano žiniomis, kol kas gavę tik oficialius atleidimų lapelius, tačiau dėl būsimų naujų pareigų kol kas – nežinia. Kada ketinate juos informuoti, ar gali būti, kad kai kuriems teks keisti kvalifikaciją?

– Darbuotojai dirba ne pirmą dieną, jie dirba ilgą laiką institucijoje ir tas funkcijas, kurias institucija vykdo, jie puikiai žino. Kas liečia įspėjimo lapelius, kuriuos gavo, jie gaus siūlymus. Mūsų planas buvo, kad vienu metu ir informacija apie atleidimą, ir siūlymus tuo pačiu įteikti, bet mūsų Personalo skyrius yra toks, koks yra, ir nesuspėjame to padaryti.

Bet visiems darbuotojams ne kartą buvo pasakyta, kad jie visi gaus siūlymus ir pirmiausia buvo prašymas departamentų, skyrių vadovams pasikalbėti su žmonėmis ir atliepti jų poreikį, kur norėtų dirbti, ar labiau kontrolės, ar paslaugų srityje. Tai ir yra išpildyta 90 proc., tik vienas kitas gaus kažkokį siūlymą, kuris gal bus ne nepriimtinas, bet naujas.

– Ar kalbate apie pertvarką su tarnybos darbuotojais? Ar didelį pasipriešinimą jaučiate?

– Kalbame, nežinau, ar pakankamai, gal čia ir mano komunikacijos klaida, gal ne tiek pakankamai ir taip aiškiai, bet stengiuosi tą daryti. Vykome į departamentus, arčiau žmonių, visoje Lietuvoje su komanda ir pristatėme, kaip keisis struktūra, kaip ji veiks. Centriniuose padaliniuose susitinku individualiai, jei yra kažkam klausimų. Matau, kad galbūt nepakankamai viskas aišku žmonėms, bet tuo pačiu matau, kad yra ir nenorinčių išgirsti, jie tarsi blokuoja tą informaciją. Ir kai paklausiu, o kas neaišku, kas jus neramina? Viskas neaišku. O kas konkrečiai? Tokių klausimų lyg ir nėra. Tai čia gal daugiau požiūris į pokytį, atsiritanti pasipriešinimo banga.

Dėl to, kad sistema visada buvo uždara, bendruomenė labai homogeniška, 85 proc. veterinarijos gydytojų, baigę vieną Alma Mater, niekada tokių pokyčių nebuvo tarnyboje, o mano tikslas – įsileisti daugiau kitos specializacijos žmonių, ne tik veterinarijos gydytojų, nes manau, kad tie kiti žmonės gali atnešti naujoves ir pokyčius.   

– Bet kaip pritraukti tų naujų žmonių? Ką jiems galite pasiūlyti?

– Pirmiausia turi pasikeisti opinija apie instituciją, turime patys atstatyti reputaciją ir padaryti instituciją patrauklią. Kitas momentas, svarbu bendradarbiauti su aukštosiomis mokyklomis, ką mes ir darome. (...) Ir, aišku, darbo užmokestis labai svarbu naujiems specialistams. Matau galimybę galbūt pirmiausia prisitraukti studentų praktikai ir tada tie žmonės norės pasilikti, jei matys, kad institucijoje įdomu. 

– Įgyvendinant pertvarką numatoma stambinti departamentus. Kaip užtikrinsite, kad paslaugų kokybė ir prieinamumas dėl to nenukentėtų? Yra nuogąstavimų, kad patikrinimai ar paslaugos dar labiau pailgės. 

– Tikslas yra, kad paslaugų kokybė būtų geresnė, jos būtų suteikiamos greičiau, paprasčiau, bet tam reikalingas laikas, reikia peržiūrėti procesus, ką ir esame pradėję. Dabar peržiūrime prioritetinius procesus, kurie reikalauja daugiausiai žmogiškųjų resursų. Norime juos optimizuoti, supaprastinti, nes esame pradėję praktines sesijas, matome, kokie procesai pas mus sudėtingi, kaip patys susikuriame daug darbo vieni kitiems ir lyg ir nėra daug iš to pridėtinės vertės.

Tai tikslas yra susitvarkyti, persižiūrėti procesus ir tikiu, kai tai padarysime, paslaugų kokybė gerės, kad fiziniai asmenys ar juridiniai, kurie nori pradėti verslą, kai kurias paslaugas gautų 24 valandas septynias dienas per savaitę, kai kurias daug greičiau, pavyzdžiui, siuntų sertifikavimą gal pavyktų per vieną dieną išduoti dokumentus. Dabar tai užtrunka tris dienas. 

– O kaip su kontrole, patikrinimais, kai tenka vykti į vietą, ar sumažinus padalinių skaičių, nepasunkės šis darbas?

– Fizinės vietos darbuotojų nesikeičia, išliks visos. Net ir buvusiuose skyriuose, ar tai Kaišiadorys, ar Šilutė, ar Šilalė. Ten fizinės vietos visur išliks, kaip ir šiandien. Keičiasi tik pavadinimas, kad jis bus ne Šilalės skyriaus darbuotojas, o, pavyzdžiui, Klaipėdos teritorinio padalinio. Mes tokią praktiką jau turime, kai iš vieno teritorinio padalinio važiuoja į kitą teritoriją tikrinti. Tai čia yra dėl tos pačios korupcijos ta priemonė. 

–  O kas realiai keisis tada, jeigu sakote, kad keičiasi tik pavadinimas?

– Stambėja teritoriniai vienetai, jie šiek tiek vienodėja, nes buvo didelis skirtumas – vieni buvo mažiukai ir veikė mažoje teritorijoje, kaip Marijampolė, Telšiai, o Kaunas ir Vilnius buvo stambūs. Tai šiandien jie visi yra tokio dydžio, kaip Kaunas ir Vilnius, kurie ir veikia tokiu pačiu principu. Tai ir krūvio suvienodinimas, ir galimybė turėti daugiau įvairios specializacijos specialistų toje sujungtoje teritorijoje. 

Visiškai atskiriamos dvi kontrolės ir paslaugų funkcijos. Iki šiol departamentas išduodavo veiklai leidimą, tada įvertindavo subjekto riziką, planuodavo kontrolę ir jei būdavo pažeidimų, taikydavo sankcijas. O dabar nuo vasario leidimus išduos vienas skyrius, rizikos vertinimą, planavimą, kontrolę taikys ir sankcijas atliks centriniai padaliniai. Kad nebūtų viskas vienose rankose.

– Esate minėjusi, kad tarnyba atsisakys dalies perteklinių funkcijų, perleis jas privačiam verslui arba kitoms institucijoms. Kurių funkcijų galėtų būti atsisakyta?

– Šiuo metu dėliojamės naujų struktūrinių padalinių nuostatus ir darome sąrašą funkcijų, kurios galėtų būti atiduotos privačiam verslui arba kitoms institucijoms. Dabar negalėčiau tiksliai įvardinti, bet yra toks sąrašas, kaip, pavyzdžiui, ūkinių gyvūnų registravimas galėtų būti atiduotas privačiam verslui, veterinarijos gydytojams, kai kurių sertifikatų rašymas.

Vyksta derybos dėl gyvulių skerdenų klasifikavimo ir ženklinimo kontrolės, pieno supirkimo atnaujinimo, ūkinių gyvūnų ženklinimo pažymėjimo išdavimų, veterinarinių vaistų geros gamybos praktikos patikrinimų. 

– Ar planuojama keisti veterinarinių tarnybos punktų pasienyje skaičių?

– Labai daug kas nesikeičia, jie tiesiog apjungiami teritoriškai iš vietoj dešimties pasienio postų vedėjų lieka trys, kurie koordinuoja darbą pagal regioną. 

– Jūsų manymu, kiek reikia laiko, kad reforma būtų įgyvendinta ir būtų jaučiamas realus pokytis?

– Neturiu tokios patirties, kiek tai galėtų užtrukti. Norėtųsi, kad viskas įvyktų vasario 15 dieną, bet tikrai taip neatsitiks, nes reikalinga skaitmenizuoti mūsų kai kuriuos procesus, bet nesinori skaitmenizuoti jų tokių chaotiškų, dėl to reikia juos peržiūrėti. Tarnyba vykdo virš 100 funkcijų, tai tų procesų yra daug ir įvairių. Vien įvairių leidimų išduodam apie 50, tai reiškia, kad kiekvienas tas leidimas šiandien turi atskirą procesą, tikrai galima juos peržiūrėjus suskirstyti į kokias tris grupes ir optimizuotis. Tai gal kokių dvejų metų laikotarpyje ir realizuotųsi pilnai. 

– Kokių pokyčių realiai galėtų pajusti verslas pertvarkius tarnybą?

– Kas liečia kontrolę, matymas yra kuo efektyviau išnaudoti turimus išteklius. Kuriame rizikos vertinimo modelį, kurio pagrindinis tikslas, kad visi ištekliai būtų sufokusuoti į rizikingiausias vietas. Tai reiškia, kad patikrinimų turėtų mažėti, ir administracinė našta subjektams turėtų mažėti. Nes norime fokusuotis į tuos subjektus, kurie kelia didžiausią riziką. 

Kas liečia paslaugas, norime, kad paslaugos taptų kokybiškesnės, greitesnės ir paprasčiau prieinamos. Be viso to, taip pat tikslas yra, kad verslas suprastų teisės aktų reikalavimus ir juos galėtų įgyvendinti tinkamai. Labai svarbu mūsų konsultacijos tiek pradedant verslą, tiek jį vykdant.

– Akivaizdu, kad vienas svarbiausių jūsų kadencijos uždavinių bus reformos įgyvendinimas. Ar esate užsibrėžusi daugiau tikslų, ką norėtumėte pasiekti? 

– Be reformos, labai svarbu yra darbuotojų ugdymas. Stebiu, kad kai kurios kompetencijos yra sukoncentruotos viename žmoguje ar keliuose, kurių paskui niekas negali pakeisti. Mano tikslas yra ugdyti darbuotojus ir tą esu pradėjusi, norisi, kad kultūra pasikeistų, kad būtų nuolatinio tobulėjimo kultūra institucijoje, kad būtų kuo daugiau kompetentingų žmonių.

Kuo stipresni, kompetentingesni specialistai, tuo sprendimai yra greitesni, teisingesni ir tokiu būdu įstaigos patikimumas visuomenės akimis yra didesnis. Ir tikslas yra toks, kad institucija taptų patikima, atsakinga ir efektyvi.

Iki šiol institucijoje mes mokėmės vieni iš kitų. Jie mes vieni esam išmokę kažką su klaidomis daryti, tai perduodam ir jaunam specialistui tokias pat žinias. Mano tikslas pasikviesti ir išorinius ekspertus specializuotose srityse, ir tarptautinius ekspertus iš įvairių sričių.

– Seimas šiemet įteisino naują vyriausiojo veterinaro pareigybę. Šį pareigūną skirsite jūs? Ar jau pasirinkote, kas užims pareigas?

–  Yra paskirtas labai kompetentingas žmogus, nes tai labai svarbi sritis, užkrečiamųjų ligų kontrolės atstovavimas tarptautinėse organizacijose. Tai Vaidotas Kiudulas, jis buvęs mūsų darbuotojas, bus didžiulė pagalba ir man. 

–  Be vadovavimo tarnybai jūs šiuo metu ir studijuojate. Ar galite pasidalinti, ką studijuojate ir kaip pavyksta studijas derinti su darbu?

–  Pažiūrėjus atgal, aš studijuoju visą laiką. Esu smalsus žmogus, daug ko nežinau. Studijos, kuriose dabar esu, jos buvo planuotos, nebuvo galbūt planuota kandidatuoti dar tada į šitą poziciją. Studijuoju ISM vadovų magistrantūrą, nes žinau, kad stokoju ir vadovo kompetencijų, tomis studijomis labai džiaugiuosi. Kitos studijos, kurios iš anksčiau planuotos – doktorantūros studijos Vytauto Didžiojo universitete, mano tema susijusi su maisto produktais, kurie bus parduodami po „geriausias iki...“

Kol kas studijas ISM pavyksta suderinti, esu tris kartus praleidusi, nes gyvenu Šiauliuose, važinėju į darbą į Vilnių.

– Dėkoju už pokalbį. 

***********************************

A. Mikalauskienė Maisto ir veterinarijos tarnyboje dirba nuo 2006 metų. Iki 2011 metų ji dirbo maisto produktų inspektore Šiaulių departamente, iki 2019-ųjų Šiauliuose dirbo tarnybos viršininko pavaduotoja, 2019-2021 metais dirbo  tarnybos Veterinarijos sanitarijos skyriaus vedėja, vėliau metus buvo tarnybos vadovo pavaduotoja, o nuopraėjusių metų lapkričio ji buvo paskirta laikinąja įstaigos vadove.