M. Le Pen laukia nuosprendis, galintis sužlugdyti viltis tapti Prancūzijos prezidente

Prancūzijos teismas pirmadienį priims sprendimą kraštutinių dešiniųjų lyderės Marine Le Pen byloje dėl įtariamo sukčiavimo fiktyviomis darbo vietomis Europos Parlamente (EP).

Sprendimas gali sužlugdyti M. Le Pen galimybes kandidatuoti po dvejų metų vyksiančiuose prezidento rinkimuose.

Triskart kandidatė į prezidentus M. Le Pen, turinti realią galimybę 2027-aisiais laimėti Prancūzijos prezidento postą, griežtai neigia bet kokius nusižengimus.

Tačiau prokurorai šioje byloje, kurioje taip pat kaltinami ir kiti M. Le Pen partijos „Nacionalinis sambūris“ (RN) aukščiausio rango nariai, paprašė teismo skirti M. Le Pen laisvės atėmimo bausmę ir uždrausti eiti viešąsias pareigas.

Pagal pernai prokurorų pateiktą reikalavimą, draudimas eiti viešąsias pareigas turėtų įsigalioti nedelsiant, net jei ji pateiks apeliaciją. Tai iš esmės reiškia, kad ji negalės dalyvauti prezidento rinkimuose, jei teismas patenkins šį reikalavimą.

Sekmadienį paskelbtame straipsnyje laikraštyje „La Tribune Dimanche“ M. Le Pen teigė, kad nuosprendis suteikia teisėjams teisę spręsti „dėl mūsų judėjimo gyvybės arba mirties“.

Tačiau kalbėdama apie galimą tiesioginį draudimą jai kandidatuoti, ji pridūrė: „Nemanau, kad jie nueis taip toli.“

Prokurorai taip pat prašė skirti M. Le Pen penkerių metų laisvės atėmimo bausmę, kurios treji metai būtų atidėti. Likusią laisvės atėmimo bausmės dalį ji galėtų atlikti su sekimo prietaisu, ne kalėjime. Be to, prokurorai prašo skirti jai 300 tūkst. eurų baudą.

Jaunasis kandidatas

Po 2024-ųjų parlamento rinkimų RN tapo didžiausia partija parlamente, todėl M. Le Pen, atsižvelgdama į visuomenės susirūpinimą dėl imigracijos ir pragyvenimo, tiki galinti 2027-aisiais pagaliau užimti Eliziejaus rūmus.

Apklausos šiuo metu rodo, kad ji lengvai įveiktų pirmąjį balsavimo turą ir patektų į antrąjį turą.

Jei 2027-aisiais jai pavyktų laimėti, ji galėtų prisijungti prie vis didėjančio griežtų ir kraštutinių dešiniųjų lyderių visame pasaulyje rato. Be kitų, jam priklauso Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni ir Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas.

Jei M. Le Pen bus nuteista, ją pakeisti galėtų jos protežė ir RN lyderis 29 metų Jordanas Bardella, kuris byloje nefigūruoja.

Praėjusią savaitę J. Bardella tapo pirmuoju RN vadovu, apsilankiusiu Izraelyje. Jį vyriausybė pakvietė kalbėti konferencijoje apie kovą su antisemitizmu. Oponentai šią jo kelionę pasmerkė kaip veidmainystę.

Tačiau net pačioje partijoje kyla abejonių dėl šio atsarginio plano, taip pat dėl to, ar J. Bardella turi reikiamos patirties prezidento rinkimų kampanijai.

M. Le Pen pradėjo vadovauti tuometiniam Nacionaliniam frontui (FN) 2011-aisiais, tačiau greitai ėmėsi veiksmų, kad partija taptų rimta rinkimine jėga ir atsikratytų prieštaringai vertinamo įkūrėjo, Marine tėvo Jeano-Marie Le Peno palikimo. J.-M. Le Penas, kuris dažnai buvo kaltinamas rasistiniais ir antisemitiniais komentarais, anksčiau šiais metais mirė.

M. Le Pen pervadino partiją ir ėmėsi „dedemonizacijos“ politikos, siekdama, kad ji taptų priimtina platesniam rinkėjų ratui.

„Politinė mirtis“

Be M. Le Pen, teisiamas ir pats RN, kuriam gresia 4,3 mln. eurų bauda, nors mažiau nei pusė jos būtų sustabdyta.

Iš viso teisiami 24 asmenys, įskaitant devynis buvusius EP narius ir 12 jų padėjėjų.

Po to, kai buvo paskelbti prokurorų reikalavimai, sukrėsta M. Le Pen pareiškė, kad jie siekia jos „politinės mirties“, ir apkaltino prokurorus tuo, kad jie neleidžia prancūzams laisvai rinktis per kitus rinkimus.

Tačiau prokurorai tvirtina, kad jokio RN persekiojimo nėra.

Jie kaltina partiją, kad ji sumažino spaudimą savo finansams, visą 21 tūkst. eurų mėnesinę išmoką, kurią turėjo teisę gauti EP nariai, panaudodama fiktyviems parlamento narių padėjėjams – asmenims, iš tikrųjų dirbusiems partijai.

Remiantis laikraščio „Journal du Dimanche“ paskelbtais „Ifop“ apklausos rezultatais, M. Le Pen pirmajame kitų prezidento rinkimų ture laimėtų 34–37 proc. balsų. Jos likimas antrajame ture greičiausiai priklausytų nuo to, ar visi jos oponentai susivienytų balsuoti prieš ją.

Prezidentas Emmanuelis Macronas nebegalės kandidatuoti ir dar visai neaišku, kas bus stipriausias centro ir tradicinės dešinės kandidatas, galintis jį pakeisti.

Vienas iš galimų pretendentų, įtakingas teisingumo ministras Geraldas Darmaninas, lapkritį dar būdamas eilinis parlamento narys sakė, kad „labai šokiruotų“, jei M. Le Pen negalėtų kandidatuoti.