M. Lingė apie planuojamus pensijų sistemos pokyčius: turime išsiaiškinti, kiek tai kainuos

Socialinės apsaugos ir darbo ministrei Ingai Ruginienei pristačius siūlymus antros pensijų pakopos kaupimo pertvarkai, opozicinių Seimo konservatorių frakcijos seniūnas Mindaugas Lingė sako, kad dabar būtina išgirsti ekspertų komentarus dėl planuojamų pokyčių poveikio visai pensijų sistemai.

„Dar yra tik siūlymai, nežinome, ar toks bus galutinis Vyriausybės variantas, kuris pasieks Seimą. Norisi sulaukti galutinio varianto, o mums apsisprendžiant dėl šios pozicijos bus svarbus ir ekspertinis vertinimas“, – Eltai teigė M. Lingė. 

„Patys esame inicijavę praeitoje kadencijoje pakeitimus, jie yra Seime, dėl visų projektų kreipėmės, kad ekspertai pateiktų savo nuomonę ir įvertinimus. Manome, kad prasminga bus sulaukti ir Vyriausybės pasiūlymų, ekspertinių vertinimų ir tada pasidaryti išvadas“, – pridūrė jis.

Konservatorius pažymėjo, kad tarp ministerijos planų yra panašumų su buvusios Vyriausybės teiktais siūlymais dėl galimybės pasitraukti iš antrosios pensijų pakopos kaupimo.

„Matome, kad pateiktame projekte yra atspindys ir to, ką mes siūlėme, kuriais atvejais būtų galima išeiti anksčiau laiko, tai tos priežastys praktiškai siūlomos identiškos. Natūralu, kad tokioms nuostatoms nebūtų pagrindo, kodėl neturėtume pritarti“, – nurodė M. Lingė.

Kalbėdamas apie siūlymą valstybės subsidiją keisti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata, parlamentaras pabrėžė, kad bus svarbu išgirsti, kokie bus galimi tokio pokyčio kaštai. 

„Subsidija keičiama GPM lengvata, tai tikrai įdomu, kaip yra modeliuojama. Jei žinome, kad subsidija kainuoja apie 300 mln. eurų, tai kiek kainuos GPM netektys, tai yra kitas klausimas, kuris bus svarbus apsisprendžiant“, – teigė jis.

„Nors turbūt tikslių atsakymų vargu ar sulauksime, nes nežinome, kokia bus elgsena žmonių dėl jų galimybės išeiti, neaišku kiek jų liks. Ta neapibrėžtis gali labai komplikuoti poveikį sistemai, todėl norėtųsi, kad Vyriausybė ar ekspertai pateiktų savo modeliavimus ir skaičiavimus“, – pažymėjo M. Lingė.

ELTA primena, kad socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė siūlo lankstesnę kaupimo antrojoje pensijų pakopoje sistemą. 

Siūlymais ketinama atsisakyti automatinio įtraukimo, jį keičiant savanorišku apsisprendimu kaupti. Numatyta galimybė prie darbuotojų pensijos savanoriškai prisidėti ir darbdaviams, tai darantiems leidžiant naudotis pelno mokesčio lengvata.

Norint lėšas atsiimti iki pensinio amžiaus, GPM būtų taikomas tik tiems gyventojams, kuriems iki šio amžiaus liko mažiau nei 5 metai ir kurie turi sukaupę iki vieno anuiteto siekiančias sumas, taip pat, pagal šalies vadovo siūlymą, norintiesiems vieną kartą bet kuriuo metu atsiimti iki 25 proc. sukaupto turto.

GPM būtų netaikomas, kai visas sukauptas lėšas nori išsiimti 70-100 proc. dalyvumo netekę gyventojai, turintieji sunkią ligą, įtrauktą į Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) sudarytą sąrašą, ar nustatytą paliatyvios pagalbos poreikį.

Taip pat kaupiantiesiems siūloma nustatyti 12 mėn. langą su galimybe pasitraukti, įsigijant papildomus pensijų apskaitos vienetus.

Sulaukus senatvės, išmokos nebūtų apmokestinamos, be to, privalomo anuiteto minimali riba būtų didinama iki 10 proc., o maksimali riba nustatyta ties 50 proc. vidutinės senatvės pensijos. 

Siekiant sutaupyti, taip pat siūloma atsisakyti 1,5 proc. vidutinio darbo užmokesčio (VDU) siekiančio valstybės įnašo prie kaupimo, jį keičiant pigiau kainuosiančia GPM lengvata pačioms įmokoms. Lengvatos lubos siektų šiuo metu iš valstybės biudžeto mokamos paskatos kaupti dydį, t.y. 365 eurų per metus.