M: Galeotti: susitikimas Aliaskoje V. Zelenskiui nieko gero nežada

Britų istorikas ir Rusijos ekspertas Markas Galeotti savaitgalį apžvelgė šį penktadienį JAV Aliaskos valstijoje vyksiantį prezidentų Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino susitikimą, kuriame JAV prezidentas tikisi įtikinti kolegą iš Rusijos užbaigti karą Ukrainoje. M. Galeotti atkreipia dėmesį, kad vienas esminių Rusijos prezidento motyvų susitikti, visgi, gali būti ne priimtinų paliaubų sąlygų paieška, o siekis apkartinti pastaruoju metu lyg ir gerėjančius JAV ir Ukrainos prezidentų santykius bei susigrąžinti svarbaus ir įtakingo politinio žaidėjo įvaizdį tiek Rusijos gyventojų, tiek ir pasaulio akyse.

Ekspertas taip pat aptarė, jo vertinimu, nors ir mažai tikėtino, tačiau teoriškai įmanomo taikos susitarimo gaires ir jo poveikį politinei Ukrainos prezidento V. Zelenskio politinei ateičiai.

„Nemanau, kad šis viršūnių susitikimas bus stebuklingas sprendimas. Antra vertus, galbūt vėliau paaiškės, kad tai buvo žingsnis ne link stebuklingo, o greičiausiai iki gana atgrasaus, bet vis dėlto būtino sprendimo“, – sekmadienį savo tinklalaidėje „In Moscow‘s Shaddows“ sakė istorikas.

Beveik jokio pasiruošimo – ne bėda

M. Galeotti atkreipia dėmesį, kad pasiruošimas šiam viršūnių susitikimui vyksta itin skubotai, nes anksčiau panašaus lygio susitikimai būdavo planuojami bent keletą mėnesių. Tačiau, anot jo, gali būti, kad šitokios pasimatymo aplinkybės ne tik patinka abiem jo dalyviams, bet ir puikiai dera su šių politikos ir valdysenos suvokimu.

„Susitikimui nėra rimtai ruošiamasi. Bet ar nebus taip, kad būtent tai tiek Trumpui, tiek Putinui ir patinka? Abu jie yra žmonės, kurie daugeliu atžvilgių gana įtariai priima savo pareigūnų mėginimus jiems vadovauti. Jie labiau už viską mėgsta būti oportunistais, jiems patinka jaustis sprendimų priėmėjais, pasaulį valdančiais milžinais“, – pažymi M. Galeotti.

„Daugeliu atžvilgių jie abu mėgsta chaotišką ir dinamišką aplinką, kurioje niekas nėra tikras, kuria kryptimi jie pasuks, ir kurioje nereikia iš anksto priimti sprendimų, o pakanka tiesiog pasirinkti variantą, kai pasitaiko proga. Taigi, tam tikra prasme tai klasikinis pavyzdys, kaip jie abu supranta valdysenos meną. Abu jį suvokia ne biurokratiniu, o labiau herojišku stiliumi. (Pagal pastarąjį, valdymu užsiima – ELTA) didis žmogus, kuris, susiklosčius tam tikroms galimybėms, griebia istoriją už pakarpos“, – priduria jis.

Skirtingi siekiai, tačiau tenkintų tas pats rezultatas?

Praėjusį penktadienį baigiantis JAV prezidento D. Trumpo sutrumpintam ultimatumui Rusijai užbaigti karą Ukrainoje arba antraip sulaukti griežtų ekonominių sankcijų tiek šaliai agresorei, tiek šios prekybos partnerėms, pasaulio dėmesys jau buvo pakrypęs į planuojamas jo ir kolegos iš Rusijos derybas. JAV prezidentas ne kartą deklaravo siekį užbaigti karą Ukrainoje (o pastarosios prezidento rinkimų kampanijos metu ir gyrėsi galįs tai padaryti per 24 valandas), tą patį motyvą D. Trumpas kartoja ir prieš šį susitikimą Aliaskoje.

Tuo metu dėl V. Putino tikslų, kurių, anot M. Galeotti, tikrai gali būti ne vienas, aiškumo šiek tiek mažiau. Tačiau vienu jų, pasak eksperto, neabejotinai galima laikyti siekį „užnuodyti“ pastaruoju metu lyg ir gerėjančius JAV ir Ukrainos prezidentų santykius.

„Sunkiai tikėtina, kad Putinas vyks į Aliaską turėdamas vienintelį puolimo planą, vienintelį tikslą. Jis turės visą sąrašą dalykų, kurių norėtų, ir bandys gauti kuo daugiau iš jų. Vienas iš tų dalykų, be abejo, yra siekis užnuodyti gerėjančius Zelenskio ir Trumpo santykius ir taip dar labiau sugriauti bet kokios Amerikos pagalbos perspektyvas. (...) Esminis siekis gali būti parodyti Zelenskį blogiausiomis spalvomis“, – pažymi M. Galeotti.

Jeigu JAV ir Rusijos vadovai Aliaskoje pasiektų susitarimą, kuriam V. Zelenskis negalėtų pritarti, toks rezultatas, M. Galeotti spėjimu, galėtų tenkinti ne tik V. Putiną, bet ir D. Trumpą.

„Negalima atmesti, kad iš esmės taikos (derybų – ELTA) tikslas – leisti Trumpui išsisukti ir sakyti: „Na, aš buvau pasiruošęs nubausti ne tik Rusiją, bet ir Kiniją, Indiją bei visus kitus, kurie perka rusišką naftą ir pan., bet vis dėlto mums pavyko sudaryti susitarimą – tik va ukrainiečiai nesutiko.“ Taip būtų paglostyta Trumpo garbė, o Putinas gautų tai, ko nori, o taip pat ir pasitenkinimą dėl pirmojo susitikimo su JAV prezidentu nuo invazijos pradžios“, – samprotauja M. Galeotti.

Visgi, anot eksperto, taip pat yra prielaidų teigti, kad V. Putinas būtų suinteresuotas ir tam tikru karo veiksmų nutraukimo susitarimu. Konkrečiai, dabartinių fronto linijų įšaldymu ir, pavyzdžiui, sutarimu nutraukti ilgojo nuotolio raketų smūgius. Be kita ko, Rusija taip išlaikytų dalies Ukrainos teritorijų kontrolę ir todėl neleistų šiai visiškai nuo jos atsiriboti.

„Trumpalaikėje perspektyvoje tai reiškia (Putino – ELTA) triumfą. Jis gauna tai, ką jo propagandistai laikys didžiule pergale prieš gausias priešiškos NATO pajėgas (...), tai reikš, kad su sankcijų sušvelninimu bus šiek tiek atpalaiduota pernelyg įsitempusi ekonomika, sumažės bet kokio politinio pasipriešinimo tikimybė ir, bendrai tariant, atsiras jausmas, kad Vakarai, tradiciškai pasižymintys dėmesio trūkumo sindromu, netrukus vėl užmegs ryšius su Rusija, o tai bus naudinga Putinui“, – pabrėžia ekspertas.

Politinė V. Zelenskio ateitis ukrainiečiams pavargus nuo karo

Teoriškai, dabartinių fronto linijų įšaldymas ir sutikimas nutraukti oro smūgius ilgojo nuotolio raketomis ar bepiločiais orlaiviais, samprotauja ekspertas, būtų naudingas ir Ukrainai bent jau tuo, kad šalis galėtų „šiek tiek atsikvėpti ir galbūt atkurti savo oro gynybos sistemas“ bei išplėtoti savos karinės pramonės pajėgumus.

M. Galeotti taip pat atkreipia dėmesį, kad paskutinės „Gallup“ apklausos duomenimis, net 69 proc. joje dalyvavusių ukrainiečių pasisako už taiką derybų keliu, ir vos 24 proc. už kovą mūšio lauke iki pergalės. Tad, pasak eksperto, prielaidų sutikti su net ir jam atgrasiomis paliaubų sąlygomis (vien jau dėl de facto teritorijos atidavimo okupantams, ko Ukrainos prezidentas savaitgalį tikino nedarysiąs) netrūksta ir V. Zelenskiui.

Tačiau ar V. Zelenskis pasirinktų atmesti jam visiškai nepriimtinas paliaubų sąlygas, ar priimti bent jau kariniu požiūriu racionalias, reaguodamas, be kita ko, ir į nuotaikas Ukrainos visuomenėje, paradoksas tas, anot M. Galeotti, kad Ukrainos prezidentas ir vienu, ir kitu atveju tautos akyse gali likti atpirkimo ožiu.

„Kai kurie ukrainiečiai bijos, kad atsisakymas sutikti su bet kokiu Trumpo pasiūlymu reikš, jog vėl susidursime su pavojumi, kad Jungtinės Valstijos vėl atsuks mums nugarą. Tačiau kiti tai panaudos kaip pretekstą priimti susitarimą, kurį laiko gėdingu, nes yra pavargę nuo karo“, – patyrusio Ukrainos diplomato žodžius cituoja M. Galeotti.

„Noras sudaryti susitarimą nereiškia, kad tu nori bet kokio susitarimo, juo labiau šio. Juo labiau susitarimo, kuris daugiau ar mažiau reiškia štai ką: gerai, šiuo metu atsisakome beveik 20 proc. savo teritorijos ir apie 7 proc. gyventojų. (...) Zelenskis gali pasakyti „ne“ bet kam, bet beveik neabejotinai bus pasekmių. (...) Lygiai taip pat jis teoriškai bet kam gali pasakyti „taip“, bet vėlgi susidurs su pasekmėmis,“ – pažymi jis.

„Net jei tai būtų susitarimas, kurio būtinybę supranta daugelis ukrainiečių, (...) negaliu atsikratyti jausmo, kad jie norės savo kaltę suversti Zelenskiui“, – samprotauja britų istorikas.

„Neapleidžia nuojauta, kad (išlikti poste – ELTA) po tokio susitarimo būtų labai sunku“, – V. Zelenskio politinės ateities perspektyvas apibendrina M. Galeotti.

Apibendrindamas rugpjūčio 15 d. Aliaskoje planuojamo viršūnių susitikimo reikšmę, net jeigu jo metu joks susitarimas nebūtų pasiektas, ekspertas pabrėžia, jog šį vis tiek derėtų laikyti kad ir mažu, tačiau žingsniu į priekį.

„Jei (susitikimas – ELTA) padės mums geriau suprasti, ką Putinas tikrai priims ir ko nepriims, ką amerikiečiai priims ir ko nepriims, ir, žinoma, ką Ukraina gali ir negali priimti, tai bus mažas žingsnis į priekį. Jei pavyks ištestuoti, ką Putinas laikytų priimtina taika, šitai bus naudinga“, – reziumuoja M. Galeotti.