M. Skuodis: apie „Teltonikos“ problemas su keliais ir kabeliais sužinojome tik šiandien, bet klausimą spręsime

„Teltonikos“ vadovui Arvydui Paukščiui pranešus, kad Lietuvoje nebebus statoma Taivano puslaidininkių lustų gamyklos, ministerijų ir bendrovių atstovai aiškina – apie didžiąją dalį iškeltų problemų sužinojo tik penktadienį.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis tvirtina, kad tik šiandien sužinojo apie bendrovės infrastruktūros problemas. Ministras taip pat pabrėžė, kad bandant spręsti nepasitenkinimą dėl biurokratijos keis kelių techninį reglamentavimą, tam gali prireikti keleto savaičių.

„Apie su keliais ir kabeliais susijusią problemą sužinojome tik šiandien. Tada turėjome apsitarimą. Problema aiški, sprendimas aiškus ir artimiausiu metu tas klausimas, kiek susijęs su mūsų kompetencijos sritimi bus išspręstas“, – penktadienį žurnalistams teigė M. Skuodis.

„Kol kas kalbama apie ministrų lygio dokumentus ir klausimus įspręsti per kelias savaites“, – tvirtino jis, pabrėždamas, kad „dokumentai jau ant stalo“.

„Via Lietuva“ generalinis direktorius Marius Švaikauskas pritarė ministrui – apie problemą sužinojo iš spaudos, o derinant projektus nebuvo įtrauktas. Anot jo, kai buvo kreiptasi į „Via Lietuva“ dėl laidų tiesimo, net nebuvo kalbama apie klojimą kelių apsaugos zonoje, o išgirdus neigiamą atsakymą projektuotojai negrįžo konsultacijoms.

„Šiuo atveju apie kelių apsaugos zoną nėjo kalba. Buvo kalbama apie suprojektavimą kelių zonoje ir prašome leidimo. Specialistai ir atsako – kelių zonoje šiuo metu techninis reglamentas neleidžia kloti, reikia ieškoti išeičių. Ir tada projektuotojai turėjo sugrįžta konsultacijoms, bet tas nebuvo padaryta“, – aiškino M. Švaikauskas.

Jis pabrėžė, kad tokiu atveju, nesikreipiant dėl norimo vykdyti netipinio projekto, siekiant tiesti laidus kelių apsaugos zonoje buvo taikomi standartiniai apribojimai. Tačiau, tvirtina jis, keičiant kelių techninį reglamentą bus sukurta galimybė vykdant tokius projektus tiesti laidus išilgai kelių.

„Kelias yra magistralinis, yra apsaugos zona. Ji yra didelė, galimybių tikrai yra. Jeigu nėra galimybių kloti per gyventojų sklypus, grįžkime ir ieškokime, ką galima padaryti norint kloti kelio zonoje. Jei yra apribojimas kelio zonoje, ieškome sprendimo keisti techninį reglamentą, jei tai valstybinės reikšmės projektas“, – komentavo jis.

Paklaustas, kaip A. Paukščio paminėtas „VIA Lietuva“ konfliktas su „Litgrid“ paveikia situaciją, M. Švaikauskas tvirtino – jokio konflikto nevyksta.

„Bandžiau susisiekti su ponu Paukščiu, iš kur informaciją galėjo gauti. Nes toks konfliktas nevyksta“, – tvirtino jis.

„Via Lietuva“ nebuvo įtraukta į derinimą, nors projektas buvo ruošiamas metus“, – paminėjo jis.

Energetikos bendrovių atstovai: mes pasiruošę tiekti elektrą, kai bus likusi infrastruktūra

Tuo metu Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis paaiškino, kad siekdama užbaigti projektą greičiau „Teltonika“ pasirinko pati statyti įrenginius ir juos perduoti bendrovei. Jis tvirtino, kad sausio mėn. buvo prašyta 58 MW tiekimo „Teltonikai“, tai bus įmanoma padaryti atsiradus infrastruktūrai.

„Kas liečia elektrą, tai aš turėjau labai aiškias instrukcijas iš savo ministro (D. Kreivio – ELTA) duoti visas reikalingas galias „Teltonika“. Šių metų sausio mėn. buvo prašyta 58 MW, buvo išduotos to tiekimo sąlygos. Mes pasiruošę elektrą tiekti, kai „Teltonika“ pastatys likusią infrastruktūrą“, – aiškino R. Masiulis. 

Jis paminėjo, kad pasirinkdama „fast track“ infrastruktūros variantą „Teltonika“ sutaupė bent metus laiko, kadangi statydama infrastruktūrą „Litgrid“ turi rengti viešuosius pirkimus, kas gali užtrukti virš metų.

„Įvertinus tai, kad mes, kaip valstybinė įmonė turime vykdyti viešuosius pirkimus, tai „Teltonika“ pasirinko „Fast track“ variantą“, – paminėjo jis.

„Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) vadovas Renaldas Radvila teigė, kad visi veiksmai derinti su klientu.

„Viso projekto metu visi veiksmai buvo derinami su klientu. Ir net nepabaigus, nesuderinus projekto, buvo lygiagrečiai užsakomi transformatoriai. Šiandien projektas jau suderintas, nors dar statybos leidimų dokumentų dar nėra“, – komentavo R. Radvila. 

„Su klientu daromi periodiniai susitikimai ir veiksmai daromi lygiagrečiai“, – tikino jis.

Ekonomikos ir inovacijų viceministrė: bendravome aukščiausiu lygiu, tad naujiena nustebino

Ekonomikos ir inovacijų ministerija su „Teltonika“ nuolatos bendravo aukščiausiu lygiu, tvirtina viceministrė Ieva Valeškaitė. Tačiau, anot jos, ministerija negalėjo padėti su A. Paukščio paminėtomis biurokratinėmis kliūtimis, nes apie jas informuota nebuvo.  

„Su „Teltonika“ turėjome du klausimus. Tai teritorijų panaudojimas ir žemės sklypų klausimas. Ir reikia suprasti, kad teritorijų planavimo klausimai nesisprendžia tik ministerijoje“, – aiškino ji.

„Mes įsikišame dabar, kai informaciją turime. Ir didžioji dalis informacijos pasiekia mus per viešuosius tinklus“, – tvirtino ji, paminėdama, kad ministerija jau anksčiau keitė teisės aktus siekiant šalinti kliūtis.  

Ji paminėjo, kad ryšys buvo palaikomas, tad ir „Teltonika“ galėjo komunikuoti atviriau.

Viceministrė taip pat tvirtino, kad teisinio pagrindo pratęsti investicinio projekto sutartį nebuvo. Pasak jos, gavus neoficialius dėl to, buvo susisiekta su „Teltonika“ ir paprašyta iš jų pusės parengti reikalingus teisinius raštus.

„Tam, kad turėtume pagrindą inicijuoti investicinio projekto sutarties pratęsimą, reikia turėti informaciją iš „Teltonikos“, – teigė viceministrė.

„Nesant rašto ir dokumento, mes negalime imtis iniciatyvos pratęsti sutarties.  Nenoriu kaltinti nei investuotojų, nei verslo, nes niekas tos biurokratijos tempti nenori“, – paklausta, kodėl negalėjo to padaryti gavus neoficialius signalus, tvirtino ji.

ELTA primena, kad „Teltonika“ grupės įmonės „AGP Investments“ vadovas A. Paukštys penktadienį pranešė, jog šalyje trūkstant elektros pajėgumų, Ekonomikos ir inovacijų ministerijai (EIM) stabdant žemės paskirties keitimą į skirtą pramonei, aukštųjų technologijų įmonė „Teltonika“ stabdo Taivano puslaidininkių lustų gamyklos statybas Vilniuje.

„Stabdomos Teltonika THTH aukštųjų technologijų parko 10 gamyklų investicijos 55 ha teritorijoje, kurias buvo numatyta įgyvendinti iki 2028 m.“, – teigė jis. 

Pasak A.Paukščio, sustabdžius statybas, nebus sukurta 6 tūkst. darbo vietų su vidutiniais 10 tūkst. eurų per mėnesį atlyginimais, kasmet nebus sukurti keli milijardai eurų Lietuvos bendro vidaus produkto (BVP) ir nebus sukurta nauja Puslaidininkių Lustų pramonė Lietuvoje – teks nutraukti projektavimo paslaugų pirkimo sutartį iš Taivano lustų gamykloms.   

Verslininko teigimu, pagrindinė to priežastis – Lietuvoje trūksta 63 megavatų (MW) galios elektros pajėgumų, kuriuos įrengti iki 2027 m. „nebeliko vilties“, nepaisant to, kad EIM įmonei žadėjo „žalią“ koridorių investicijoms. Taip pat, anot A. Paukščio, per ilgai trunka žemės sklypų statyboms paskirties keitimas į pramoninę.

Verslininko teigimu, Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) prašyta įrengti elektrinę, kuri elektrą gamintų iš gamtinių dujų, tačiau to neleidžia aplinkosauginiai reikalavimai.

Tuo metu Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ tvirtina, jog kliūčių tiekti elektros energiją bendrovės „Teltonika“ aukštųjų technologijų parkui Vilniuje, nėra.