M. Varaška: karinės savivaldybės turi gauti paramą

Kazlų Rūdos meras Mantas Varaška liepos 25 dieną priėmė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininką europarlamentarą Aurelijų Verygą, su kuriuo bendradarbiauja ir Regionų komitete Briuselyje. Susitikime aptarti savivaldybių, kurių teritorijose veikia arba ateityje veiks poligonai bei karinės mokymo teritorijos, finansavimo klausimai bei maisto kainos.

Kazlų Rūdos meras M.Varaška dėl karinių savivaldybių finansavimo jau kurį laiką aktyviai diskutuoja tiek Lietuvoje, tiek Europos regionų komitete. Dirbdamas Lietuvos savivaldybių asociacijoje jis ne kartą kėlė klausimus, kaip kompensuoti praradimus toms savivaldybėms, kuriose dėl karinių dalinių vykdomos veiklos gyventojas ar verslas patiria nepatogumų ar paranda galimybes, kurios yra savaime suprantamos ir prieinamos kitų savivaldybių gyventojams.

Susitikime su LVŽS pirmininku A.Veryga M.Varaška pristatė savo sukauptą informaciją apie savivaldybių, kuriose veikia kariniai daliniai, finansavimo klausimus tiek Lietuvoje, tiek per Europos Sąjungos struktūras.

„Valstybė turėtų pasirūpinti tomis savivaldybėmis, kurios sudaro sąlygas kariniams daliniams mokytis ir ruoštis mūsų krašto gynybai. Tuo turėtų būti suinteresuoti ne tik Lietuvos politikai, bet ir visa Europa. Europos Parlamente aktyviai diskutuojama apie būtiną didesnę paramą vadinamosioms pakraščio savivaldybėms, kurios ribojasi ar yra arti šalių agresorių, tačiau akivaizdu, kad yra ir dar viena grupė savivaldybių, kurios dėl kitų priežasčių reikalauja ypatingo dėmesio ir paramos. Todėl bendromis jėgomis sieksime, kad į šį aspektą būtų atsižvelgta Lietuvoje ir Europos Sąjungos kontekste“, - sako LVŽS pirmininkas A.Veryga..

Kita pokalbio tema buvo maisto įperkamumas ypač mažų pajamų gyventojams periferijoje. Neseniai žiniasklaidoje atnaujinto maisto kainų tyrimo duomenimis, Lietuvos gyventojas išleidžia vidutiniškai 25 proc. pajamų maistui. Šie skaičiai vieni didžiausių tarp ES narių, kai vidutiniškai ES gyventojų išlaidos maistui siekia – 14-15 proc. M.Varaškos teigimu, ne tik Kazlų Rūdoje, tačiau daugelyje periferinių savivaldybių gyventojai maistui išleidžia dar didesnes lėšas, kadangi litras pieno ar kilogramas mėsos iš esmės visur kainuoja vienodai, tuo tarpu darbo užmokestis Vilniuje ir atokesnėse savivaldybėse skiriasi beveik du kartus.

A.Verygos teigimu, „Ši ir praėjusi LR vyriausybės, Seimo daugumos buvo raginamos mažinti PVM maisto produktams, lygiuojantis į daugelio ES šalių praktiką ir leidžiamą PVM lengvatą, tačiau iki šiol to nepadarė. Tuo pačiu nesiimta priemonių ir dėl prekybinių antkainių ribojimo būtinosioms maisto prekėms. Todėl vis daugiau Lietuvos gyventojų maistą perka kaip akcijinę prekę, ieško ne kokybės, o nuolaidos. Nesprendžiant maisto produktų kainų, Lietuvos visuomenė negalės siekti aukštesnių vartojimo poreikių“.