M. Chagallo darbai bus pristatyti LNDM Palangos gintaro muziejuje

LNDM Palangos gintaro muziejus kviečia į išskirtinės parodos „Marc Chagall. Gimtinės ilgesys. Keramika ir gobelenai“ atidarymą. Tai itin didelio susidomėjimo sulaukusios LNDM Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje vykusios parodos „Chagall. Picasso. Ernst. Keramika ir gobelenai“ tęsinys, kurio centre visame pasaulyje žinomo litvako dailininko Marco Chagallo (1887–1985) darbai. Paroda veiks iki 2025 m. vasario 28 d.

„Meno mylėtojams paroda suteikia unikalią galimybę susipažinti su ne taip gerai žinoma, bet ne mažiau kerinčia Chagallo veikla keramikos ir tekstilės srityje – tai dar vienas žvilgsnis į jo įvairiapusę kūrybą. Įvairialypiame kūrinių rinkinyje – nuo vaizduotės galia stebinančios keramikos iki rafinuotų gobelenų – atsiskleidžia žaismingi Chagallo eksperimentai su forma, tekstūra ir pasakojimu. Kaip ir menininko legendiniai tapybos ir grafikos darbai, šie kūriniai mus kviečia į sapnišką visatą, kurioje folkloras, mitologija ir asmeninė patirtis susipina į fantastišką vaizdų ir emocijų audinį“, – teigia LNDM generalinis direktorius dr. Arūnas Gelūnas.

Paroda „Marc Chagall. Gimtinės ilgesys. Keramika ir gobelenai“ lankytojams žada įkvepiančią meninę patirtį – kultūrinę kelionę po M. Chagallo pasaulėžiūrą, pažintį su unikaliu menininko braižu, žvilgsnį į jo ryšį su praeitimi ir tėvyne.  

LNDM Palangos gintaro muziejuje eksponuojamoje parodoje bus pristatoma aštuoniolika M. Chagallo keramikos dirbinių – lėkštės, ąsočiai, vazos ir trys meistrės Yvette Cauquil-Prince gobelenai, austi pagal M. Chagallo eskizus.  

Dailininkas su nostalgija prisimena vaikystę ir gimtąjį miestą, kur užaugo supamas žydiškų tradicijų ir jidiš kultūros. Pasak parodos kuratorės dr. Vilmos Gradinskaitės, gimtinės, meilės, laukimo, santuokos istorijos kartojasi M. Chagallo kūryboje daugiasluoksniais vaizdiniais ir įtraukia žiūrovą į dailininko fantazijų ir prisiminimų pasaulį.  

„Mūsų gyvenime, kaip ir dailininko paletėje, yra viena spalva, suteikianti prasmę gyvenimui ir menui. Tai meilės spalva“, – yra sakęs dailininkas M. Chagallas.  

Iš Vitebsko (tuometinės Rusijos imperijos, dabartinės Baltarusijos) kilęs dailininkas beveik du gyvenimo dešimtmečius su šeima praleido Paryžiuje, kur mokėsi įvairiose dailės mokyklose. Prancūziją dėl nacių okupacijos priverstas palikti ir į JAV persikėlęs M. Chagallas į Europą sugrįžo tik po Antrojo pasaulinio karo ir netikėtos mylimos žmonos, mūzos Bellos mirties. Apsigyvenęs Prancūzijos Rivjeroje, kur gyvavo senos antikinės keramikos tradicijos, XIX a. ir XX a. sandūroje atgaivintos menininkų avangardistų, dailininkas atrado save vienoje seniausių meno rūšių. Šiek tiek daugiau nei per dvidešimt metų – nuo 1949 iki 1972-ųjų – M. Chagallas sukūrė daugiau nei 350 keramikos dirbinių.  

Parodos kuratorės dr. Vilmos Gradinskaitės tegimu, kurdamas keramikos dirbtuvėje „Madoura“ Valorise, Chagallas dažnai sutikdavo vieną žinomiausių ispanų dailininkų – Pablą Picassą. Abu menininkai eksperimentavo įvairiomis technikomis, ieškojo deginamų glazūrų netikėtų spalvinių derinių, lipdė ir žiedė vazas, lėkštes, pano. Chagallas ir Picassas įžvelgė ypatingą pirmykštę keramikos simboliką, kai per ugnį transformuojama žemė, t. y. molis įgauna naujas formas ir reikšmes.   

„Chagallas 7-ojo dešimtmečio viduryje susipažino su audimo meistre Yvette Cauquil-Prince, kūrybinis jų bendradarbiavimas truko ilgiau nei du dešimtmečius. Cauquil-Prince savo žinias ir talentą skyrė Chagallo, Picasso, Maxo Ernsto ir kitų dailininkų darbams perkelti į tekstilę. Parodoje eksponuojamas vienas iš pirmųjų pagal Chagallo eskizą sukurtų gobelenų –„Kūrimas“ (1971). Po Chagallo mirties 1985 m. meistrė toliau audė gobelenus pagal dailininko kūrinius“, – pasakoja parodos kuratorė dr. Vilma Gradinskaitė. 

Parodos atidaryme spalio 9 d., trečiadienį, 17 val. LNDM Palangos gintaro muziejuje (Vytauto g. 17, Palanga) dalyvaus prancūzų meno istorikė ir kuratorė Ambre Gauthier, audimo meistrės Yvette Cauquil-Prince sūnus, dailininkas Darius Hecqas-Cauquilas, keramikos konservatoriai Sandrine ir Benoit Coignardʼai.