M. Skuodis: pietinės Klaipėdos uosto dalies plėtra – potencialas naujiems kroviniams ir investicijoms pritraukti

Penktadienį lankydamiesi Klaipėdoje ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė ir susisiekimo ministras Marius Skuodis apžiūrėjo per pastaruosius metus išplėtotą Malkų įlanką bei perspektyvinę pietinę dalį, kurioje artimiausiais metais planuojama dideli darbai. Sėkmingai atliktos investicijos į Malkų įlanką Klaipėdos uostui jau leidžia užsitikrinti dar tvirtesnes pozicijas laivų remonto rinkoje, didinti krovos pajėgumą, o numatoma pietinės uosto dalies plėtra bus reikšmingas žingsnis vystant regioną.  

„Ilgą laiką diskutuotas Klaipėdos išorinio jūrų uosto klausimas šiuo metu išspręstas, Vyriausybei prioritetą teikiant jūrų uosto pietinės dalies plėtrai. Numatoma pietinės uosto dalies plėtra, suformuojant naujas uosto teritorijas, bus reikšmingas žingsnis didinant jūrų uosto ir regiono konkurencingumą“, – sako premjerė I. Šimonytė.

Susisiekimo ministro M. Skuodžio teigimu, išplėtota Malkų įlanka jau dabar reiškia naujas galimybes priimti daugiau ir didesnių laivų modernizacijai ir remontui ir svariai prisidėti prie uosto krovos bei pajėgumo didinimo.

„Šiandienos kontekste, kalbant apie krovinių, prekių ir uosto įmonių veiklos diversifikaciją, būtent pietinės Klaipėdos uosto dalies plėtra, formuojant naujas teritorijas, yra ta kryptis, kuri mums sukuria daug naujo ir neišnaudoto potencialo“, – po vizito uoste sakė ministras M. Skuodis.

Malkų įlanką išgilinus iki 14,5 metro, rekonstravus didžiąją dalį čia esamų krantinių, terminalai jau gali priimti didžiuosius tarpkontinentinius laivus. Išplėtojus įlanką, laivų statytojams atsivėrė galimybė įsigyti didžiausią plaukiojantį doką Baltijos šalyse ir jau priimti remontui didžiuosius laivus. Bendra Malkų įlankoje įgyvendintų ir šiuo metu įgyvendinamų uosto infrastruktūros projektų vertė siekia 123 mln. Eur, iš jų 27,6 mln. Eur finansuota ES Sanglaudos fondo lėšomis.

Tačiau vienas iš iššūkių, su kuriuo šiuo metu susiduria Klaipėdos uostas, yra teritorijų stoka. Todėl naujų zonų – šiuo atveju pietinės dalies – plėtra padėtų išlikti uostui konkurencingam ir deramai reaguoti į rinkos pokyčius, pritraukti naujų investuotojų.

„Kad būtų pajėgus konkuruoti esant globaliems rinkos pokyčiams, Klaipėdos uostas turi būti sistemingai plėtojamas. Tad naujos teritorijos, atsirasiančios pietinėje uosto dalyje, bus ta galimybė, kuri duos naują postūmį ne tik uostui būdingoms krovos ir sandėliavimo paslaugoms. Čia turėtų būti plėtojamos aukštą pridėtinę vertę uostui ir valstybei generuojančios gamybos, paslaugų sektorių veiklos. Naujos teritorijos leis pritraukti investuotojų“, – pabrėžia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.

Planuojama, kad už Kiaulės Nugaros salos bus suformuota nauja apie 70 ha teritorija, o vientisa krantinės linija turėtų sudaryti maždaug 1 300 metrų. Plėtojant pietinę uosto dalį, bus pastatyti pietiniai uosto vartai, joje galėtų atsirasti mažųjų ir pramoginių laivų bei vidaus vandenų laivų prieplaukos.

Šiuo metu yra rengiami Klaipėdos uosto pietinės dalies plėtros projektiniai pasiūlymai, kurie bus pateikti jau šį rudenį. Atsižvelgdamas į Klaipėdos uosto bendrajame plane numatytą pietinės uosto dalies galimą užstatymą, rangovas turės parengti ir pateikti pietinės uosto dalies maksimalios galimos plėtros keturias projektinių pasiūlymų alternatyvas.