M. Skuodis dėl „Rail Baltica“ vėlavimo kaltina „RB Rail“ ir „Lietuvos geležinkelius“

Dėl lėto europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ statybos tempo Lietuvos susisiekimo ministras Marius Skuodis kaltina bendrą Baltijos šalių įmonę „RB Rail“, be to, jis ragina „Lietuvos geležinkelių“ grupę (LTG) surasti už vėlavimą Lietuvoje atsakingus asmenis.

„Vieną kartą reikia baigti šnekėti ir pridenginėti vieni kitus. Ir Valstybės kontrolė net aiškiai neparodo, kas yra atsakingi. Atsakinga yra bendra Baltijos šalių įmonė („RB Rail“ – BNS, kuri dvejus metus mums nepateikė projektų“, – žurnalistams Jonavoje trečiadienį sakė M. Skuodis, dalyvavęs gynybai ir tranzitui svarbaus Jonavos aplinkkelio statybų pradžios ceremonijoje.  

„Ir jeigu „Lietuvos geležinkeliai“, valdyba nesiims atsakomybės surasti kaltus, ir kad jie atsakytų, tai šitoje vietoje Susisiekimo ministerija suras. Aš kalbu ir apie žmones, kurie jau nedirba tų darbų, tai jie neturėtų jaustis saugiai“, – kalbėjo ministras. 

M. Skuodis antradienį viešai paragino LTG spartinti „Rail Baltica“ statybą. 

„2022 metais mes „Lietuvos geležinkeliams“ lūkesčių laiške valdybai (...) esame parašę, kad 2024 metais turi būti pabaigti esminiai darbai iki Panevėžio. Šiandien, nors ir darbai stipriai įsibėgėję – to negalima paneigti, vis dėlto apie pabaigą mes dar nešnekame“, – teigė M. Skuodis.

Ministras pabrėžė, kad „Rail Baltica“ projektą privaloma baigti 2030 metais, Lietuvos ir Lenkijos vėžes sujungti jau 2028 metais, o Lietuvos ir Latvijos linijas – 2030 metais. 

„Iki Panevėžio mes padarysime. (...) Bet jeigu aš nematysiu progreso iš Latvijos pusės, ėjimo su vėže į Lietuvos pusę, mums kils klausimų dėl mūsų tolesnių darbų“, – sakė M. Skuodis. 

Ministras kritikavo Latviją ir Estiją dėl, jo teigimu, mažesnių nei Lietuvoje „Rail Baltica“ statybos mastų, taip pat dėl to, jog ten pirma statomos stotys, o ne bėgiai. 

„Ko aš nenorėčiau, tai nenorėčiau daryti taip, kaip daro kai kurie mūsų kaimynai – trūkstamas lėšas naudoti stočių statyboms. Mums reikia bėgių. Džiaugiuosi, kad Lietuvoje mes statome ne stotis, o bėgius. O stotis pastatys privatus sektorius“, – sakė M. Skuodis.  

„Čia, šalia Jonavos, galite pamatyti tą statybų mastą, kokio nėra pas mūsų kaimynus Latvijoje ir Estijoje. Aš noriu ir pas juos pamatyti tą“, – pridūrė ministras. 

Kaip skelbia „RB Rail“, Lietuvoje šiuo metu tiesiama 29 kilometrų linija, iki metų pabaigos planuojama ją išplėsti iki 70 kilometrų ilgio atkarpos. 

Estijoje jau pradėta statyti 21 kilometro sankasa, o Latvijoje pirmuosius 13 sankasos kilometrų planuojama pradėti tiesti artimiausiais mėnesiais.

Privalome užbaigti 2030-aisiais

Susisiekimo ministras tikisi, kad Lietuvos ir Lenkijos vėžės bus sujungtos jau 2028 metais. 

„Mes privalome tą padaryti, čia nėra jokių kalbų. Klausimas, kiek tas projektas per visas Baltijos šalis bus išplėtotas. Mūsų kertinė jungtis yra su Lenkija ir taškas“, – teigė M. Skuodis. 

„Čia nėra jokių šnekų, čia negali būti jokių kalbų. Visi susitelkę, tą turi padaryti“, – kalbėjo ministras. 

Vyriausybė trečiadienį turėtų patvirtinti „Rail Baltica“ ruožo nuo Kauno (Jiesios) iki Lietuvos ir Lenkijos sienos infrastruktūros vystymo planą. Jį patvirtinus būtų pradėtas žemės paėmimas visuomenės poreikiams.

M. Skuodis tikisi, kad linijos statybos šiame ruože prasidės nuo Lietuvos ir Lenkijos sienos.

Ministras nemano, kad dėl stringančių „Rail Baltica“ terminų kyla grėsmė laiku neužbaigti elektros jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos „Harmony Link“, kurios dalis būtų tiesiama šalia „Rail Baltica“.

„Kaip tik sakyčiau, tai gali paskatinti visas puses koncentruoti savo dėmesį ir judėti dar greičiau. (...) Aš labai tikiuosi, kad ir Lenkijos pusė nemažins tempo“, – sakė M. Skuodis. 

„2017 ir 2024 metų kainas lyginti nekorektiška“

Naujausiai „Rail Baltica“ kaštų ir naudos analizei rodant, kad jis per 6 metus pabrango 2,6 karto iki 15,3 mlrd. eurų, M. Skuodis sako, kad lyginti 2017 metų ir 2024 metų skaičius yra nekorektiška. 

„Tuomet (2017 metais – BNS) mes nežinojome, kaip eis vėžė nuo Kauno iki Lenkijos, per kur ji eis nuo Kauno iki Vilniaus, nebuvo įtrauktos stotys ir visa kita. Natūralu, projekto kaina buvo visiškai kitokia“, –  trečiadienį Jonavoje teigė M. Skuodis. 

„Per tą laiką pasikeitė reikalavimai, pavyzdžiui, karinio mobilumo svoris ir taip toliau. Pasikeitė parametrai. Trečias dalykas, natūralu, kad yra infliacija“, – pridūrė jis.   

„Rail Baltica“ sujungs Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių ir Varšuvą, Lietuvoje šis ruožas tęsis 392 kilometrus.