LSDP susitarimo dėl švietimo projektą vadina per mažai ambicingu: nereikia neveikiančio, tik popierinio susitarimo

Partijoms ėmus svarstyti Nacionalinio susitarimo dėl švietimo projektą, panašu, kad socialdemokratai, o ne „valstiečiai“, anksčiau sudvejoję, ar dės parašus po šiuo dokumentu, turi daugiausiai klausimų. Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) penktadienį Seime surengė spaudos konferenciją, kurioje itin kritiškai įvertino parlamento frakcijų atstovų paruoštą susitarimo dėl švietimo projektą.

Po spaudos konferencijos LSDP pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė, Eltai komentuodama partijos poziciją,, neslėpė, kad, socialdemokratų įsitikinimu, dabartiniame susitarimo dėl švietimo politikos iki 2030 m. projekte yra per mažai ambicijos. Jos teigimu, LSDP tik popierinių ir neveikiančių susitarimų nepasirašys.

„Socialdemokratams nereikia neveikiančio, tik popierinio Nacionalinio susitarimo dėl švietimo“, – Eltai teigė ji.

Ir išties socialdemokratai jau turi patirties nesijungti į politinių partijų susitarimus. Praėjusio Seimo kadencijoje LSDP neparėmė susitarimo, kuriame numatyta ne vėliau kaip iki 2030 metų finansavimą gynybai padidinti iki 2,5 proc. BVP.

Visgi V. Blinkevičiūtė pažymi, kad nereikėtų skubėti su šia analogija ir tvirtinti, kad LSDP ir šį kartą prie bendrus tikslus susitarimu įforminti nusprendusių partijų nesijungs.

„Aš siūlau neužbėgti už akių, labai linkėčiau, kad būtų įsiklausoma. Socialdemokratai tikrai nieko blogo nenori, mes norime proveržio“, – teigė politikė.

Todėl, pasak jos, labai svarbu, kad į LSDP šiuo metu reiškiamą kritiką bei pasiūlymus būtų įsiklausyta.

„Socialdemokratų įsitikinimu, Nacionalinis susitarimas dėl švietimo yra reikalingas ir būtinas, tačiau toks nacionalinis susitarimas, koks yra šiandien, jis yra per mažai ambicingas. Proveržio tikrai dėl to švietime nebus. Tad labai prašome įsiklausyti į tai valdančiąją daugumą ir, jei bus tas įsiklausymas, – tai, žinoma, mes, socialdemokratai, šiam susitarimui ir pritarsime, ir pasirašysime“, – teigė V. Blinkevičiūtė.

Kritiką esamam susitarimo dėl švietimo projektui išsakė ir spaudos konferencijoje dalyvavusi socialdemokratų frakcijai priklausanti Vilija Targamadzė.

„Šiandien Lietuvos žmonės nusipelnė lygių starto ir finišo galimybių, lygiateisiškumo ir socialinės atskirties mažinimo principo įgyvendinimo. Tai yra labai svarbūs dalykai. Į šį susitarimą reikia žiūrėti labai rimtai, nes tai yra įsipareigojimas“, – spaudos konferencijoje sakė V. Targamadzė, pažymėdama, kad susitarimo projekte pasigenda tiek kokybinių, tiek kiekybinių rodiklių.

„Aš pasigendu kokybinių ir kiekybinių rodiklių (...) Mes turėtume matyti visuminę viziją 2030 m., kur mes turime būti. Reikia žiūrėti labai rimtai į šį susitarimą dėl švietimo“, – sakė ji ir užsiminė, kad, ruošiant susitarimo projektą, ne į visus socialdemokratų pasiūlymus buvo atsižvelgta.

„Tikrai ne į viską, ką siūlė LSDP, buvo atsižvelgta, yra gajus daugumos požiūris“, – teigė V. Targamadzė, kuri ir atstovavo LSDP ruošiant Nacionalinio susitarimo dėl švietimo projektą.

Pateikė siūlymus: reikalauja nurodyti ambicingus įsipareigojimus finansavimui

Penktadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje LSDP pirmininkė V. Blinkevičiūtė išsakė pasiūlymus, į kuriuos, pasak jos, būtina atsižvelgti dedant parašus ant galutinio Nacionalinio susitarimo dėl švietimo projekto. Tarp tokių reikalavimų – ambicingesnis lėšų švietimo sričiai skyrimas, pokyčiai finansuojant privačias ugdymo įstaigas, reikalavimas atsisakyti atrankų priimant moksleivius į mokyklas ir t. t.

„Politinės partijos turi aiškiai įsipareigoti pasiekti, kad iki 2030 metų būtų laipsniškai didinamas finansavimas švietimui. Mes turime pasiekti 6 proc. nuo BVP ir iš jų ne mažiau kaip 2 proc. reikėtų skirti ikimokykliniam ir pradiniam ugdymui“, – spaudos konferencijoje sakė V. Blinkevičiūtė.  

„Dabar Lietuva švietimui skiria tik 4,6 proc. nuo BVP – tai yra mažiau nei ES vidurkis ir gerokai mažiau nei skiria mūsų kaimynai – Estija (6 proc.), Latvija (5,8 proc.)“, – pridūrė ji.

„Dėl pradinio ir ikimokyklinio ugdymo. Mes skiriame vos 1 proc. Mažiau už mus Europos Sąjungoje skiria tik rumunai ir bulgarai“, – atkreipė dėmesį LSDP pirmininkė.

V. Blinkevičiūtės teigimu, susitarime negalima apsiriboti tuo, kad įsipareigojimai didinti dėstytojų ir mokytojų atlyginimus būtų tik iki 2024 m. Šiuo metu susitarimo projekte kaip tik ir numatoma, kad dėstytojų ir mokytojų atlyginimai turėtų kilti iki 130 proc. ir 150 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio iki 2024-ųjų pabaigos.

„Susitarime taip pat turi būti numatyti mokytojų ir dėstytojų kėlimas ne iki 2024 m., kaip dabar yra susitarime (...). Juk susitarimas yra iki 2030 m., tad ir atlyginimų kėlimas turi būti numatytas iki tol, kol susitarimas galioja“, – pažymėjo ji.

Siūlo keisti privačių mokyklų finansavimo tvarką

Taip pat tarp socialdemokratų siūlymų – pokyčių reikalavimai finansuojant privačias mokyklas.

„Turi būti panaikintos privačių ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo įstaigų privilegijos, suteikiant visiems vaikams lygias galimybes augti ir tobulėti. Privačios švietimo įstaigos turėtų būti finansuojamos taip, kaip ir valstybinės įstaigos, – taikant tokius pačius kokybės reikalavimus ir neleidžiant imti papildomo mokesčio už mokymąsi“, – teigė V. Blinkevičiūtė.

Jos steigimu, būtina panaikinti ir atrankų į mokyklas vykdymą. Socialdemokratės teigimu, tokia praktika diskriminuoja vaikus.

„Labai ydingas dalykas yra atrankos į mokyklas vykdymas. Kažkas yra žiauriai privilegijuotas, ir nuo mažumės mūsų vaikai patiria tam tikrą diskriminaciją“, – sakė LSDP pirmininkė.

Apie pasitraukimą anksčiau iš susitarimo kalbėję „valstiečiai“ šiuo metu parašus padėti žada

Anksčiau „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis ne kartą užsiminė, kad jo vedama partija gali trauktis iš ruošiamo susitarimo dėl švietimo. Tačiau šią savaitę R. Karbauskis Eltai tvirtino, kad, įvertinus tai, jog frakcijų darbo grupėje atsižvelgta į daugelį LVŽS pasiūlymų, „valstiečiai“, ko gero, susitarimą pasirašys ir iš to politikos nedarys.

„Mes tikrai iš to nedarysime politikos – tai 100 procentų aišku“, – Eltai teigė R. Karbauskis.

Pasak jo, partijos sprendimas daugeliu atžvilgiu priklausys nuo Eugenijaus Jovaišos rekomendacijos. Jis „valstiečiams“ atstovavo derybose ruošiant susitarimo projektą.

Nacionalinį susitarimą dėl švietimo, kuris galiotų iki 2030 m., ketinama pasirašyti rugsėjį.

I. Šimonytė įžvelgia rizikų susitarimui dėl švietimo

Trečiadienį premjerė Ingrida Šimonytė sakė, kad norėtų tikėti, jog politinėms partijoms pavyks pasirašyti susitarimą dėl švietimo. Pasak jos, šiuo metu, ko gero, didžiausia rizika yra tai, kad rudenį pasirašyti planuotas susitarimas palaikymo gali nesulaukti būtent iš partijų, kurios delegavo savo atstovus paruošti dokumento, numatančios švietimo politikos gaires, projektą.

„Dabar didžiausia rizika bus, kad kokia nors politinė bendruomenė neįvertins savo deleguoto atstovo padaryto labai didelio darbo ir dėl kažkokių priežasčių nuspręs, tarkime, nepasirašyti susitarimo. Darbo tikrai buvo įdėta daug, pastabų buvo daug, derinimo buvo daug, gludinimų buvo daug. Manau, kad rezultatas yra neblogas“, – trečiadienį po Vyriausybės posėdžio sakė premjerė.

ELTA