PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Politika2023 m. Birželio 18 d. 11:27

M. Maldeikis ragina VTEK pripažinti G. Nausėdą tinkamai nedeklaravus privačių interesų: atkreipė dėmesį į 40 tūkst. skolą

Lietuva

Fotobanko nuotr.

Augustė LyberytėŠaltinis: ELTA


270574

Antradienį Seimo narys Matas Maldeikis paprašė Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) įvertinti prezidento Gitano Nausėdos sprendimą rinkimų metu nepateikti šeimos turto deklaracijos. Visgi, komisijai adresuotame rašte, su kuriuo susipažino ir ELTA, parlamentaras nurodo, kad prezidentas jau pažeidė viešųjų ir privačių interesų derinimo nuostatas. Pasak M. Maldeikio, kitaip nei reikalauja įstatymas, G. Nausėda nedeklaravo turimų ryšių su įmonėmis, kurioms po 2019 m. rinkimų liko skolingas per 40 tūkst. eurų. Todėl M. Maldeikis paragino VTEK konstatuoti pastarąjį pažeidimą.

Kaip ELTA skelbė anksčiau, antradienį šalies vadovo patarėjui Frederikui Jansonui užsiminus apie ketinimus kreiptis į VTEK dėl ministrų Gintarės Skaistės bei Simono Kairio, M. Maldeikis savo ruožtu parašė pranešimą komisijai. Kaip nurodoma rašte, Seimo nariui abejonių sukėlė tuometinio kandidato į prezidentus G. Nausėdos sprendimas, pasinaudojant teisine spraga, nedeklaruoti šeimos turto. Todėl, akcentavo jis, klausimai, kokiomis lėšomis G. Nausėda padengė savo kampanijos išlaidas ir ar grąžino visas skolas, lieka neatsakyti.

Tačiau laiške VTEK prašoma ne tik įvertinti situaciją, bet ir pripažinti, kad prezidentas pažeidė viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatas, mat, pasak M. Maldeikio, Daukanto aikštės lyderis nedeklaravo turimų sąsajų su juridiniais ir fiziniais asmenimis, kuriems po rinkimų liko įsiskolinęs.

Konservatorius, remdamasis viešojoje erdvėje skelbta informacija, aiškina, kad G. Nausėda po pergalingų 2019 m. rinkimų liko įsiskolinęs apie 40 tūkst. eurų įvairiems reklamos ir viešųjų ryšių paslaugų tiekėjams. Tuomet pranešta, kad šalies vadovas šias skolas apmokės iš asmeninių lėšų.

M. Maldeikis pastebi, kad Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo įstatymas įpareigoja deklaruojantįjį nurodyti privačius savo ar sutuoktinio ryšius su kitais fiziniais asmenimis ar verslais, jeigu su jais yra sudaromas didesnės nei 3 tūkst. eurų vertės sandoris. Todėl, pasak Seimo nario, prezidentas turėjo atnaujinti savo deklaraciją, nurodant ryšius su įmonėmis, kurioms įsipareigojo iki 2019 m. pabaigos, laikantis mokėjimo grafiko, grąžinti skolas.

„Tai reiškia, kad Prezidentas Gitanas Nausėda privalėjo deklaruoti savo privačius interesus arba atnaujinti deklaraciją, nurodant turimus ryšius su juridiniais ir fiziniais asmenimis, sudarius sandorius, susijusius su rinkimų kampanijos įsiskolinimais, tačiau to nepadarė“, – rašoma kreipimesi į VTEK ir nurodoma, kad G. Nausėda 2021 m. gegužės 18 d. pateiktoje deklaracijoje nenurodo tokių ryšių.

G. Nausėda: nežinau, ką jie tikisi rasti

Prezidentas G. Nausėda teigė nesuprantąs, kokiu tikslu M. Maldeikis kreipėsi į VTEK. Šalies vadovas tikino paviešinęs visas reikiamas turto deklaracijas. Todėl, Daukanto aikštės lyderio supratimu, konservatoriaus iniciatyva yra reakcija į jo patarėjo prašymą VTEK ištirti į vadinamąjį „čekiukų“ skandalą įsivėlusius ministrus.

„Tiesą sakant, nelabai žinau, dėl ko jie ten kreipėsi ir ką jie ten tikisi rasti. Mano deklaracijos yra pateiktos jau daugybę metų. Jeigu jose būtų kažkas netvarkoje, turbūt ir Valstybinė mokesčių inspekcija būtų atkreipusi dėmesį“, – trečiadienį Seime susirinkusiems žurnalistams sakė G. Nausėda.

„Manau, čia tiesiog norėta mane pripliusuoti prie kompanijos, kad būtų drąsiau“, – pajuokavo šalies vadovas.

Klausimai dėl kampanijos finansų keliami nebe pirmą kartą

Seimo valdantieji nebe pirmą kartą kelia klausimus dėl G. Nausėdos rinkiminės kampanijos finansavimo skaidrumo. Apie tai užsiminta diskutuojant dėl parlamentinio Valstybės saugumo departamento (VSD) veiklos tyrimo. Į šalies vadovo sąžiningumą apeliavo ir užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, praėjusią savaitę iš Seimo tribūnos kalbėjęs apie visos politinės sistemos perkrovos poreikį. Politikas pažymėjo, kad nei Seimas, nei visuomenė iki šiol nesulaukė jokio paaiškinimo iš Daukanto aikštės dėl 2019 m. prezidentinės kampanijos išlaidų.

„Iki šiol nesulaukėm ir Prezidento deklaracijų, kaip jis padengė rinkimų skolas, nes suprask, to daryti teisiškai neprivaloma“, – aiškino konservatorių pirmininkas.

Pats šalies vadovas tuomet stebėjosi dėmesio centre atsidūrusiu jo kampanijos finansų klausimu. Šalies vadovas teigė nesuprantąs, kodėl jam reikia pasiaiškinti – G. Nausėda pažymėjo, kad jis rinkiminės kampanijos metu išleido perpus mažiau lėšų nei jo oponentai.

„Tai, kad prezidentas išleido rinkimų kampanijai dvigubai mažiau pinigų, rinkdamas privačias lėšas – jam reikia aiškintis. Tačiau kad partiniai kandidatai, išleisdami biudžetines lėšas, gerokai didesnes, taškė pinigus į dešinę ir į kairę – jiems tai nekelia klausimų ir tada aiškintis turiu aš, kadangi išleidau mažai pinigų, o jie, kadangi leido pinigus dosniai ir laisvai, aiškintis neturi“, – komentavo G. Nausėda.

Tuo metu į Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkės postą kandidatuojanti Lina Petronienė, klausiama, ar tapusi komisijos vadove pradėtų tyrimą dėl 2019 m. G. Nausėdos rinkiminės kampanijos finansavimo skaidrumo, nurodė, kad tai būtų kolegialus VRK sprendimas.

Į VTEK kreipėsi ir prezidento patarėjas

Antradienį VTEK gavo ir prezidento vyriausiojo patarėjo Frederiko Jansono kreipimąsi dėl į vadinamąjį „čekiukų“ skandalą įsipainiojusių ministrų Gintarės Skaistės bei Simono Kairio.

„Prezidentas, kalbėdamas praeitą savaitę, labai aiškiai įvardino VTEK kaip vieną iš aiškiausių sprendimų. Pasižiūrėjau į jų nuostatas, jie iš tiesų galėtų reaguoti ir be jokio atskiro kreipimosi, vien reaguodami į viešoje erdvėje pasirodžiusią informaciją – jos yra daugiau negu reikia“, – antradienio rytą „Žinių radijui“ sakė F. Jansonas.

Tyrimų gali ir nebūti: galioja 3 metų senaties terminas

Visgi, vertindamas tiek F. Jansono, tiek M. Maldeikio raštus, komisijos Gediminas Sakalauskas teigė, kad komisija gali nutarti ir netirti šių skundų. Pasak jo, įstatymas numato, kad VTEK netiria atvejų, kurie įvyko anksčiau nei prieš 3 metus.

„Vertintume (G. Skaistę ir S. Kairį – ELTA) kaip buvusius tarybos narius. (...) Mus riboja įstatymo senaties terminas – trys metai“, – pažymėjo jis.

„Jei praėjo trijų metų senaties terminas, tyrimai dažniausiai nepradedami“, – patvirtino jis.

Analogiškai būtų vertinamas ir M. Maldeikio skundas.

„Logiška, kad tos aplinkybės viršija trejų metų senaties laikotarpį“, – situacijos aplinkybes komentavo G. Sakalauskas.