Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba: pernai daugiausiai skundų sulaukta dėl diskriminacijos negalios pagrindu

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba pernai sulaukė daugiau skundų nei ankstesniais metais, sako institucijos Teisių grupės vadovė Audronė Daukšaitė-Timpė. Pastebėta, kad daugiausiai skundų sulaukta dėl galimos diskriminacijos negalios pagrindu, lyties atžvilgiu, taip pat – dėl amžiaus ir šeiminės padėties.

„Kiekvienais metais, lyginant su praėjusiais ir apskritai pastarųjų metų statistika, yra pastebima didėjanti ir auganti tendencija, t. y., praeitais metais gavome gerokai daugiau skundų ir paklausimų iš žmonių. Tai rodo, kad ir žmonės yra galbūt labiau linkę ginti savo teises. Kita vertus, ir pačios tarnybos žinomumą ir pasitikėjimą žmonėmis, tikintis, kad jų problemos bus išspręstos“, – penktadienį tarnybos ataskaitai pristatyti skirtoje spaudos konferencijoje teigė A. Daukšaitė-Timpė.

Pažymima, kad didžiąją dalį skundų sudarė paklausimai dėl galimos diskriminacijos negalios pagrindu –užfiksuota 60 tokių pareiškimų. Tuo metu dėl diskriminavimo lyties pagrindu tarnybai skundėsi 59 asmenys. Diskriminaciją dėl amžiaus įtarė 37 piliečiai, o dėl socialinės padėties – 35.

Daugiausiai skundų gauta dėl galimos diskriminacijos vartotojų teisių apsaugos srityje – iš viso užfiksuota 121 toks atvejis. Mažiausiai skundų gauta švietimo, mokslo ir studijų srityje, kur fiksuotas 21 atvejis.

Stebimi atvejai, kai į tarnybą kreipiamasi dėl klausimų, nepatenkančių į lygių galimybių kontrolieriaus kompetenciją – pernai gauti 49 tokie skundai, dar 462 kartus konsultuotasi dėl pagrindų, kurie Lygių galimybių įstatyme nėra numatyti kaip požymiai, dėl kurių draudžiama diskriminuoti. Anot tarnybos, tai rodo, kad diskriminaciją žmonės supranta plačiau, nei ją reglamentuoja lygių galimybių teisės aktai.

Skundai dėl diskriminacijos negalios pagrindu pastaruosius metus nuosekliai auga

Ataskaitoje pažymima, kad skundų skaičius dėl diskriminavimo negalios pagrindu nuosekliai auga jau kelerius metus, o 2024 m. pasiekė didžiausią skaičių per pastarąjį dešimtmetį. Iš viso atlikti 25 tyrimai, kaip galėjo būti pažeistos žmonių su negalia teisės vartotojų teisių apsaugos srityje – nustatyta 15 pažeidimo atvejų.

Pavyzdžiui, vienas iš pernai gautų skundų buvo dėl žmonėms su regos negalia nepritaikytų „Omniva“ paštomatų – į tarnybą pasikreipęs asmuo nurodė, jog negalėjo savarankiškai atsiimti siuntinio. Jis kreipėsi ir į bendrovę, ši patarė pasinaudoti artimųjų pagalba. Po tyrimo kontrolierė konstatavo diskriminaciją ir bendrovei skyrė įspėjimą, taip pat rekomenduota kaip galima greičiau pritaikyti paštomatus žmonėms su regos negalia.

„Kreipusis tarnybai, bendrovė įsipareigojo atlikti auditą ir pakeisti šitą diskriminuojančią praktiką“, – sakė A. Daukšaitė-Timpė.

Pernai taip pat padaugėjo kreipimųsi iš asmenų su klausos ar kalbėjimo negalia. Gauta paklausimų dėl sisteminių problemų, pavyzdžiui, dėl fiziškai neprieinamų institucijų, viešųjų erdvių, ribojamų galimybių patekti į parduotuves su šunimis pagalbininkais.

Vyresnio amžiaus žmonės jaučiasi diskriminuojami skaitmeninių paslaugų srityje

Kaip teigiama tarnybos ataskaitoje, padaugėjo kreipimųsi dėl skaitmeninių paslaugų prieinamumo vyresnio amžiaus žmonėms. Tvirtinama, jog skaitmeninę atskirtį ir jos riziką vyresnio amžiaus žmonės patiria visose gyvenimo srityse. Priduriama, kad su tuo dažniausiai susiduria 75 m. ir vyresni senjorai, kaimiškų vietovių gyventojai ir vyresnio amžiaus moterys.

„Vienas iš tyrimų – dėl „Luminor“ bankų taisyklių, kur tiesiogiai buvo nustatyta, kad asmenys virš 75 metų negali gauti kredito. Į tarnybą kreipėsi moteris, kuris buvo ilgalaikė banko klientė, turėjo pastovias pajamas, tačiau vien ta amžiaus riba apribojo jai pratęsti kredito kortelę. Bankas įsipareigojo pakeisti šią diskriminacinę praktiką“, – sakė Teisių grupės vadovė.

Ataskaitoje rašoma, kad didžiausias poveikis skaitmeninėje atskirtyje jaučiamas tuomet, kai į skaitmeninę erdvę persikelia būtinosios paslaugos – pavyzdžiui, sveikatos priežiūra, transportas, maisto ir kitų prekių įsigijimas.

Ryškėja tendencija, kai sulaukiama tiek vyrų, tiek moterų skundų dėl patirto priekabiavimo

Ataskaitoje teigiama, kad, kaip ir ankstesniais metais, 2024 m. buvo gautas ne vienas kreipimasis dėl seksistinių, moteris žeminančių ar sudaiktinančių reklamų bei jose pateikiamų lyčių stereotipų.

„Nors vyrų ir moterų lygių galimybių įstatymas galioja jau 30 metų, tačiau viešoje erdvėje vis dar matome seksistines diskriminacines reklamas, kur ypatingai moterys yra pateikiamos tokiame žeminančiame, seksualizuotame kontekste“, – pažymėjo A. Daukšaitė-Timpė.

Tarnyba pažymi, kad pradėjus tyrimą dėl galimos diskriminacijos arba jau analizės metu dalis reklamų buvo nutrauktos ar pašalintos.

Pabrėžiama, kad daugeliu atvejų tyrimai dėl galimai diskriminuojančių reklamų nepradedami, nes užsakovams primenama apie įstatymuose įtvirtintą pareigą užtikrinti, kad reklamose nebūtų pažeminimo, paniekinimo, teisių apribojimo ar privilegijų dėl lyties.

Be to, ryškėja nauja tendencija, kai sulaukiama tiek moterų, tiek vyrų skundų dėl patirto priekabiavimo. Vis dėlto, tokius priekabiavimo atvejus įrodyti sudėtinga, nes asmenys dažnai nepateikia įrodymų arba jų neturi. Tada tyrimą tenka nutraukti dėl įrodymų trūkumo.

Tiesa, tam tikros tendencijos išlieka – pavyzdžiui, dalis skundų dėl patirtos diskriminacijos lyties pagrindu darbe teikiami jau nutraukus darbinę sutartį arba žinant, įtariant, kad žmogų planuojama atleisti. Tarnyba daro prielaidą, kad nors darbuotojams turi būti taikoma apsauga nuo persekiojimo už pateiktą skundą ar liudijimą, ši norma yra neveiksminga arba baiminamasi, kad ji bus neveiksni.

Dar viena besikartojanti tendencija – tėvai kreipiasi dėl mokyklinių uniformų tvarkų, kuriomis nurodoma mergaitėms dėvėti sijonus arba sarafanus, nenumatant galimybės pasirinkti kelnių. 

Kreipiasi daugiavaikės šeimos

2023 m. ir 2024 m. skundų ir tyrimų kontrolierės iniciatyva dėl galimos diskriminacijos socialinės padėties pagrindu buvo daugiau nei pastarąjį dešimtmetį. Tarnyba pažymi, kad tam turi įtakos praplėsta socialinės padėties sąvoka Lygių galimybių įstatyme, įtraukiant šeiminę padėtį.

Daugiausiai skundų gauta dėl galimos diskriminacijos valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų veikloje (13 skundų), mažiausiai – dėl švietimo, mokslo ir studijų sričių.

Pernai išryškėjo tendencija, kad į tarnybą žmonės kreipiasi su paklausimais dėl galimo priekabiavimo šeiminės padėties pagrindu. Pavyzdžiui, šeimos sulaukia nepagarbaus elgesio dėl kartu esančių mažamečių vaikų paslaugų teikimo vietose – tarkime, atsivedus vaikus į gydytojo kabinetą ar kitas įstaigas.

Kai kurios tendencijos išlieka – pavyzdžiui, gaunama paklausimų dėl situacijų, susijusių su buvimu vaiko priežiūros atostogose. Žmonės taip pat kreipiasi dėl paslaugų teikėjų taikomų nuolaidų šeimoms, kuriomis negali pasinaudoti šeimos su daugiau nei dviem vaikais.

Rekomenduoja tobulinti Lygių galimybių įstatymą, suteikti galimybę tarnybai kreiptis į KT

Savo ruožtu konferencijoje dalyvavusi kontrolierė Birutė Sabatauskaitė rekomendavo politinių sprendimų priėmėjams tobulinti Lygių galimybių įstatymą, užtikrinant apsaugą nuo diskriminacijos asmenims, kurie užsiima savanoryste arba dirba savarankišką darbą – šie piliečiai pagal įstatymą nėra apsaugoti nuo seksualinio priekabiavimo ar diskriminacijos.

Ji taip pat tvirtino, jog tarnybai kai kuriais atvejais darbą palengvintų galimybė tiesiogiai kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT).

„Manau, be galo būtų svarbu suteikti galimybę Lygių galimybių kontrolieriui ar kontrolierei kreiptis į KT dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai ir įstatymams. Tokią galimybę turi Seimo kontrolieriai“, – pažymėjo B. Sabatauskaitė.

Dar viena rekomendacija – priimti lytinės tapatybės pripažinimo įstatymą. Pasak B. Sabatauskaitės, iki šiol egzistuojanti tvarka žemina translyčius asmenis, kadangi jie turi lankytis pas psichiatrus ir įrodinėti savo lytinę tapatybę.

„O kur dar ilgalaikis ir lėšų reikalaujantis procesas pasikeisti tuos dokumentus ne administracine, o teismų tvarka? Čia galima pasidžiaugti, kad teismai, žinoma, keletas metų jau žengia į priekį, tačiau mano nuomone neturėtų taip būti, kad šitiek metų teismai turėtų vis kartoti, jog jie taiso įstatyminę spragą“, – sakė ji.

B. Sabatauskaitė, teigdama, kad dalis ankstesnių rekomendacijų vis dar nėra priimtos, akcentavo ir partnerystės ar civilinės sąjungos įstatymo priėmimo svarbą.

Kontrolierė taip pat ragino įtraukti lytinę tapatybę ir lyties raišką į Lygių galimybių įstatymą kaip draudžiamus diskriminacijos pagrindus.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba metines ataskaitas teikia kasmet nuo 1990 m. Ataskaitose pateikiamos rekomendacijos politinių sprendimų priėmėjams, valstybės ir savivaldybių institucijoms, švietimo įstaigoms, paslaugų teikėjams, sveikatos paslaugų teikėjams, transporto paslaugų teikėjams bei draudimo bendrovėms, siekiant užtikrinti lygias galimybes visiems piliečiams.