LSDP ir LVŽS kritikuoja mokyklų tinklo pertvarką: neatmeta galimybės trauktis iš švietimo susitarimo

Šių mokslo metų pradžioje, rugsėjo 1-ąją dieną, politinių partijų vadovai Seime pasirašė nacionalinį švietimo susitarimą, numatantį švietimo politikos tikslus iki 2030 metų. Visgi panašu, kad Vyriausybei palaiminus mokyklų tinklo pertvarką valdančiųjų ir opozicijos vienybė sueižėjo. Opozicija kritikuoja, kad valdančiųjų veiksmai vykdant ugdymo įstaigų tinklo pertvarką prasilenkia su nacionaliniame švietimo susitarime numatytu savivaldybių savarankiškumo kriterijumi. Oponentai kritikuoja, kad sprendimai dėl mokyklų tinklo optimizavimo yra priimami nepakankamai įsiklausant į savivaldos poziciją ir neatsižvelgiant į konkrečios savivaldybės situaciją.

Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) teigia neatmetantys galimybės svarstyti apie pasitraukimą iš švietimo susitarimo, jei valdantieji ir toliau neatsižvelgs į opozicijos bei savivaldos išsakytas pastabas dėl mokyklų tinklo pertvarkos.

Savo ruožtu švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė nesutinka su opozicijos išsakyta kritika. Ministrė akcentuoja, kad tai nebuvo vienašališki ministerijos sprendimai, nes diskusijos dėl mokyklų tinklo pertvarkymo su savivaldybėmis vyko praktiškai metus. J. Šiugždinienė akcentuoja, kad niekada nebūna taip, kad sprendimu iki galo būtų patenkinti visi dalyviai, tačiau, pasak jos, Vyriausybės patvirtintas mokyklų tinklo pertvarkos projektas – kompromisinis variantas.

G. Paluckas: jei valdantieji neatsižvelgs į pastabas, svarstysime trauktis iš švietimo susitarimo

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos Seime seniūnas Gintautas Paluckas teigia, kad pagrindinė problema yra ta, jog Vyriausybės priimami sprendimai dėl mokyklų tinklo pertvarkos yra priimami nepakankamai įsiklausant į savivaldybių poziciją. Pasak politiko, šie valdančiųjų veiksmai prasilenkia su nacionaliniame susitarime dėl švietimo numatyta teise savivaldoms pačioms su valstybės pagalba sutvarkyti ir optimizuoti mokyklų tinklą.

„Švietimo susitarime yra kalbama apie savivaldybių teisę ir pareigą su valstybės pagalba sutvarkyti, optimizuoti švietimo tinklą tam, kad švietimo paslaugos būtų prieinamos visiems ir visiems vienodai kokybiškai“, – Eltai teigė G. Paluckas.

„Vietoje to, kad šis sprendimas būtų priimtas šnekantis su savivaldybėmis, derantis, įvertinus kiekvienos specifinę situaciją praėjusių metų gruodžio pabaigoje ŠMSM ir po to Vyriausybė savo nutarimu priėmė mokyklų tinklo pertvarkos planą ir atitinkamai sukėlė krūvą problemų: tai yra nustatė naujus įvairiausius reikalavimus ir ne dėl visų buvo susitarta“, – pažymėjo politikas.

Jis kritikuoja ir šių metų pradžioje startavusią Tūkstantmečio mokyklų programą, kuri, pasak jo, taip pat savivaldoje įnešė nemažai sumaišties.

„Ministerija atitinkamai po to paleido Tūkstantmečio mokyklų programą. Kitaip tariant: va jums nutarimas, va programa, joje gali dalyvauti selektyviai tik tie ir tie, o 25 proc., ypač tų kaimiškųjų mokyklų, jos turi užsidaryti. Ir darykit kaip norite. Tai įnešė konkurenciją dar ir pačiuose regionuose, nes ten mokiniai juda ir per savivaldybių ribas. Atitinkamai kyla klausimai tada, ką daryti su kitomis gimnazijomis, kurioms lyg ir užtenka mokinių, bet jos dalyvauti negali ir negaus finansavimo“, – sakė LSDP frakcijos seniūnas.

„Vienu žodžiu, ministerija čia padarė visišką savivalę ir saviveiklą. Ir tai tikrai nėra šio susitarimo rėmuose. Kol kas šis susitarimo pažeidimas yra ryškiausias ir yra grubiausias“, – pridūrė jis.

Todėl G. Paluckas akcentuoja, kad dėl švietimo susitarimo įgyvendinimo kyla rimtos problemos, nes, pasak jo, valdantieji daro veiksmus, kurie prieštarauja susitarimo nuostatoms.

Politikas teigia, kad dėl šios priežasties artimiausiu metu yra planuojamas švietimo susitarimo priežiūros darbo grupės susitikimas, kuriame, anot jo, šie opozicijai svarbūs klausimai bus keliami.

„Darbo grupės veikla buvo apmirusi po to, kai buvo sudarytas susitarimas. Bet kad mes matome iššūkius ir problemas vieną po kitos kylančias, tai dabar reikia iš naujo rinktis ir šnekėti, koks tada tikslas pasirašinėti susitarimus, jei jūs vis tiek darote priešingai“, – sakė Seimo narys, akcentuodamas, kad daug priekaištų švietimo susitarimui turi ir kitos opozicinės frakcijos.

G. Paluckas pabrėžia, kad jei į pastabas valdantieji ir toliau neatsižvelgs, bus svarstomas LSDP pasitraukimas iš švietimo susitarimo.

„Mes ir taip susitarimą esame pasirašę su žvaigždute, nes ten ne visos mūsų nuostatos yra atspindėtos. Bet jei taip ir toliau tęsis, aišku, tai yra deklaratyvu, bet mes pasakysime, kad nesame šio susitarimo dalis ir mes neprisiimame atsakomybės už tai, ką ten daro Vyriausybė ne susitarimo rėmuose“, – sakė socialdemokratų frakcijos seniūnas.

„Nes jeigu susitarimas nėra įgyvendinamas arba yra daroma priešingai, tai tada tas susitarimas bent jau mums neegzistuoja“, – taip pat pažymėjo jis.

A. Norkienė: susitarime numatytas savivaldybių savarankiškumas yra eliminuojamas

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos Seime seniūnė Aušrinė Norkienė taip pat tikina, kad valdančiųjų veiksmai švietimo srityje prasilenkia su švietimo susitarime numatytomis nuostatomis. Ministrė teigia, kad LVŽS vadovybė šį problematinį klausimą jau kėlė susitikime su premjere Ingrida Šimonyte.

„Savivaldybių savarankiškumas, kuris yra numatytas susitarime, iš tikrųjų jis eliminuotas yra. Savivaldybės yra priverstos daryti tai, ką joms nuleidžiama. Vis tik savivalda geriausiai mato ir patys optimizuojasi tą tinklą. Manome, kad per drastiškai tie vaikų skaičiai klasėse nustatomi, privačioms mokykloms yra vienos sąlygos, o jau valstybinėms visiškai kitos. Į tai irgi atsakymo negauname, kodėl“, – Eltai teigė A. Norkienė.

„Tai mes su premjere kalbėjome būtent apie tą bendravimo kultūrą ir diskusijas apie švietimą, nes šiuo metu iš tikrųjų viskas atsitrenkia kaip žirniai į sieną ir netgi nediskutuojama. Mes premjerei išsakėme, kad trūksta tos diskusinės kultūros ir tikrai mes nenorime, kad būtų kažkas blogiau, tiesiog mūsų tikslai tame susitarime yra bendri“, – pridūrė ji.

Politikės teigimu, reaguodamos į susidariusią situaciją opozicinės frakcijos ketina parengti Seimo nutarimą su rezoliucija, kuria ragintų Vyriausybę atkreipti dėmesį į švietimo susitarime numatytas nuostatas. Visgi, pasak jos, jeigu Vyriausybė nereaguos į opozicijos kritiką, gali būti svarstomas ir pasitraukimas iš švietimo susitarimo.

„Tokį žingsnį dar esame numatę. O tada jau žiūrėsime, jeigu visiškai bus nereaguojama, tada sudėtinga likti bus tam susitarime“, – sakė A. Norkienė.

Ministrė: diskusijos su savivaldybėmis vyko praktiškai metus, tai nebuvo ministerijos vienašališki sprendimai

Visgi švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė nesutinka su opozicijos išsakyta kritika. Ministrė tikina, kad sprendimai dėl mokyklų tinklo pertvarkymo su savivaldybėmis buvo diskutuoti maždaug metus laiko.

„Mokyklų tinklo stiprinimo plano sprendimai buvo diskutuoti su savivaldybėmis praktiškai metus. Tai nebuvo sprendimai, kurie priimti vienašališkai ministerijos. Turbūt niekada nebūna, kad sprendimu iki galo būtų patenkinti visi dalyviai, tačiau ilgai buvo diskutuota ir Lietuvos savivaldybių asociacija siuntė savo siūlymus, ir mes diskutavome su jais. Ir tai ką mes patvirtinome tikrai buvo toks kompromisinis variantas“, – Eltai sakė J. Šiugždinienė.

Ministrė pabrėžia, kad didelė dalis savivaldybių jau yra išsprendusios mokyklų tinklo klausimus, jose esančios mokyklos yra stiprios. Tačiau ministrė akcentuoja, kad reikiamus sprendimus yra priėmusios dar ne visos mokyklos, todėl, anot jos, mokyklų tinklo klausimas yra Vyriausybės atsakomybėje.

„Iki šiol dar turime jungtines klases, tikrai valstybė negali to leisti šiandieną matydama mūsų pasiekimus ir rezultatus. Taigi, tai tikrai buvo aptarta plačiai, diskutuota ir yra priimti sprendimai“, – patikino ji.

J. Šiugždinienė atkreipia dėmesį, kad Vyriausybė siūlė įtraukti mokyklų tinklo klausimą į nacionalinį švietimo susitarimą, tačiau, anot jos, buvo priimtas sprendimas to nedaryti. Nepaisant to, ministrė tikina, kad mokyklų tinklo pertvarkos planas politinėms partijoms buvo pristatytas.

„Šį siūlymą dėl tinklo valdančioji koalicija siūlė įtraukti svarstyti į nacionalinį susitarimą, tačiau buvo nuspręsta, kad tai yra Vyriausybės prerogatyva, kadangi tai yra Vyriausybės sprendimas. Visada taip ir buvo, kad Vyriausybė sprendžia šiuo klausimu. Tai tiesiog buvo nuspręsta jo nesvarstyti. Bet tinklo pertvarkos planas buvo pristatytas ir politinėms partijoms, kurios dalyvauja susitarime, ir taip pat švietimo komitetui“, – atkreipė dėmesį J. Šiugždinienė.

„Niekada nebus, kad sprendimas bus geras visiems, bet mes turime priimti sprendimą, kuris yra būtinas mūsų vaikų ateičiai. Čia yra valstybės atsakomybė“, – pridūrė ji.

Ministrė tikina, kad šiuo metu jau 50 savivaldybių mokyklų tinklo taisykles jau yra pasitvirtinusios.

„Todėl manau, kad tai nėra kažkokia problema, kuri kažkaip ypatingai keltų daug klausimų. Ir dar 7 savivaldybės svarsto ir planuoja tuos sprendimus priimti“, – sakė ji.

Nors J. Šiugždinienė ir nesutinka su opozicijos išsakyta kritika, tačiau tikina artimiausiu metu organizuojamame švietimo susitarimo priežiūros grupės posėdyje diskutuosianti su politiniais oponentais ir atsakysianti į kylančius klausimus.

„Švietimo susitarime yra labai daug svarbių dalykų, kurie yra jame numatyti. Ir, man atrodo, kad jis labai svarbus yra Lietuvai ir mums visiems. Tai, žinoma, ir aš dalyvausiu, ir esu pasirengusi ir atvirai diskutuoti, kalbėtis, tą ir darysime. Dėl to ir yra inicijuotas susitikimas. Galbūt kalbėsime ir kaip pagerinti konsultacijų procesą. Bet, kaip jau sakiau, konsultuotasi su savivalda buvo labai daug“, – sakė ji.

ELTA primena, kad Vyriausybė 2021 metų pabaigoje patvirtino planus dėl jungtinių klasių naikinimo.

Nuo ateinančių mokslo metų bus leidžiama junti tik po dvi gretimas pradines klases, numatytas ir mokyklų, kuriose mokosi mažiau nei 60 mokinių jungimas. Taip pat nuo ateinančių mokslo metų nuspręsta nefinansuoti tų 1-10 klasių, kuriose mokosi mažiau nei 8 mokiniai.

ELTA