Maistas nusipelnė būti suvalgytas

Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, maisto švaistymo problemai skiriamas itin didelis dėmesys. Maisto išauginimui, atgabenimui ir gaminimui panaudojama labai daug aplinkos išteklių. Jo įsigijimui išleidžiama nemaža dalis pinigų, o paradoksaliausia tai, kad trečdalis maisto tiesiog išmetamas į šiukšlių maišą su kitomis atliekomis ir iškeliauja į bendrą mišriųjų atliekų konteinerį. Tokios nerūšiuojamos, biologinės maisto medžiagos, sąvartynų aplinkoje tampa šiltnamio efektą sukuriančių metano dujų šaltiniu, teršia dirvožemį, gruntą ir vandenį.

Lietuvos vartotojų institutas 2020 m. lapkričio pabaigoje organizavo nuotolinę tarptautinę konferenciją „Apie maisto atliekas namų ūkiuose rimtai“. Konferencijoje savo įžvalgomis dalinosi Lietuvos vartotojų instituto prezidentė Zita Čeponytė, kuruojanti tarptautinę iniciatyvą „Linkėjimai, maistas“, maistą ir efektyviausias informavimo kampanijos veiklas, Nyderlandų Wageningeno universiteto docentė Erica van Herpen, gamtinių išteklių instituto (Luke) Suomijos mokslininkė Inkeri Riipi, Anne Lerche speciali patarėja Danijos aplinkos ir maisto ministerijoje ir kitų šalių atstovės.

Konferencijos pranešėjus vienijo panašus požiūris į tvarų maisto vartojimą, maisto švaistymo prevencijos svarbą ne tik kiekvienos šalies, bet ir Europos mastu. Dalintasi įvairiais patarimais kaip ilgiau išsaugoti jau įsigytus maisto produktus, kaip svarbu susidaryti pirkinių sąrašus, išvengiant nereikalingo maisto produktų prisipirkimo.

Po konferencijos LVI prezidentės paklausus, kodėl Lietuvoje, kurioje atlyginimų rodiklis nėra aukštas, maisto atliekos yra gan didelė bendrųjų atliekų sudedamoji dalis, Zita Čeponytė nurodė, kad didžioji dalis žmonių taip daro iš nežinojimo: „Galėčiau kalbėti tik apie namų ūkius, kurie generuoja daugiausia atliekų maisto grandinėje. Pagrindinė priežastis – nežinojimas, kokius atliekų kiekius generuoja namų ūkiai ir neįsivaizdavimas, kad jie gali asmeniškai prisidėti prie jų sumažinimo“.

Dalis maisto produktų išmetami dėl perteklinio pasiūlos kiekio, skatinančio pernelyg didelį vartojimą, papuolant į komercinius spąstus – kai įvairiomis akcijomis (perki tris – moki už du) įsigyjame produktų ar gaminių, kurių tiesiog nespėjame suvartoti ir išmetame. Maisto švaistymas aktualus kiekvienam, nes švaistome ne tik maistą – mes iššvaistome milžiniškas pinigų sumas, tuo pačiu kenkdami aplinkai ir netausodami gamtos resursų. Daryti tyrimai neatskleidė, Kad Lietuvoje išmetamo maisto krepšelis labai skiriasi nuo kitų Europos šalių. Pasak LVI prezidentės: „Daugiausia yra išmetama vaisių ir daržovių, grūdų ir jų produktų, šiek tiek mažiau – mėsos bei žuvies. Tyrimai neatskleidė kokių nors ypatingų išmetamo maisto krepšelio sudėtinių dalių. Tas krepšelis labai panašus į kitų ES šalių namų ūkių išmetamo maisto krepšelį“.

Konferencijoje pabrėžta ir visuomenės švietimo būtinybė, mažinant maisto švaistymą – juk didžioji dalis žmonių nemato jokio skirtumo tarp užrašų ant pakuočių „Geriausias naudoti iki...“ ir „Tinkamas naudoti iki...“. Užrašas „Geriausias iki...“ paprastai pateikiamas ant negreitai gendančių maisto produktų pakuočių, pavyzdžiui, kruopų, miltų, makaronų, taip pat duonos gaminių, konservuotų, džiovintų maisto produktų ir t. t. Daugelis šių maisto produktų pasibaigus šalia užrašo „Geriausias iki...“ nurodytam terminui dar yra saugūs vartoti, tačiau jų kokybė jau gali būti pablogėjusi, pavyzdžiui, susilpnėjęs aromatas, pakitusi spalva, bet vartojimui tebėra tinkamas. Daugelį maisto produktų, kurių nespėjame panaudoti ar suvalgyti pagamintų patiekalų, tiesiog galima užšaldyti. Tokiu būdu jie nepraranda savo maistinių vertybių.

Pasak Lietuvos vartotojų instituto prezidentės Z. Čeponytės, kitų šalių patirtis rodo, kad visuomenės elgesio keitimas yra ilgas procesas, todėl reikia ne tik straipsnių, programėlių, bet ir labai inovatyvių veiklų, kurios padėtų suprasti ir ugdytų visuomenės įpročius maisto švaistymo prevencijos srityje. Efektyviausios priemonės – racionalus pirkinių planavimas, tinkamas maisto saugojimas, atitinkami porcijų dydžiai. LVI prezidentė pasidalino patirtimi, kaip jos šeimoje planuojami pirkiniai: „ Šiuo metu esame 4 asmenų šeima. Planuoti pirkinius mums nėra paprasta. Susidarome meniu savaitei, nuo pirmadienio iki sekmadienio. Į planavimą įtraukiu visus šeimos narius. Pirmiausia - meniu, vėliau - jau turimų produktų peržiūra ir meniu koregavimas. Į parduotuvę vykstame su sąrašu, kuris yra gerai apgalvotas. Beveik visada su manimi į parduotuvę vyksta vienas iš vaikų paauglių. Taip jie išmoksta ne tik pasirinkti produktus, skaityti etiketes, bet ir neprisipirkti nereikalingo maisto.“

Taigi pasitikdami naujuosius metus, pasistenkime būti racionalūs, pakeiskime spontaniškus apsipirkimo įpročius į suplanuotus, pasistenkime, kad maistas, esantis mūsų namuose, būtų suvartojamas, o neišmetamas į atliekų konteinerius. Taip ne tik tapsime turtingesni, sveikesni, bet prisidėsime ir prie aplinkos taršos mažinimo.