M. Skuodis: praėjusį savaitgalį į Klaipėdos uostą buvo neįleistas dreifuojantis laivas su Rusijos vėliava

„Žiniasklaidoje tos informacijos nėra, bet kalbant apie prekes, kurios yra apgręžiamos ir sulaikomos tikrinimui, tai tik apibendrintai galiu pasakyti, tikrai kiekvieną dieną kažkas (...) ir daug informacijos, netgi žiniasklaidos, nepasiekia. Kaip aš Seimo narius informavau, daug ko viešai nėra, bet savaitgalį mes turėjome dreifuojantį laivą su Rusijos vėliava, kurio negalėjome įleisti į Klaipėdos uostą“, – ketvirtadienį žurnalistams po uždaro Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdžio teigė M. Skuodis.

 

„Praeitą savaitę bandė vienas sankcionuotas asmuo atskristi lėktuvu, kuris į Lietuvos oro erdvę. Tai yra kasdienis darbas“, – pridūrė jis.

 

Tuo tarpu kalbėdamas apie sankcionuotas prekes, patenkančias į Lietuvą, ministras pažymėjo, kad griežtesnių veiksmų šiuo klausimu buvo imamasi jau praeitais metais, tačiau buvo išmoktos pamokos, jog apie atliekamus darbus reikia kalbėti viešai.

 

„Jeigu mes kažkur tos informacijos nepateikiame, po to žiniasklaidai atradus vieną atvejį mes turime didelį ažiotažą, kuris kertą pasitikėjimui sistema. Bet aš kaip ir sakau, kad sistema veikia. Ir jeigu kažkas pralenda pro spragą, tai jis bus pagautas ir tai mes girdime iš visų institucijų“, – sakė politikas.

 

Vyriausybės narys akcentuoja, kad sankcijų apėjimo schemų yra ieškoma ir jas bandoma apeiti. Anot jo, iš susisiekimo ministerijos pusės, bent jau savo įmonėms, kurioms turime įtaką, lūkestis yra aiškus – nulinė tolerancija sankcionuotų prekių įvežimui.

 

„Šioje vietoje iš geležinkelių yra labai aiškiai taikomas kaltumo prezumpcijos principas. Tu negali vežti, nebent tu įrodai ir pagrindi, kad su tomis prekėmis viskas gerai ir rizikos nekils ir dėl to iš verslo jau girdžiu nusiskundimų. Bet galiu pasakyti, kad tas verslas, kuris aiškiai gali pateikti visus dokumentus ir informaciją, tai jo kroviniai sklandžiai važiuos. Bet tie, kur duomenų neturi susidurs su iššūkiais ir mes tikrai tų skundų sulaukiame daug“, – aiškino M. Skuodis.

 

Galiausiai jis pažymėjo, kad net tie kroviniai, kurie atmetami, dažnai bando patekti į Lietuvą dar kartą. Dėl to Vyriausybė trečiadienį priėmė sprendimą dėl baudų ir baudžiamosios atsakomybės.

 

„Kai tu kažką pagauni už rankos, ne visada gali juos nubausti kol tu visos schemos nežinai. Tai kartais teisėsaugos institucijoms tas užtrunka, kartais vyksta greičiau, bet visada informuoja po fakto, o ne procese. Bet faktas yra, kad tos pusės režimas turi aiškią užduoti uždirbti kuo daugiau. Ir Lietuvos verslai kai kurie visgi dalyvauja tose schemose“, – tvirtino ministras.

 

„Kalbant apie geležinkelius, viena iš priežasčių, tiek dėl kontrabandos, tiek dėl kontrolės stiprinimo ir buvo visą srautą nukreipti per ten, kur turime ir rentgeno įrangą ir turime pajėgas tikrinti. Nes matėme, kad ten, kur šios įrangos nebuvo, kontrabandos srautai buvo gerokai geresni“, – teigė jis.

 

 

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ketvirtadienį po Seimo NSGK posėdžio išplatino pranešimą, kuriame informvo, kad į Klaipėdos jūrų uostą keletą kartų siekė įplaukti laivas žemvežė „Bystraya“.

 

„Su Belizo vėliava plaukiojantis laivas yra „European Maritime Safety Agency“ (EMSA) sudarytame sankcionuotų laivų sąraše.

 

Du kartus vasario mėnesį buvo nurodoma, kad į Klaipėdos uostą žemvežė atvyksta trumpam remontui bei pasipildyti degalų, kitąkart – laivo priežiūros ir eksploatacijos darbams. Į uostą laivas siekė patekti ir kovo pradžioje, pasinaudodamas štorminiu oru ir prašydamas suteikti laivui prieglobsčio uostą.

 

Sankcionuotas laivas į Klaipėdos uostą nebuvo įleistas“, – pranešė direkcija.

 

Į Klaipėdą neįleistas laivas nuvyko į Kaliningrado uostą.

 

ELTA primena, kad prieš savaitę LTG generalinis direktorius Egidijus Lazauskas sakė, kad grupė reputaciją vertina labiau nei piniginę naudą bei neprieštarautų atsisakyti visų baltarusiškų ir rusiškų krovinių.

 

Kartu LTG pranešė stiprinanti Lietuva gabenamų krovinių kontrolę.

 

Kaip tuomet informavo grupės įmonės „LTG Cargo“ generalinė direktorė Eglė Šimė, nuo kovo 1 d. įvedami nauji paraiškų derinimo procesai, pagal kuriuos ateityje iš klientų bus reikalaujama daug daugiau informacijos apie krovinį ir jo kilmę.

 

Jos teigimu, draudimas įsileisti krovinius į Lietuvą, jei vežėjai nepateiks visų reikalaujamų duomenų, padės identifikuoti daugiau atvejų apeiti sankcijas.

 

Viešos diskusijos dėl sėkmingai apeidinėjamų sankcijų Baltarusijai ir Rusijai kilo po to, kai žurnalistikos centras „Siena“ vasario 20 d. paskelbė tyrimą apie baltarusiškų trąšų gabenimą per Lietuvą. „Siena“ su partneriais išaiškino mechanizmus, kurie panaudoti galimam sankcijų apėjimui.

 

Teigiama, kad karbamidas, kurio vienintelė gamintoja Baltarusijoje – Gardino „Grodno Azot“ – geležinkelio sąstatais toliau rieda iki Klaipėdos Birių krovinių terminalo (BKT), kurio dalį akcijų valdo Baltarusijos valstybinė kompanija „Belaruskalij“. Jai, kaip ir „Grodno Azot“, taikomos Europos Sąjungos sankcijos.

 

LTG verslo atsparumo vadovas Edvinas Kerza trečiadienį žurnalistams sakė, kad vien per antradienio naktį sankcijų įgyvendinimą užtikrinančios institucijos apsuko 32 neteisėtai gabentus krovinių vagonus.

 

Vyriausybė yra linkusi pritarti nacionalinių sankcijų įtvirtinimui ir tūkstantinių baudų skyrimui už tarptautinių sankcijų pažeidimus. Tokį sprendimą trečiadienį priėmė Ministrų kabinetas, palaikydamas Užsienio reikalų ministerijos (URM) įstatyminę iniciatyvą.

 

Dėl šių įstatymų projektų dar turės apsispręsti Seimas. Parlamentarų prašoma apsvarstyti teisės aktus skubos tvarka.