LVAT atmetė Algio Krupavičiaus prašymą nutraukti tyrimą dėl galimo plagijavimo

Buvusiam Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) dekanui Algiui Krupavičiui nepavyko išsireikalauti, kad Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba nutrauktų jo atžvilgiu atliekamą tyrimą dėl galimo plagijavimo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) atmetė jo prašymą įpareigoti Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybą nedelsiant nutraukti tyrimą prieš jį.

A. Krupavičiaus teigimu, tyrimas dėl galimo akademinės etikos pažeidimo mokslinėje veikloje atliekamas pažeidžiant terminus, yra vilkinamas, šališkas.

Pasak mokslininko, tyrimas pradėtas 2021 metų balandį. Jis susijęs su knygos skyriumi, kurį parengė du autoriai – jis ir R. P. lygiomis dalimis. Anot A. Krupavičiaus, skyrius yra integrali kolektyvinės monografijos dalis. Knyga buvo recenzuota, jos originalumas, naujumas ir mokslinis reikšmingumas buvo įvertinti.

A. Krupavičius teigė, kad jam nėra aiškios tyrimo apimtys ir ribos, taip pat nebuvo nurodyta, koks pažeidimas tiriamas, kokia jo sudėtis ir panašiai. Jis tvirtino nesuprantąs, kokius duomenis turi pateikti akademinės etikos kontrolieriui, ypač atsižvelgiant į tai, kad knyga rengta prieš 18–19 metų.

A. Krupavičius kontrolieriui apskųstas dėl galimo plagiato. Skundą parašęs disertacijos autorius tvirtino, kad A. Krupavičius neatliko jokios savarankiškos analizės, o rengdamas monografijos skyrių, naudojosi jo daktaro disertacijos dalimi. Minėta disertacija kaip informacijos šaltinis nurodyta tik vienoje knygos vietoje, nors naudota daugiau citatų.

Mokslininko teigimu, jis perdavęs doktorantui savo surinktus duomenis, kurie panaudoti disertacijoje.

Akademinės etikos kontrolieriaus tarnyba teismui nurodė, jog vykdant tyrimą parengtas tekstų sutapčių ataskaitos projektas, A. Krupavičiaus paprašyta pateikti papildomus paaiškinimus, tačiau jų nesulaukta.

Tarnybos teigimu, tyrimo trukmei įtakos turėjo ir jį atliekančios tyrėjos nedarbingumas, kasmetinės atostogos, komandiruotės. Tarnyba mano, kad tyrimas trunka ilgiau nei numatyta dėl objektyvių priežasčių, ir negali būti pripažinta, jog jis vilkinamas ar yra neveikimo požymių.

LVAT konstatavo, kad tyrimas dėl A. Krupavičiaus pradėtas pagrįstai, atmetė jo priekaištus dėl šališkumo, informacijos nepateikimo, tyrimo trukmės ir vilkinimo.

„Pareiškėjui buvo tinkamai užtikrinta teisė gauti informaciją apie tyrimą ir būti išklausytam, tačiau pareiškėjas šia teise nepasinaudojo“, – teigiama LVAT nutartyje.

Anot teismo, mokslininkas buvo informuotas apie pradėtą pažeidimo tyrimą, jam išsamiai išdėstytos įtariamo pažeidimo aplinkybės ir pagrindas, sudaryta galimybė teikti paaiškinimus ir argumentus dėl įtartų pažeidimų, tačiau jis neatsakė į tarnybos laišką.

Teismas nurodė, kad situacija, kai tyrimas trunka ilgiau nei numatyta dėl objektyvių priežasčių, negali būti vertinama kaip jo vilkinamas ar kiti neteisėti veiksmai. 

Anot LVAT, plagiatas laikytinas vienu šiurkščiausių akademinės etikos pažeidimų, todėl bet kokio masto galimo plagiato tyrimas turi būti atliekamas ne tik objektyviai ir teisėtai, bet itin atidžiai vertinant nustatytas tekstų sutaptis, o tyrimai, susiję su galimo plagiato vertinimu, yra ilgi.

Teismas padarė išvadą, kad reikalavimas įpareigoti Akademinės etikos kontrolieriaus tarnybą nutraukti tyrimą dėl galimo akademinės etikos pažeidimo yra visiškai nepagrįstas.

2018 metais tuometinis akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius Vigilijus Sadauskas VDU dėstytoją A. Krupavičių ir Kauno technologijos universiteto dėstytoją Vitaliją Simonaitytę buvo pripažinęs neetiškai citavus buvusio doktoranto tekstą.

Tuomet A. Krupavičiui buvo iškelta ir baudžiamoji byla dėl plagiato. Kauno apylinkės ir apygardos teismai jį buvo pripažinę kaltu, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pernai balandį nutraukė baudžiamąją bylą dėl autorystės pasisavinimo. Jo teigimu, prioritetas ginant autorių teises turi būti teikiamas civilinei atsakomybei.

Mokslininkas nesutiko su mestais kaltinimais.

A. Krupavičius yra žinomas politologas, socialinių mokslų daktaras. Jis dėstė Kauno technologijos, Vytauto Didžiojo, Mykolo Romerio universitetuose. Mokslinės veiklos svarbiausios kryptys: lyginamoji ir viešoji politika, partijos, partinės sistemos ir rinkimai, kiekybiniai ir kokybiniai socialinių tyrimų metodai.