M. Le Pen sako sieksianti Prancūzijos prezidento, bet ne ministro pirmininko posto

Prancūzų kraštutinių dešiniųjų lyderė Marine Le Pen pareiškė, kad siekia vadovauti Prancūzijai kaip prezidentė, bet ne vyriausybės vadovė.

M. Le Pen, kuri tris kartus nesėkmingai siekė prezidento posto, nuo pat savo tėvo Jeano-Marie Le Peno, pokario Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų judėjimo įkūrėjo, mirties šiais metais laikėsi neįprastai santūriai. 

Satyrinis savaitraštis „Le Canard Enchaine“ pranešė, kad 56-erių M. Le Pen nusprendė, kad vyriausybei vadovautų ji, o ne 29-erių Jordanas Bardella, jei jos partija „Nacionalinis sambūris“ (RN) laimėtų parlamento rinkimus.

„Visada sakiau, kad Jordanas Bardella bus ministras pirmininkas. Tai nesikeičia“, – vėlų trečiadienį LCI televizijai sakė M. Le Pen.

„Jau daug metų dirbame turėdami aiškų tikslą: man – prezidento postas, o jam – Matignon (ministro pirmininko postas)“, – pažymėjo ji. 

„Mes esame savotiškas duetas, kuris puikiai veikia kartu“, – pridūrė ji. 

M. Le Pen pabrėžė, kad neprašo prezidento Emmanuelio Macrono atsistatydinti, tačiau neatmetė galimybės, kad jis gali būti būti priverstas tai padaryti politinės arba didelės ekonominės krizės atveju.

Analitikai mano, kad M. Le Pen šansai užimti Eliziejaus rūmus 2027-ųjų rinkimuose gana geri, atsižvelgiant į tai, kad pasaulyje daugėja potencialių dešiniųjų sąjungininkų, tokių kaip Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas.

„Sieksiu vadovauti Prancūzijai“, – tvirtino M. Le Pen.

„Prancūzija yra ypatinga galia. Ji yra balansuojanti ir neprisijungusi galybė. Galia, kuri negali tapti pavaldi nei Jungtinėms Valstijoms, nei Europos Sąjungai (ES), nei Rusijai, nei jokiai kitai jėgai“, – kalbėdama apie savo tarptautinę viziją pareiškė ji. 

Vis dėlto neaišku, ar jos ambicijos virs realybe – M. Le Pen ir kai kurie kiti RN nariai teisiami dėl kaltinimų sukūrus fiktyvias darbo vietas europarlamente, nors jie tai neigia.

Kovo 31 dieną turi būti paskelbtas nuosprendis, kuris gali žymėti lemiamą Prancūzijos politikos kryžkelę.

Jei M. Le Pen bus nuteista, bausmė gali apimti ne tik laisvės atėmimą, bet ir draudimą dešimtmetį eiti viešąsias pareigas, o tai sužlugdytų jos viltis 2027 metų rinkimuose pakeisti prezidentą E. Macroną, net jei apskųstų nuosprendį.

„Esu visiškai nekalta dėl šių kaltinimų. Jei būsiu nuteista, pateiksiu skundą. Pasinaudosiu visomis man prieinamomis priemonėmis, kad įrodyčiau savo nekaltumą“, – sakė M. Le Pen.