Lytiškai plintančios infekcijos - grėsmė asmeniui, šeimai ir visuomenei

Lytiškai plintančios infekcijos (toliau – LPI) yra aktuali visuomenės sveikatos problema, tačiau registruojami duomenys ne visada atspindi realią sergamumo situaciją, tam įtakos turi LPI diagnostika, informacijos perdavimas iš asmens sveikatos priežiūros įstaigų ir kiti veiksniai.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento duomenimis sergamumo LPI situacija Šiaulių apskrityje 2006 – 2016 m. laikotarpiu išlieka panaši, neviršijanti šalies vidutinio sergamumo lygio. Didžiausias sergamumo lytiškai plintančiomis infekcijomis rodiklis buvo 2013 m. Šiaulių mieste (3,3 atvejai 10 tūkst. gyventojų) viršijęs šalies sergamumo rodiklį (3,2 atv. 10 tūkst. gyv.). Kaip ir kasmet, didžiąją dalį (iki 80 proc.) visų registruojamų lytiškai plintančių infekcijų sudaro žmogaus imunodeficito viruso (toliau – ŽIV) ir sifilio atvejai. 2006-2016 m. laikotarpiu Šiaulių apskrityje LPI persirgo 592 asmenys. Didžioji jų dalis yra Šiaulių miesto gyventojai. Ypač mažas sergamumas šiomis ligomis registruojamas Pakruojo ir Joniškio rajonuose.

ŽIV

Dešimties metų (2006 – 2016 m.) laikotarpiu Šiaulių apskrityje užregistruoti 198 užsikrėtimo ŽIV infekcijos atvejai. Daugiausia susirgimų ŽIV infekcijos registruota Šiaulių mieste – 135 (68 proc.) 2016 m. Šiaulių apskrityje užregistruoti 23 nauji užsikrėtimo ŽIV infekcijos atvejai, o tai 7 atvejais daugiau nei 2015 m. Nuo 2009 m. sergamumas ŽIV infekcija Šiaulių mieste viršija bendrą Šiaulių apskrities ir Lietuvos sergamumo rodiklį. Šia infekcija užsikrečia daugiau vyrai (69,6 proc.) nei moterys (30,4 proc.), o didžiausias sergamumas yra 35-44 metų amžiaus grupėje. Daugiausia ŽIV infekuotų asmenų nustatoma bedarbių ir esamų ar buvusių kalinių tarpe. Net 86 proc. moterų ir 25 proc. vyrų ŽIV infekcija užsikrėtė vartojant narkotikus. Lytinis užsikrėtimo kelias dažnesnis vyrų tarpe. Pasaulio sveikatos organizacija (toliau – PSO) rekomenduoja, kad visi susirgusieji lytiškai plintančia liga turėtų būti patikrinti ir dėl ŽIV infekcijos, nes plitimo keliai yra tie patys. Be to, sergantieji lytiškai plintančiomis ligomis asmenys turi didesnę tikimybę užsikrėsti ŽIV infekcija, nes yra pažeista lytinių takų gleivinė ir žmogaus imunodeficito virusas gali lengviau prasiskverbti per nesveiką gleivinę. Siekiant didinti ŽIV tyrimų prieinamumą bei priimtinumą, PSO rekomenduoja plėsti savarankiškai atliekamų tyrimų dėl ŽIV galimybes visuose regionuose. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos vaistinių tinkluose jau atsirado greiti ŽIV testai, kurie skirti atlikti ŽIV testą savarankiškai namų ar kitoje priimtinoje aplinkoje. Jie rekomenduojami visiems asmenims, kurie mano, kad turi ar turėjo rizikingų kontaktų. Tai dar vienas žingsnis siekiant didinti anoniminių paslaugų prieinamumą, sukurti tikrinimosi dėl ŽIV poreikį tarp žmonių, kuriems tokios paslaugos aktualios.

ŽIV ir AIDS ligos požymiai: užsikrėtę ŽIV gali puikiai jaustis daugelį metų, nežinoti, kad yra užsikrėtę, todėl gali užkrėsti kitus. Pusei užsikrėtusių šiuo virusu per dešimtmetį išsivysto AIDS. Susirgimo požymiai priklauso nuo to, kaip greitai virusas sugriauna žmogaus imuninę sistemą. Ligos požymiai prasideda karščiavimu, prakaitavimu, bendru silpnumu, viduriavimu, limfmazgių padidėjimu, svorio kritimu. Vėlesni požymiai priklauso nuo to, kokie organai yra pažeidžiami.

Sifilis

2006-2016 m. laikotarpiu Šiaulių apskrityje sifiliu persirgo 195 asmenys, daugiausia 71 (36 proc.) Šiaulių mieste ir 34 (17 proc.) Akmenės rajone, o mažiausiai susirgimų sifiliu nustatyta Joniškio 14 (7 proc.) ir Šiaulių 15 (8 proc.) rajonuose. Nuo 2009 m. tiek Šiaulių apskrityje, tiek Šiaulių mieste, sergamumas sifiliu didėjo, viršydamas vidutinį šalies sergamumo lygį. Aukščiausias sergamumas buvo 2013 metais, kai sergamumo rodiklis Šiaulių mieste (1,3 atv. 10 tūkst. gyv.) gerokai viršijo Lietuvos vidurkį (0,9 atv. 10 tūkst. gyv.).

2016 metais Šiaulių apskrityje užregistruoti 23 sifilio susirgimai, t.y. 11 atvejų mažiau nei 2015 m. Didžiausias sergamumas vėl gi išlieka 35-54 m. amžiaus grupėje. Sergamumas sifiliu pagal lytį pasiskirstęs maždaug vienodai. Galimą užsikrėtimo būdą vyrai ir moterys įvardija skirtingai. Moterų didžioji dalis užsikrėtimo sifiliu galimą būdą nurodo heteroseksualinius lytinius santykius (64 proc.), kai tuo tarpu vyrai – 42 proc. heteroseksualinius ir 25 proc. homoseksualinius santykius. Net pusė sifiliu susirgusių asmenų teigė nežinantys, kas galėjo juos užkrėsti, penktadalis nurodė, kad juos užkrėtė sutuoktinis ar sugyventinė. Sifilio diagnozė trečdaliui asmenų nustatoma patiems kreipiantis į gydytojus, o trečdalis susirgusių išaiškinta kraujo donorystės metu, penktadaliui liga nustatyta tiriant kaip kontaktinius su sergančiais sifiliu, o vienai moteriai sifilio sukėlėjas išaiškintas nėščiųjų patikros metu. Beveik pusė užsikrėtusių sifiliu asmenų lytinių santykių metu nesinaudojo apsaugos priemonėmis. Vėl gi apie pusę užsikrėtusių asmenų nurodo lytinius kontaktus, kiti jų nežino ar jų neįvardija. Kalbant apie sifilio plitimo ribojimo priemones, būtent partnerio kontrolė yra viena iš svarbiausių, nes jų tarpe būna ligos nešiotojų. Todėl labai svarbus visų kontaktinių asmenų ištyrimas ir gydymas. Šiuo laikotarpiu svarbu vengti lytinių santykių, o gydantis tik vienam iš partnerių, didelė tikimybė, kad ir vėl užkrės vienas kitą.

Pirmieji sifilio požymiai atsiranda po 1-12 sav. po kontakto su užsikrėtusiu asmeniu. Ant lytinių organų atsiranda opelė, kuri laikosi kelias savaites. Dar po 2-6 mėn. atsiranda bėrimai visame kūne, o bendra būklė primena peršalimą (karščiavimas, skausmas ir ,,perštinti gerklė“). Ši ligos stadija užtrunka 2-6 sav. Jeigu liga negydoma, ji gali sukelti nepataisomus pakitimus akyse, širdyje, smegenyse ir kituose organuose.

Gonorėja

2006-2016 m. Šiaulių apskrityje užregistruota 119 gonorėjos atvejų. Daugiausia susirgimų nustatoma Šiaulių mieste (2013 m. – 9, 2015 m. – 6, 2016 m.- 1), o kituose apskrities rajonuose registruojami pavieniai gonorėjos atvejai.

2016 m. Šiaulių apskrityje užregistruoti 5 gonorėjos atvejai. Pastaraisiais metais Šiaulių miesto ir Šiaulių apskrities vidutinis sergamumo gonorėja rodiklis yra ženkliai mažesnis už vidutinį šalies sergamumo rodiklį. Analizuojant duomenis pagal lytį, didžioji dalis (60 proc.) užsikrėtusiųjų gonorėja yra vyrai. Daugiausia sergančių yra 18-24 metų amžiaus grupėje. Dažniausiai užsikrėtusieji gonorėja nurodė, kad lytinių santykių metu prezervatyvais naudojasi retai arba iš viso nesinaudoja.

Gonorėjos požymiai pasireiškia praėjus 2-10 dienų po užsikrėtimo ir būna skirtingi moterims ir vyrams. Dažniausiai moterys neturi jokių nusiskundimų, kitos pastebi neįprastas išskyras iš lyties organų bei deginimo jausmą šlapinantis. Gali būti skausmas pilvo apačioje. Jeigu gonorėja perduodama oralinių santykių metu – galima jausti ,,peršalusią gerklę“. Vyrams, be išvardintų moterų nusiskundimų, būdingos geltonos išskyros iš lyties organų.

Chlamidiozė

2006-2016 m. laikotarpiu Šiaulių apskrityje chlamidiozė diagnozuota 83 asmenims. Vertinant pastarojo dešimtmečio duomenis, nuo 2009 m. registruojami pavieniai chlamidiozės atvejai, dažniausiai tik Šiaulių mieste ir Šiaulių rajone. Nuo 2008 m. sergamumas chlamidioze Šiaulių apskrityje iki 5 kartų yra mažesnis už šalies vidutinį sergamumą. Per 2016 m. nustatyti tik 3 chlamidiozės atvejai. Pagal galimą užsikrėtimo būdą visi jie užsikrėtė heteroseksualių lytinių santykių metu ir nesinaudojo apsaugos priemonėmis, o užsikrėtimo šaltinį nurodė sutuoktinį ar sugyventinį.

Tikrų duomenų apie chlamidiozės paplitimą Lietuvoje, deja, neturime. Nedidelės apimties tyrimais nustatyta, kad chlamidijomis užsikrėtę apie 3-5 proc. sveikų, lytiškai aktyvaus amžiaus moterų. Iki 20 proc. uždegiminius požymius turinčioms moterims surandamas chlamidiozės sukėlėjas. Užsienio literatūros duomenimis nurodoma, kad chlamidijomis gali būti užsikrėtę 3-20 proc. sveikų vyrų. Taip pat žinoma, kad chlamidijos gali sukelti iki 80 proc. visų lyties takų infekcijų suaugusiems. Jos taip pat sukelia iki 30 proc. visų naujagimių akių gleivinės ir plaučių uždegimų.

Chlamidiozės požymiai: apie 60 proc. užsikrėtusių asmenų nejaučia jokių ligos požymių, tačiau tai nereiškia, kad tokie asmenys negali užkrėsti kitų. Į gydytojus pradedama kreiptis ne dėl pačios ligos, o dėl jos sukeltų pasekmių: negalėjimo turėti vaikų ar įvairių dubens organų uždegimų. Tiek vyrams, tiek moterims chlamidijos gali sukelti akių ir šlapimo takų gleivinės uždegimus arba skausmus sąnariuose. Labai svarbu jauniems, lytiškai aktyviems žmonėms nepamiršti pasitikrinti ir išsitirti dėl šios bakterinės lytiniu keliu plintančios infekcijos.

Susirgote – kreipkitės į asmens sveikatos priežiūros specialistus!

Dermatovenerologai, ginekologai, urologai yra LPI galintys diagnozuoti ir gydyti specialistai. LPI galima nustatyti tik atlikus laboratorinius tyrimus (imami tepinėliai iš šlapimkanalio, gimdos kaklelio kanalo, makšties, tiesiosios žarnos ir kt.). Asmenims, užsikrėtusiems LPI, rekomenduojama saugesnė lytinė elgsena: vengti atsitiktinių lytinių santykių, lytinių santykių už pinigus, nuolat naudoti prezervatyvus, nesant galimybės keisti lytinę elgseną. Sergančio asmens lytiniams partneriams, turėjusiems santykių su užsikrėtusiu asmeniu, būtina išsitirti dėl LPI.