Maisto atliekų rūšiavimas: kodėl tai svarbu ir kaip tai daryti teisingai?

Maisto atliekos – viena iš didžiausių šiandienos ekologinių problemų, su kuria susiduria tiek mūsų šalis, tiek visas pasaulis. Kiekvienais metais milijonai tonų maisto produktų patenka į sąvartynus, tačiau didelė dalis maisto atliekų galėtų būti panaudotos dar kartą, jei tik būtų tinkamai rūšiuojamos

Lietuvoje taip pat labai siekiama mažinti maisto atliekų kiekį ir skatinti jų perdirbimą, todėl svarbu žinoti, kaip rūšiuoti šias atliekas teisingai ir kodėl tai naudinga.

Kodėl svarbu rūšiuoti maisto atliekas?

Maisto atliekos sudaro didelę dalį visų į sąvartynus patenkančių atliekų. Taip ne tik švaistomi ištekliai, bet ir daromas didelis neigiamas poveikis aplinkai. Apdorojus maisto atliekas jos pūdomos, o šio proceso metu išgaunamas biometanas – gamtinių dujų analogas, naudojamas energijos gamybai ir net transportui. O likusi supūdyta masė paverčiama derlingu aukštos kokybės kompostu.

Kai maisto atliekos patenka į bendrą  komunalinių atliekų konteinerį, jos užteršia perdirbimui ir pakartotiniam naudojimui tinkamas antrines žaliavas. Pavyzdžiui, maisto atliekomis suteptas popierius ar plastikai mažiau ar išvis nebetinkami perdirbimui.

Dar viena maisto atliekų rūšiavimo nauda – ekologinė. Jei maisto atliekos patektų į sąvartyną, pūdamos į atmosferą išskirtų didžiulius kiekius metano. O metano dujos sparčiai didina planetos šiltnamio efektą, dėl kurio vyksta klimato kaita – kyla vidutinė temperatūra, atsiranda ekstremalūs klimato reiškiniai, pavyzdžiui, karščio bangos, gausūs krituliai ir potvyniai.

Geroji praktika rūšiuojant maisto atliekas

Ką galima mesti į maisto atliekų konteinerį?

Maisto likučius: vaisius, daržoves, duoną, mėsą, žuvį, kiaušinius.

Maisto žieves, kiautus, sėklas: obuolių žieveles, bananų žieveles, morkų ir bulvių lupenas, riešutų lukštus ir kt.

Atsiradusias maisto atliekas: ruošiant maistą atsiradusias atliekas, pavyzdžiui, kaulus, kaulų likučius, supuvusius ar pernokusius vaisius ir daržoves.

Kavos tirščius, arbatos maišelius, arbatžoles, popierių (nepadengtą plastiku, nešvarų, išteptą maistu), popierinius rankšluosčius, popierinius kavos filtrus, skintas gėles, vazoninius augalus (be vazonų), plunksnas (nedideliais kiekiais), plaukus (nedideliais kiekiais), išpakuotus maisto papildus.

Ko nereikėtų mesti į maisto atliekų konteinerį?

Neorganinių daiktų, pavyzdžiui, plastiko, metalo, stiklo ir popieriaus.

Didelių maisto pakuočių likučių, pavyzdžiui, plastikinių maišelių, aliuminio folijos.

Aliejaus ar riebalų, kurie gali būti kenksmingi aplinkai.

Gumos, apdorotos medienos, higienos priemonių, smulkių gyvūnų išmatų ir kraiko, odos gaminių atliekų, dulkių siurblio maišelių ir jų turinio, tekstilės, nuorūkų, vaistų.

Kaip tinkamai supakuoti maisto atliekas?

Maisto atliekas rekomenduojama dėti į kompostuojamus maišelius, bet nėra draudžiama dėti į vienkartinius plastikinius maišelius.

Alternatyva – kompostavimas

Jei turite sodą, kompostavimas – puiki alternatyva maisto atliekų panaudojimui. Taip sukuriate vertingų trąšų savo augalams ir mažinate į sąvartynus patenkančių atliekų kiekį.

Buitiniam kompostavimui naudokite tinkamas atliekas: vaisius, daržoves, kiaušinių lukštus, arbatos pakelius, kavos, arbatos tirščius, medienos kuro pelenus, anglis, kartoną, kitus popieriaus gaminius (išskyrus popieriaus gaminius, padengtus ne biologiškai skaidžia dengiamąja medžiaga), iš popieriaus ir kartono pagamintus kiaušinių dėklus, naminių graužikų (žiurkėnų, jūrų kiaulyčių) natūralius pakratus, augalų lapus, nupjautą žolę, jaunas piktžoles (be subrendusių sėklų), seną vazonų žemę, ūkinių gyvūnų (pavyzdžiui, vištų, triušių, karvių, arklių) mėšlą, smulkias šakas, senus šiaudus, šieną, velėną.

Buitiniam kompostavimui nenaudokite netinkamų atliekų: mėsos, žuvies, riebalų, kaulų, pieno produktų, plastikinių, sintetinių atliekų, augalų ligomis užkrėstų augalų, šunų, kačių ekskrementų, piktžolių, turinčių subrendusių sėklų, skerdienos atliekų, sauskelnių, laikraščių, žurnalų, kritusių gyvūnų, fekalijų, nuotekų valymo dumblo.

Kodėl verta rūšiuoti maisto atliekas?

Nauda aplinkai: tinkamas maisto atliekų rūšiavimas mažina atliekų kiekį sąvartynuose ir padeda kovoti su klimato kaita.

Ekonominė nauda: maisto atliekos gali būti perdirbamos ir panaudotos kitoms reikmėms, pavyzdžiui, gaminant biodujas, kurios gali būti naudojamos energijos gamybai.

Teigiamas poveikis bendruomenei: atsakingas maisto atliekų rūšiavimas skatina aplinkosaugos kultūrą ir didina žmonių atsakomybę už savo kasdienius veiksmus.

Maisto atliekų konteineriai ir vietinė rinkliava:

Norime pabrėžti, kad individualius konteinerius turintys Zarasų miesto, Dusetų, Dusetų vs. ir Užtiltės gyventojai bei daugiabučių gyventojai moka vietinę rinkliavą už komunalines atliekas, kuri apima ne tik mišrių atliekų, bet ir maisto atliekų surinkimą atskirai. Tai reiškia, kad gyventojai, sumokėję už šias paslaugas, jau padengia ir maisto atliekų rūšiavimo išlaidas. Todėl Zarasų rajono savivaldybės administracija nori paskatinti gyventojus rūšiuoti maisto atliekas į jiems skirtus konteinerius, kad šios atliekos galėtų būti perdirbamos ir nepasiektų sąvartynų.

Ką tai reiškia jums?

Tinkamai rūšiuojant maisto atliekas, mišrių komunalinių atliekų kiekis žymiai sumažėja. Kai maisto atliekos atskiriamos nuo mišraus atliekų srauto, šių atliekų sumažėja, o tai reiškia, kad konteineriai bus išstumti rečiau. Tai ne tik padeda aplinkai, bet ir gali smarkiai sumažinti išlaidas už papildomus konteinerių pakėlimus. Taigi rūšiuodami maisto atliekas jūs ne tik saugote gamtą, bet ir galite sutaupyti už atliekų išvežimo paslaugas.

Savivaldybė, savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo administratorius ir atliekų tvarkymo įmonė nuolat dirba tam, kad gyventojai turėtų tinkamas sąlygas rūšiuoti maisto atliekas.

Išvados

Maisto atliekų rūšiavimas – tai ne tik įstatymų laikymasis, bet ir atsakingas požiūris į aplinką. Kiekvienas iš mūsų gali prisidėti prie šios problemos sprendimo mažindami maisto atliekų kiekį ir tinkamai jas rūšiuodami. Atsakingas požiūris į aplinką ir atliekų rūšiavimą leis sukurti švaresnę ir tvaresnę ateitį mūsų vaikams ir anūkams.