M. Maldeikis kreipėsi į VSD: prašo išsiaiškinti, ar prezidentas nepažeidė įstatymų viešai atskleisdamas diplomatų pavardes

Seimo konservatorių frakcijos narys Matas Maldeikis kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą (VSD) ir Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija prašydamas atlikti tyrimus, ar prezidentas Gitanas Nausėda nepažeidė įstatymų viešai atskleisdamas į Lietuvos ambasadoriaus Lenkijoje poziciją pretendavusių diplomatų pavardes.

„Prezidento duotame interviu išgirdau, kad yra atskleistos pavardės, todėl kreipiausi į atsakingas institucijas, kurios aiškiai atsakytų, ar nėra pažeidimų, nes tai gali pakenkti tų pačių diplomatų karjeroms ateityje. Dėl to aš noriu išsiaiškinti visą situaciją, kad šios institucijos pasakytų, ar nebuvo atskleista paslaptis“, – Eltai teigė M. Maldeikis.

„Tai galėjo pakenkti ne tik patiems diplomatams, bet ir Lietuvos interesams tose šalyse, kur jie dabar dirba, taip pat Lietuvos interesams Lenkijoje“, – akcentavo politikas.

Parlamentaras taip pat stebisi, kodėl šalies prezidentas nėra suinteresuotas, jog Lietuvai strategiškai ypač svarbi ambasada Lenkijoje pagaliau turėtų vadovą.
„Visa ta situacija, tiesą pasakius, nėra sveika, kai mes tiek mėnesių neturime ambasadoriaus tokioje strateginėje ambasadoje kaip Lenkijos“, – sakė M. Maldeikis.

Kaip skelbta anksčiau, praėjusią savaitę G. Nausėda naujienų portalui tv3.lt įvardijo, kad konkursuose į diplomatinės atstovybės vadovus Lenkijoje dalyvavo Petras Zapolskas ir Kęstutis Kudzmanas. Netrukus po to Kovo 11-osios Akto signataras Albinas Januška suabejojo, ar šalies vadovas galimai neatskleidė tarnybos paslapties.

ELTA primena, kad Prezidentūra ir valdantieji jau antra savaitė ginčijasi dėl to kas yra kaltas, kad Lietuvai strategiškai svarbi ambasada Lenkijoje neturi ambasadoriaus. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad neturi atsakymo, kodėl Lietuvos ambasada Lenkijoje jau ketvirtas mėnuo neturi vadovo. Šalies diplomatijos vadovas prezidentui sako pateikęs bent dvi ambasadorių kandidatūras, kurios buvo atmestos.

Savo ruožtu Prezidentūra aiškino, kad Užsienio reikalų ministerijos (URM) pasiūlytas kandidatas į ambasadoriaus postą nemokėjo lenkų kalbos. Šalies vadovas taip pat nurodė, kad ministeriją esą politizuoja ambasadoriaus Lenkijoje paskyrimo procesą bei bando proteguoti tam tikrus į šias pareigas siūlomus asmenis.

Trečiadienį dalyvaudamas Seimo Užsienio reikalų komiteto posėdyje ministras išdėstė įvykių seką, kaip buvo vykdomos atrankos į ambasadoriaus Lenkijoje postą. Pasak jo, paieškos pradėtos 2022 metų rugpjūtį, tačiau pateikus pavardes prezidentui procesai užstrigo. G. Landsbergis pažymėjo, kad į ambasadą Varšuvoje buvo rengti du konkursai. Be to, G. Nausėda taip pat teikė savo kandidatus, tačiau, ministro teigimu, jie nebuvo tinkami.

Prezidentui kritikuojant užsienio reikalų ministrą dėl esą politizuojamo ambasadorių skyrimo proceso, viešojoje erdvėje kaltinimų susilaukė ir pats G. Nausėda. Prezidentūra kritikuota dėl neaiškių ir nelogiškų kriterijų, atmetant bei vilkinant strategiškai svarbios ambasados Lenkijoje vadovo paskyrimą.

Šalies vadovą peikė ir Kovo 11-osios Akto signataras Albinas Januška. Jis teigė, kad prezidento užimta pozicija tiesiog giliną konfliktą tarp institucijų. Signataras taip pat kritikavo tai, kad žiniasklaidai buvo nutekintos iš Vyriausybės prezidentui derinimui pateiktos septynių ambasadorių pavardės. Galiausiai neslėpė įtariąs, kad G. Nausėda, atmetęs ambasadoriaus Giedriaus Puodžiūno kandidatūrą, „atkakliai stumia savo kandidatą“.

Reaguodamas į tokius pareiškimus prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas pareiškė, kad vadinamasis „valstybininkų“ klanas bando užvaldyti valstybei svarbias pozicijas Užsienio reikalų ministerijoje ir diplomatinėje tarnyboje.

Lietuvos ambasadorius Lenkijoje Eduardas Borisovas buvo atšauktas rugsėjo 7 dieną, pasibaigus jo kadencijai.