Magiška Širvintų galia

Jau kurį laiką, konkrečiau kalbant, jau šeštus metus, niekaip neapleidžia jausmas, kad daugelį mūsų rajono gyventojų apėmusi masinė psichozė arba tiksliau gal tiktų – isterija. Vienas masinės isterijos ženklų suburtas žmonių, manančių esančiais kritinio mąstymo atstovais, judėjimas, kuris iki šiol aiškiai taip ir neįvardino, kas jie tokie ir kam jie čia, bet užtat labai garsiai ir ryškiai įvardina savo priešus.

Matyt, todėl tame dirbtinai vieno žmogaus ir tik vienam tam žmogui naudingame judėjime galime aptikti inteligentiškų žmonių. Neapsigaukite, mielieji mano skaitytojai. Aš jokiu būdu nekalbu apie pasiturinčius, gražiai apsirėdžiusius bei vairuojančius brangesnius nei vidutinės klasės automobilius. Inteligentu Lietuvos žodyne vadinamas mokytas, išsilavinęs žmogus, šviesuolis; asmuo, gebantis dirbti protinį, kūrybinį darbą. Tokių šiame judėjime nėra gausu, todėl, matyt, ir trūkstamų seniūnų vis dar nerandama, bet visgi didelei mano asmeninei nuostabai jų yra.

Dar savo jaunystės laikais domėjausi Hitlerio epocha. Negalėjau suprasti, kaip jis vienas, ir nepasakyčiau, kad aukštu intelektu pasižymėjęs žmogus, galėjo sukelti tokio masto masinę psichozę. Šis reiškinys buvo ir išliko nepaaiškinamu fenomenu. Vokietijoje atsitiko taip, kad turinčiam savo nuomonę neliko vietos. Visi turėjo paklusti vienai nuomonei, siekti vieno nurodyto tikslo ir beatodairiškai paklusti vieno „dievo vaiko“ įsakymams. Nepaklusę net savi buvo baudžiami be gailesčio taip įvarant baimę. Ar jums neprimena nieko? Man primena mūsų rajoną. Tik pasikeitus valdžiai, visų pirma buvo sukeliama visuotinė baimė, be skrupulų atleidžiami žmonės, savo spaudoje juodinami, šmeižiami, menkinami kitaip pasisakantieji, nepaklusę, nepalenkti ir neįbauginti. Vienintelio įrankio – galimybės žudyti – neturi, bet giliai įsitikinusi, jei tik turėtų, būtų net nesuabejojusi pasinaudoti.

Stebint praėjusią savaitę Baltarusijoje vykusį rinkiminį procesą, apėmė toks de žavu jausmas. Ar jums nieko neprimena opozicionierių apvardžiavimas įvairiais nepagarbiais epitetais? Man kažkodėl į atmintį iškilo surengtas mūsų rajono ąžuolo gynėjų „protestas“, kaip po šio protesto jie buvo aprašyti. Buvo gėda skaityti, kad gyvenu šiuo laiku šios valdžios vadovavimo metu. Tokių apvardžiavimo, kaltinimo ir oponentų nepagarbaus menkinimo pavyzdžių kiekvienas jūsų taip pat gali įvardinti. Tik daugelis pasirinko tylaus nepritarimo arba prisitaikymo kelią. Nes taip paprasčiau, taip patogiau, taip saugiau. Stebėdami, ką iš rajono garbingų žmonių padarė atėjusi valdyti carienė, kiekvienas pagalvojo, ar jis pajėgs atlaikyti neteisingos kritikos, kaltinimų laviną, ar jam pakaks drąsos ir pagaliau ar jis galės išlaikyti šeimą, jei neteks darbo. Net iš tų, kurie nusprendė būti drąsesni, pusės jau juntamas nusivylimas, blėstantis entuziazmas. Matyt, mūsų rajonui reikia kaip Vokietijai patirti didžiulę gėda tam, kad atsipeikėtų, suvoktų, kad švari politika yra naudingesnė visiems, o purvina – pritraukia tik savanaudžius niekšelius, kuriems jūsų ateitis nė motais, atstumdama šviesiuosius protus.

Visi kaip išprotėję puola į blyksinčius ir pagal muziką šokančius fontanus, trinasi ant madingų suoliukų, pasiduoda masinei išvaizdos puoselėjimo apgaulei ir nepastebi detalių – prastėjančių sveikatos paslaugų, švietimo kokybės, neatsirandančių taip žadėtų darbo vietų, vis trūkstamų vietų darželiuose, „užsmaugtų“ aktyvių, bet nepaklusnių, nevyriausybininkų. Neliko kritikos, o ką tai reiškia. Neliko tų, kurie pastebi ir pasako mąstančiam, kas yra negerai ir kur turime tobulėti. Kam mums tobulėti, jei ir taip viskas tobula, viskas „išpudruota ir pakvepinta“. Kas iš to turi daugiausiai naudos? Tiktai ne jūs ir ne mes. Atvyko va į šventę garbingi piliečiai iš vienos „garbingos“, bebrais vadinamos partijos. Pasodinti į pačias garbingiausias vietas, sveikino pačius rajone garbingiausius žmones, garbingiausiai buvo sutikti ir išlydėti. Kas po to jums? Ogi nieko. O va vienam garbingos ponios garbingam vyrui štai prieš pat Vyriausybės kadencijos pabaigą pakliuvo šilta vietelė prie ministro. Sakysite, ar man pavydu. Atsakysiu – ne, nepavydu, bet žinant, kad iki naujos Vyriausybės formavimo liko vos keli mėnesiai, o jis bus išlaikomas iš mūsų visų mokamų nemenkų mokesčių už neaišku ką, tik aišku, kad dosniai. Imi galvoti, ar asmeniškai sau pirktum paslaugas, kurios tau asmeniškai neatneš jokios naudos? Į šį klausimą atsakymą aš žinau, manau, žinote ir jūs. Vis pagalvoju, kodėl daugeliui viskas gerai taip, kaip yra? Ogi todėl, kad jie nesuvokia, iš kur valstybėje atsiranda pinigai. Jei įsivaizduojama, kad pinigai krenta iš niekur, tuomet ir aš su viskuo sutinku, bet jei jau mokykloje vaikai būtų nuo pradinuko šviečiami apie tai, kad, pirkdami ledus, dalį pinigų jie įdeda į valstybės piniginę arba kad jų tėveliai, eidami į darbą, savaitę pildo valstybės piniginę, o jau kitas dvi dirba tam, kad gautume atlyginimą, kad iš tos valstybės piniginės algas gauna mokytojai, gydytojai ir merai, jau suaugę jie tikrai pasvarstytų, ar mokėti carienės vyrui pinigus iš bendros piniginės, ar garsiai tam prieštarauti.

Jonė LIEPONĖ