Lopšelio-darželio „Volungėlė“ mokytoja I. Matulevičienė: „Mielesnio darbo niekur nerasiu“

„Mokytojas turi mylėti vaikus, būti lankstus, turėti kantrybės, ir nebijoti klysti“, – svarbiausias mokytojo savybes įvardija Alytaus lopšelio-darželio „Volungėlė“ vyresnioji ugdymo mokytoja Ingrida Matulevičienė.

Dešimtmetį švietimo srityje dirbanti Ingrida neslepia, kad mokytojo profesiją ji pasirinko atsitiktinai. „Iš pradžių įstojau į rekreaciją, bet studijų net nepradėjau, dalyvavau antrame stojimo etape, kuriame artimieji įkalbėjo pasirinkti ikimokyklinį ugdymą“, – prisipažįsta I. Matulevičienė.
Vis tik sprendimu pakeisti studijų kryptį ji liko patenkinta. „Pradėjusi studijuoti ikimokyklinio ugdymo pedagogiką, supratau, kad pasirinkau teisingai. Šį sritis man tapo miela, joje galiu atrasti save“, – profesijos pasirinkimu džiaugiasi I. Matulevičienė.

Iš pradžių Ingrida ikimokyklinio ugdymo pedagogiką studijavo Vilniaus kolegijoje, o vėliau išlyginamąsias studijas tęsė Lietuvos edukologijos universitete.

Baigusi mokslus, vasaros metu Ingrida po kelis mėnesius dirbo Alytaus lopšelyje-darželyje „Saulutė“ ir „Vilties“ mokykloje-darželyje, vėliau įsidarbino Alytaus lopšelyje-darželyje „Volungėlė“.

„Darbe svarbiausia  – būti reikalingam“

I. Matulevičienė yra tikra, kad pedagoginio darbo į jokį kitą nekeistų. „Visokių būna dienų, kai jaučiuosi, jog jau „perdegiau“, bet kai viską apgalvoju, suprantu, kad mielesnio darbo niekur nerasiu, juk čia vaikai apkabina, prisiglaudžia, dalijasi savo jausmais ir emocijomis, jaučiuosi jiems reikalinga, o darbe svarbiausia — būti reikalingam“, – prisipažįsta mokytoja.

Mokytojo darbas Ingridai labai patinka – jis suteikia galimybę augti ir tobulėti: „Čia nereikia nuolat sėdėti prie dokumentų ir daryti tą patį per tą patį. Šiame darbe vyksta nuolatinė kaita.“ 

Ingridą džiugina smalsūs, imlūs ir aktyvūs vaikai. „Jie gyvena nuolat kintančiame, technologijų pripildytame pasaulyje, tad man kyla nelengvas uždavinys – parinkti tokį ugdymo būdą, kuris būtų įdomus vaikams, kad kiekvienas galėtų pasireikšti ir atskleisti savo unikalumą ir patirtų ugdymo sėkmę“, – pedagogine patirtimi dalijasi mokytoja.

Siekdama sudominti vaikus I. Matulevičienė savo darbe taiko bandymų ir eksperimentų bei STEAM metodus. „Neseniai su vaikais nagrinėjome vandenį. Susipažinome su jo savybėmis, kam jis reikalingas žmonėms ar augalams. Kam vanduo reikalingas žmogui, vaikai supranta, nes visi mes jaučiame troškulį, o vandens poveikį augalui paaiškinti buvo sudėtinga, tad kartu keliavome eksperimentų keliu – vandenį pylėme į indelius, merkėme į juos augalus ir žiūrėjome, kaip jie keičiasi“, – apie ugdymo metodus pasakoja mokytoja.

Vėjas – dar vienas gamtos reiškinys, kurį paprastai paaiškinti vaikams gana sudėtinga, tačiau nėra padėties be išeities. Norėdama  vaikams paaiškinti, kas yra vėjas, Ingrida pasitelkė STEAM ugdymo metodus.

„Vieną rudens dieną  pasiėmę krepšelius, ėjome gaudyti vėją. Kitą dieną pasidarėme vėjo malūnėlius ir ėjome pasižiūrėti, kaip jie sukasi, deja, vėjo nebuvo, tad malūnėlius teko statyti prieš kondicionierių. Tuomet vaikai sužinojo, kad vėjas gali būti natūralus ir nenatūralus“, – prisimena Ingrida.

Vaikai prižiūri skruzdžių fermą

Šiuos mokslo metus „Volungėlės“ lopšelis-darželis skyrė vabzdžiams pažinti, tad I. Matulevičienė kartu su vaikais ėmėsi vykdyti projektą „Skruzdžių ferma“.  „Lauke radome skruzdėlynų, tad visai netikėtai sugalvojome stebėti skruzdes. Paieškojome informacijos internete, kaip skruzdėlės galima apgyvendinti ir sužinojome, kad yra skruzdžių fermos. Šia idėja pasidalijome su lopšelio-darželio administracija, gavome pritarimą ir tokiu būdu į mūsų grupę atkeliavo skruzdėlės“, – apie kilusią idėją stebėti skruzdėles pasakoja Ingrida. 

Skruzdžių gyvenimą  vaikai stebi  ir jomis sėkmingai rūpinasi jau keturis mėnesius. 

I. Matulevičienė džiaugiasi galėdama dirbti su vaikais ir teigia, jog ryšį su jais atrasti jai nėra sunku. Pirmiausia, anot Ingridos, mokytojas vaikui turi tapti draugu – užkariauti jo mažą širdelę bei įgauti pasitikėjimą, o vėliau viskas eisis savaime.

„Jeigu matau, kad vaikams buvo įdomu, jų akys dega, tada jaučiuosi, kad atidaviau tinkamą dalį savęs“, – priduria savo darbą mylinti ikimokyklinio ugdymo mokytoja ir savo kolegoms Tarptautinės mokytojų dienos proga linki neprarasti savęs, išlikti vaikams draugu, nebijoti klysti, juk klaidos, anot jos, yra raktas į sėkmę.