Psichiatrijos klinikos vadovė: jau turime viską, kad visuomenės psichinė sveikata blogėtų

Pasaulio sveikatos specialistai, stebėdami išaugusią psichikos ligų bangą, perspėja, kad antrasis, gerokai ilgiau besitęsiantis, karantinas turės ir jau turi rimtesnių padarinių nei pirmasis. Atvirai apie užsitęsusios ekstremalios situacijos ir karantino, kurio pabaigos nematyti, poveikį kalbėdama Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos vadovė gydytoja psichiatrė, psichoterapeutė Ramunė Mazaliauskienė teigia, kad dabartinė situacija, veikianti visus be išimties, ypač sudėtinga psichikos sutrikimų turintiems žmonėms. 

„Dabar išgyvename didelio nerimo, susijusio su sveikata ir gyvybe, laikotarpį. Kartu stebime ir kai kurių ekonomikos sektorių kritimą, o tai susiję su ten dirbančių žmonių nesaugumu, pajamų praradimu ir visais iš to išplaukiančiais nemalonumais – iš varžytinių paleistais namais, butais, areštuotomis sąskaitomis, visa ko stygiumi. Dar – suvaržymai, apribojimai, o viską blogina neapibrėžtumas, ir neaišku, kada visa tai baigsis. Kalbėdama su įvairiais žmonėmis, dažnai matau nuovargį ir nusivylimą. To tikrai buvo mažiau praėjusį pavasarį, kai bent jau medicinos pasaulis stipriai mobilizavosi ir pasiaukojamai dirbo.

Medikai – dar viena žmonių grupė, patirianti be galo didelį darbinį stresą ir krūvį. Dabar ūmus stresas tapo lėtiniu – vilties, kad kažkas pasikeis, liko mažiau. Prisidėjo ir praktiniai paprasti kasdieniai nemalonumai: galimybių pailsėti po sunkaus budėjimo irgi neliko, nes namuose – į nuotolinį mokymąsi pasinėrę vaikai“, – primena gydytoja.

Ji pabrėžia, kad sergantys psichikos ligomis asmenys būna labiau pažeidžiami, esant didelės įtampos laikotarpiams. Gali paūmėti nerimas, depresinė simptomatika, sutrikti elgesys. Kai kam pasireiškia ir psichozių paūmėjimus. Pasak psichiatrės R. Mazaliauskienės, tai nėra keista, pagalvojus, kad ir sveikų žmonių emocinė būsena nėra puiki. Tad kiekvienam labai svarbu pačiam išlikti stabilios ir pozityvios emocinės būsenos. Tada tiems, kurie yra šalia, bus saugiau ir ramiau būti, o tai ves į mažesnį streso ir nerimo lygį. Bet ne mažiau svarbu, kad susirūpinimas artimu, sergančiu psichikos sutrikimu, neįgautų perdėto susirūpinimo vaizdo: tokiu atveju sergantysis jausis kontroliuojamas, o tai vėl gali vesti į emocinės būsenos pablogėjimą.

Daugiausiai Klinikoje dirbantiems medikams tenka susidurti su įprastinėmis, į ją atvedusiomis pacientų problemomis: depresija, psichozėmis, krizinėmis situacijomis, tokiomis kaip artimų žmonių mirtis, piktnaudžiavimas alkoholiu, būsenų paūmėjimai dėl nevartojamų ar neteisingai vartojamų vaistų. Nerimą kelia kai kurių būsenų užleistumas: pacientai patenka ne tik su psichikos sutrikimu, bet ir apleisti somatinės medicinos prasme, socialiai apleisti. Neretai stacionariniam gydymui, dažniausiai – dėl sutrikusio elgesio, atvežami apleisti senukai. Tad gydyti yra sunkiau, spręsti įvairias pacientų problemas – irgi. Tačiau ligoninės specialistų komandos turi patikrintus problemų sprendimo būdus, kurie veikia ir pandemijos sąlygomis.

Dera paminėti, kad ir miego sutrikimai dažnai lydi įvairius psichikos sutrikimus, juos patiria beveik kiekvienas į ligoninę patenkantis asmuo. Beje, tokius sutrikimus kartais įvardija ir asmenys po persirgtos COVID-19 infekcijos. Dažnas jų, ypač jei patiria sunkios depresijos epizodus ar yra krizėje, netgi turi savižudiškų minčių. Kai kurių psichozių paūmėjimui įtakos gali turėti didžiulis kasdienis neigiamos informacijos srautas. Ir pastaruoju metu netgi pasitaiko „kovidinių“ psichozių, kai pacientas liguistai yra įsitikinęs, kad serga būtent šia liga.

LSMU Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos vadovė R. Mazaliauskienė sako: „Krizių daug. Jos labai įvairios, tačiau svarbu paminėti tas, kurios susijusios su santykių šeimoje sunkumais, – įtakos tam turi išaugusi trintis būnant namuose. Atskirai verta paminėti ir psichikos sutrikimus, atsirandančius asmenims, kuriems stebimos sunkios somatinės ligos. Pastarieji pacientai ypač sunkūs, reikalauja skirtingų specialistų suderinto darbo ir kompleksinio gydymo. Tačiau mums itin daug nerimo kelia tie, kurie dar neatvyko į stacionarą. Žmonės bijo kreiptis į ligonines (nes kažkodėl kai kurių žiniasklaidos priemonių yra įtikinėjami, kad ten užsikrės) ir, kiek gali, kenčia namuose. Supratu, kad, atslūgus įtampai, jie atvyks į ligoninę, deja, jau bus sudėtingos, užleistos, ilgesnio gydymo reikalaujančios būsenos“.

ELTA yra skelbusi, kad, Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro (ENNSC) ataskaitos duomenimis, valstybėse pastaruoju metu itin išaugo alkoholio ir raminamųjų vaistų vartojimas, labai pagausėjo atvejų, kai „nuotoliniu būdu“ įsigyjama kvaišalų. Ne išimtis ir Lietuva, tai galėtų patvirtinti LSMU Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos specialistai. Tačiau svarbus, jų nuomone, ir kitas aspektas – didelė įtampa bei nerimas.

„Žmonės naudoja sveikus ir nesveikus streso įveikos būdus. Daugelis sveikų streso įveikos būdų dėl karantino nebeprieinami: bendravimas su draugais ir artimais žmonėmis (kai kam reikia ne tik zoom ar teams, bet ir prisilietimo), sportas, net pasivaikščiojimas beveik neįmanomi. Pabandykite įsivaizduoti atsipalaiduoti bandantį akiniuotį pasivaikščiojimo metu: pridusęs po kauke, akiniai aprasoję, nieko nemato po kojomis ir prieš save. Tikrai neskamba kaip maloni veikla ar streso įveikos priemonė. Taigi daugeliui lieka pasirinkimas: tiesiog būti strese arba tvarkytis su juo taip, kaip išeina. O išeina daugeliui lietuvių įprastiniu būdu – naudojant alkoholį. Kitas rizikingas pasirinkimas– raminamieji vaistai“, – vardina klinikos vadovė R. Mazaliauskienė.

Ji neslepia per karantiną matanti, kad į Psichiatrijos kliniką patenka sunkesnės būsenos pacientai, tie, kurie vartoja alkoholį ir kartais gerokai ilgiau. Pastarieji karantino metu prarado galimybę pasinaudoti anoniminio išblaivinimo paslaugomis, nes anksčiau jas namuose teikę asmenys apribojo savo važiavimus į namus. Pastebima, kad asmenys, kurie patiria nerimo ir depresines būsenas, irgi dažnokai ligoninėn patenka pavartoję alkoholio.

Psichiatrijos klinikos vadovės teigimu, visuomenėje tvyrančią įtampą galima jausti beveik fiziškai. Priverstinis užsidarymas namuose lėmė ir išaugusį smurto artimoje aplinkoje atvejų skaičių – daugėjo smurto tiek prieš vaikus, tiek prieš moteris. Įvairios žmonių grupės karantino metu susidūrė su labai konkrečiais nemalonumais, bet, kas dar blogiau, jie susidūrė su neapibrėžtumu, situacija, kai nieko nėra tikro, nėra aiškių terminų, kriterijų.

„Neapibrėžtumas Vakarų kultūroje apskritai ir tarp lietuvių konkrečiai – labai prastai toleruojama būsena. Norime viską kontroliuoti, net ir nekontroliuojamus dalykus. Neapibrėžtumo netoleravimas susijęs su didesniu nerimu. O jau kaip pasireikš nerimas, priklauso nuo paties žmogaus – jo charakterio, jo gyvenimo istorijos. Beje, žmonės, kuriems pasireiškia panikos atakos, patenka ne į psichiatrijos skyrius, tai – bendro tipo ligoninių priėmimo-skubios pagalbos skyrių kasdienybė“, – sako gyd. R. Mazaliauskienė.

Ji pabrėžia, kad savo psichikos sveikata besirūpinantis žmogus, visų pirma, turėtų atkreipti dėmesį į save: į emocijas, savo nuotaiką, poreikius, santykius, ir kiekvienam patartina užsiimti savęs puoselėjimu. „Nes tik tinkamai pasirūpinus savimi, galima rūpintis kitais. Na, o visuomenė turėtų užtikrinti saugią aplinką kiekvienam savo nariui, kad jis galėtų jaustis jos dalimi – gerbtinas ir vertingas, galintis realizuoti save pačiu geriausiu sau ir visuomenei būdu, o prireikus, – gauti pagalbą“.

ELTA